Samprotavimo mokymas

Report
SAMPROTAVIMO MOKYMAS
(Iš pedagoginės patirties)
Augutė Liutkevičienė,
Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
• SAMPROTAVIMAS
pagrįstas gyvenimo
stebėjimu ir
apmąstymais apie tai,
kas vyksta aplinkui.
Stebėdamas gyvenimą
(įvykius, žmones),
vertindamas visa tai,
žmogus suvokia
PROBLEMAS.
• GROŽINĖ LITERATŪRA –
gyvenimo atspindys,
filosofija. Kūriniuose
gyvenimas vaizduojamas
konkrečiai: yra įvykiai,
veikėjai.
Keliamos gyvenimo
PROBLEMOS.
SAMPROTAVIMO RAŠINYJE
mokinys sieja savo gyvenimo patirtį,
pastebėjimus, požiūrį į gyvenimą, gyvenimo
įvykius su pavyzdžiais iš grožinės literatūros,
nepamiršdamas kūrinio istorinio (biografinio
ar kt.) konteksto.
Svarbiausias, kalbant apie literatūrą, vertybių
klausimas.
Taigi,
analizuodami grožinius kūrinius ieškosime
sąsajų su realiu gyvenimu (praeityje,
dabartyje), su savo patirtimi (Ką aš žinau apie
tai? Ką esu patyręs?).
KAIP RUOŠIAMĖS SAMPROTAVIMO
RAŠINIUI?
Svarbiausia –
žinoti apie ką rašyti ir turėti
medžiagos, kuo remtis, kaip
pradėti ir pabaigti...
KAIP TĄ MEDŽIAGĄ SUKAUPTI?
Medžiagą rašiniui teikia
• grožinio kūrinio ar jo ištraukų analizė ir
interpretacija (žodžiu),
• grožinio kūrinio teksto suvokimo testai,
• Lentelės, schemos ar kt., pildomos
analizuojant grožinį kūrinį,
• diskusija (po kiekvieno rašytojo kūrybos
analizės).
Privalumai
• Mokinys įsigilina į tekstą, geriau įsimena įvykius,
netgi detales.
• Tokią medžiagą mokiniui lengviau atgaminti
argumentuojant teiginius rašinyje.
• Tokie atlikti darbai puikiai tinka kartotis išeitą
kursą, ruošiantis rašiniui po pusmečio ar metų.
• Beveik visos užduotys tinka atsiskaityti už
praleistas pamokas.
• Įvairesni kūrinių analizės būdai padeda išvengti
rutinos.
Pastraipų kūrimas
Samprotavimo pastraipos struktūra
• Teiginys (teminis sakinys, nurodantis, apie ką
bus kalbama pastraipoje).
• Toliau - argumentavimas
Mokinio mintys šia tema, remiantis asmenine,
socialine, kultūrine patirtimi.
Rėmimasis grožiniu kūriniu, kaip argumentu,
įrodančiu teiginį.
Vėl mokinio mintys teiginyje nurodyta tema.
• Pastraipos apibendrinimas (išvada)
1.Pastraipos pavyzdys (gera pastraipa)
Dar viena visų laikų problema – gyvybės nevertinimas. Dievo įsakymo „Nežudyk“ žmonės
nepaisė nei prieš kelis šimtmečius, nei dabar. Žmogus gyvybę gauna kaip dovaną vieną
kartą, bet nebrangina dažnai nei savo, nei kitų. Renesanso pabaigos rašytojo Šekspyro
dramoje „Hamletas“ šią problemą apmąsto ne vienas veikėjas. Susidūręs su blogiu (dėdė
klasta nužudė jo tėvą , karalių, vedė motiną) Hamletas sprendžia problemą – būti ar
nebūti? Būti – gyventi ir kovoti už teisingumą, atkeršyti už tėvą. Nebūti – susitaikyti su
blogiu arba nusižudyti. Ši išeitis jį vilioja, bet sulaiko baimė, nežinomybė, kas laukia po
mirties, be to, Hamletas bijo Dievo-Jis yra uždraudęs savižudybę. Matome, jog Hamletui
Dievo žodis svarbus, jis laikosi Dievo įsakymų. Tokio požiūrio trūksta šių laikų žmogui,
kuriam tikėjimas Dievu yra dažnai grįstas tradicija, o ne giliai suvoktomis tiesomis. Gal
todėl šiais laikais taip dažnai pakelia ranką prieš save ir brandaus amžiaus žmonės, ir visai
jauni, neatradę tikrojo gyvenimo grožio. Dar baisiau yra atimti gyvybę kitam. Šekspyro
kūrinyje pasakojama apie Klaudijų, kuris nužudė savo brolį, siekdamas užimti sostą. Iš šio
veikėjo monologo sužinome, kad jį slegia kaltė. Klaudijus bijo Dievo bausmės, bet nenori
atsisakyti nei šlovės, nei sosto, nei karalienės. Jis tikisi- gal dar viskas bus gerai. Klaudijui
garbė ir turtai didžiausios vertybės. Šiais laikais nereikia ir sosto, gali būti sumuštas ar net
užmuštas už kelis litus. Kiek kartų esame girdėję apie užpultus ir nužudytus žmones savo
namuose, gatvėje. Manau, kad bėgant amžiams nesikeičia žmogaus esmė. Keičiasi
aplinkybės, o žmogus amžinai blaškosi, neatskirdamas tikrųjų vertybių nuo tariamųjų.
2.Pastraipos pavyzdys
(pastraipa su trūkumais: nėra samprotavimo po teiginio, per greitai daroma išvada)
Dar viena visų laikų problema – gyvybės nevertinimas. Renesanso pabaigos
rašytojo Šekspyro dramoje „Hamletas“ šią problemą apmąsto ne vienas
veikėjas. Susidūręs su blogiu (dėdė klasta nužudė jo tėvą , karalių, vedė
motiną) Hamletas sprendžia problemą – būti ar nebūti? Būti – gyventi ir
kovoti už teisingumą, atkeršyti už tėvą. Nebūti – susitaikyti su blogiu
arba nusižudyti. Ši išeitis jį vilioja, bet sulaiko baimė, nežinomybė, kas
laukia po mirties, be to, Hamletas bijo Dievo-Jis yra uždraudęs
savižudybę. Matome, jog Hamletui Dievo žodis svarbus, jis laikosi Dievo
įsakymų. Šekspyro kūrinyje pasakojama apie Klaudijų, kuris nužudė savo
brolį, siekdamas užimti sostą. Iš šio veikėjo monologo sužinome, kad jį
slegia kaltė. Klaudijus bijo Dievo bausmės, bet nenori atsisakyti nei
šlovės, nei sosto, nei karalienės. Jis tikisi- gal dar viskas bus gerai.
Klaudijui garbė ir turtai didžiausios vertybės. Manau, kad bėgant
amžiams nesikeičia žmogaus esmė. Keičiasi aplinkybės, o žmogus
amžinai blaškosi, neatskirdamas tikrųjų vertybių nuo tariamųjų.
Iš vertinimo normų (III lygis)
Samprotaujama remiantis vieno iš nurodytų
programinių autorių kūryba ir kontekstu.
• Puikiai suprantamos kūrinio idėjos. Teiginiai
tikslingai ir tinkamai paremiami kūriniu.
• Pagrįstai remiamasi (kultūriniu istoriniu ar
biografiniu) kūrinio kontekstu.
• Atskleidžiamas literatūrinis (kultūrinis)
išprusimas.
• Tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos.
Pastraipų vertinimas
ugdymo procese
• Pastraipos vertinamos kaupiamaisiais balais
0 (nuliukas)- nepatenkinamai, darbas neatliktas
1 (vienetukas) - patenkinamai
2 (dvejetukas) - gerai
3 (trejetukas) – labai gerai
• Pažymys už tris kaupiamuosius balus ( 3+3+3=10,
1+1+1=4, 2+3+1=7)
• Išsiaiškinus klaidas, pastraipos būtinai
perrašomos.
• Perrašius pastraipą, mokiniui įrašomas tik antrasis
įvertinimas.
Pirmasis pastraipos sakinys – teiginys
• 1 etapas. Teiginys pateikiamas suformuluotas.
• 2 etapas. Teiginį formuluoja mokiniai,
išanalizavę kūrinį.
• 3 etapas. Formuluojama tema ir tik tada temą
atskleidžiantys teiginiai.
Teiginys pateikiamas suformuluotas
• Mylintis žmogus – dažnai kenčiantis žmogus.
(A.Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba, S.Nėries gyvenimas ir kūryba, I.Šeiniaus
„Kuprelis“, Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ ir daugybė kitų kūrinių)
• Gal tik meilė vaikams teikia daugiausia laimės.
(Šatrijos Raganos „Sename dvare“, B.Vilimaitė „Pelytė“ ir kt. )
• Dažniausiai žmogus gali rinktis ir yra atsakingas už
savo veiksmus. (F.Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“, V.Krėvės
„Skirgaila“ ir kt.)
• Didelį skausmą išgyvena žmogus, ne savo noru
atskirtas nuo tėvynės. (A.Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba,
S.Nėries gyvenimas ir kūryba, tremtinių, išeivių kūryba)
Teiginį formuluoja mokiniai,
išanalizavę kūrinį.
• Kokį teiginį įrodyti tiktų B.Vilimaitės novelė
„Leokadija ir Ona”? (darbas poromis, rašo ant lapelių)
• Aptariame mokinių teiginius:
1.Susvetimėjimas – šių laikų problema. (+)
2.Ne visada gerumas yra įvertinamas. (+)
3.Senatvė yra sunki.( - )
Formuluojama tema ir tik tada temą
atskleidžiantys teiginiai.
• Teiginys - pirmasis pastraipos sakinys.
• TEIGINYS atsako į temą.
• Teiginys turi būti aiškus, tikslus.
Tema „Kaip tampama asmenybe?“
Pastraipos teiginiai:
Asmenybe gali vadintis tas, kuris suvokia
dvasinių vertybių svarbą...
Asmenybe tampama kuriant, jei ta
kūryba teikia pasauliui gėrį ir grožį...
Įvertinkime pastraipos pradžią
Visais laikais Lietuvoje buvo daug
asmenybių- žmonių, kurie iš paprastos minios
išsiskirdavo savo gerais darbais visuomenei,
sąžiningumu, mąstysena, užsibrėžto tikslo
siekimu. Sakoma, kad tokiais žmonėmis ne
gimstama, o tampama. Vadinasi, asmenybe gali
būti kiekvienas, tik reikia įdėti pastangų. Bet ko
gi reikia, kad taptum asmenybe? Pirmiausia tai
mokslo, nes tik apsišvietęs žmogus gali tapti
asmenybe. Juk tik mokslas padeda žmogui
visapusiškai tobulėti...
Redaguojame
Visais laikais Lietuvoje buvo daug
asmenybių- žmonių, kurie iš paprastos minios
išsiskirdavo savo gerais darbais visuomenei,
sąžiningumu, mąstysena, užsibrėžto tikslo
siekimu. Sakoma, kad tokiais žmonėmis ne
gimstama, o tampama. Vadinasi, asmenybe gali
būti kiekvienas, tik reikia įdėti pastangų. Bet ko
gi reikia, kad taptum asmenybe? Pirmiausia tai
mokslo, nes MANAU, tik išsilavinęs žmogus gali
tapti asmenybe. Juk tik mokslas padeda žmogui
visapusiškai tobulėti...
Tema „Ar pasiaukojimas ir šiandien
yra prasmingas? ( iš mokinio darbo)
• Pastraipos teiginiai:
1.Pirmiausia kalbėsiu apie motinų pasiaukojimą. 
(Šatrijos Raganos „Sename dvare“, B.Vilimaitės „Kada piešime perlinę
vištelę“)
2.Kartais ir šunelis pasiaukoja dėl savo šeimininko. 
(J.Savickio „Ad astra“)
Argumentavimas
Argumentas turi pagrįsti pastraipos teiginį, kuris
susijęs su tema (atsako į temą).
Dažniausia klaida – argumentas neįrodo teiginio.
Iš mokinių darbų
Teiginys. Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai
susiduriama su jaunimo auklėjimo problemomis.
(Remiasi Šatrijos Raganos kūriniu „Sename dvare“ – argumentas
netinkamas.)
Teiginys. Didelį skausmą išgyvena žmogus, ne savo
noru atskirtas nuo tėvynės.
(Remiasi B.Sruogos „Dievų mišku“, kalba apie fizinį ir psichologinį
smurtą lageryje – iš kūrinio imama netinkama informacija)
Samprotavimo rašinio
plano kūrimas
Tos pačios temos planą kuria ir
mokiniai, ir mokytoja...
kad bendradarbiautume,
kad nepraleistume svarbių dalykų,
kad suvoktume, jog galima rašyti ir kitaip.
Tema
Kokius svarbius gyvenimo klausimus
šiuolaikiniam žmogui kelia grožinė
lietuvių literatūra?
•
Atpažinkite rašytojus ir išrikiuokite
chronologiškai. Pasirinkite dviejų rašytojų kūrybą ir susiekite
su šiuolaikinio žmogaus aktualijomis.
(darbas su interaktyvia lenta)
Ar šių rašytojų kūryba šiuolaikiniam
žmogui (ir man) atsako į šiuos klausimus?
• Ką reiškia būti doram?
• Koks šių laikų žmogaus (ir mano) santykis
su Tėvyne?
• Koks žmogus yra gražus?
• Kas yra gyvenimo prasmė?
Renkuosi ir rašau, ką suprantu, kuo tikiu
• Ką reiškia būti doram?
• Koks šių laikų žmogaus (ir mano) santykis su
Tėvyne?
• Kas yra gyvenimo prasmė?
Pirmoji dėstymo pastraipa (1)
Koks žmogus yra gražus?
taurios dvasios
• turi sąžinę
• moka atleisti
• suvokia savo kaltę
• jautrus kito skausmui
Kodėl šiandien tai aktualu?
• vyrauja kūno kultas
• svarbiau išorinis grožis, ne
vidinis
• žmonės susvetimėję
• neturi sąžinės
Pamąstykime, ar dvasinės vertybės priklauso nuo istorinio laiko.
Pirmoji dėstymo pastraipa (2)
Ką reiškia būti doram?
•
•
•
•
turėti sąžinę
mokėti atleisti
suvokti savo kaltę
būti jautriam kito skausmui
Kodėl šiandien tai aktualu?
• žmonės karjeristai,
negarbingai konkuruoja
• žmonės pavydūs
• kaltųjų kaltę įrodo teismas
• visuomenė susvetimėjusi,
žiauri
Antroji dėstymo pastraipa
Maironis mylėjo tėvynę.
• apdainavo Lietuvos gamtos
grožį
• didžiavosi tautos praeitimi
• dirbo Tėvynės labui, kūrė jos
ateitį
Nepamirškime glaustai susieti
Maironio kūrybos su istoriniu
kontekstu!
O šių laikų lietuvis?
• savojo krašto nepažįsta,
mieliau lanko egzotiškus
kraštus
• istorijos nemoka
(laida ,,Klausimėlis")
• daug lietuvių emigruoja,
nenori spręsti iškilusių
problemų
Trečioji dėstymo pastraipa
Kas yra gyvenimo prasmė?
• V.Kudirka gyvenimo prasmę
suprato kaip darbą tautai.
(Prisimename istorinį laiką,
rašytojo biografiją)
• Ko mus moko Kudirka?
Kokias ir šių laikų žmogui
svarbias vertybes atskleidė
eilėraštyje ,,Labora", įrodė
savo gyvenimu?
Kokia šių laikų jaunimo
gyvenimo prasmė?
• mėgautis įvairiais gyvenimo
malonumais
• užsidirbti daug pinigų,
• mokytis, turėti mėgstamą
darbą
Aptarę dėstymą,
• kuriame įžangas, analizuojame.
• aptariame pabaigą.
Aptarkite ir įvertinkite įžangas.
• 1.Lietuvių grožinėje literatūroje yra
keliami svarbūs gyvenimo klausimai.
Nors pirmasis grožinis kūrinys buvo
parašytas tik XVIIIa. turime nemažą
kiekį kūrėjų, kurių darbais negalime
nesižavėti. Remsiuos lietuvių
autoriais: Kristijonu Donelaičiu,
Maironiu, Jonu Biliūnu. Visi šie
žmonės buvo kažko pradininkai:
K.Donelaitis-grožinės literatūros,
Maironis-individualiosios poezijos,
J.Biliūnas-lyrinės psichologinės
prozos. Belieka tik išsiaiškinti, kokias
gyvenimiškas problemas savo
kūryboje kėlė šie lietuvių literatūros
veikėjai?
(tobulintina)
• 2.Grožinė literatūra vaizduoja žmogaus
sukurtą pasaulį. Vis dėlto tos
fantazijos remiasi paties kūrėjo
patirtimi, išgyvenimais. Turėdamas
ribotą patirtį ir išmintį, žmogus skaito
knygas ir būtent jose ieško atsakymų į
jam iškilusius kausimus. Kokius gi
svarbius gyvenimo klausimus
šiuolaikiniam žmogui kelia grožinė
lietuvių literatūra? Bandant atsakyti į
šį klausimą, darbe bus remiamasi
V.Kudirkos ir J. Biliūno kūryba.
(pakankamai gera)
Kokius svarbius gyvenimo klausimus šiuolaikiniam
žmogui kelia grožinė lietuvių literatūra?
I. Įžanga.
II. Dėstymas.
1. Ką reiškia būti doram? (Kodėl svarbu suvokti
kaltę?)(J.Biliūnas,J.Savickis, J.Aputis)
2. Kaip reikia mylėti Tėvynę? (S.Daukantas,
Maironis, V.Kudirka, Just.Marcinkevičius)
3.Kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė?
(K.Donelaitis, V.Kudirka, Just. Marcinkevičius,
A.Škėma)
III. Pabaiga
• Rašome visą rašinį.
• Tikriname, aiškinamės darbų trūkumus.
• Redaguojame darbus, rašome antrąjį variantą.
Taigi rašyti, rašyti ir dar kartą rašyti,
kol...
ateina egzaminas 

similar documents