Odisėja

Report
Homeras
“Odisėja”
Paruošė: Indrė Bilvinaitė, 1G
Homeras
Homeras – pirmuoju Europos poetu tituluojamas žmogus, kaip spėjama gyvenęs VIII ar
IX a. pr. Kr.
Aklo, seno ir išmintingo dainiaus paveikslą graikai perdavė ir kitoms tautoms, deja, apie
paties Homero gyvenimą, jo asmenybę nežinoma nieko tikslaus. Tiesa, iš Homero
vardo galime spėti keletą dalykų, mat šis gali turėti keletą reikšmių. Viena iš jų –
“įkaitas” – galbūt yra užuomina į jo socialinę padėtį. Kita reikšmė – “aklas”, tad galbūt
todėl plačiai pasklidęs įsitikinimas, kad žymusis dainius buvo praradęs regėjimą, nors
jokių tikslių žinių apie tai neišlikę.
Garsiausi Homero kūriniai yra epai “Iliada” ir “Odisėja” – vieni svarbiausių mitologinių
šaltinių, išlikusių iki mūsų dienų. XVIII a. buvo suabejota ar šių kūrinių autorius yra
Homeras ar tai - sakytinės kūrybos rezultatas. Kai kurie mokslininkai netgi abejoja
paties poeto egzistavimu. Tokios abejonės vadinamos “Homero klausimu”. Kaip yra iš
tiesų – sunku pasakyti, nes laiko dulkės apklojo tiek šio žmogaus gyvenimo detales,
tiek žinias apie šiuos du epus.
Kas yra epas?
Epas – vienas seniausių graikų poezijos žanrų, pasakojantis apie herojų
keliones, kovas, žmonių bei dievų tarpusavio santykius. Vėliau epas įgijo
platesnę reiškmę ir dabar yra vartojamas apibūdinant ne vien graikų
literatūros kūrinius, bet ir kitus dažniausiai eiliuotus didelės apimties
kūrinius arba kūrinių ciklus. Epui būdingas pakilus stilius, tipiški veikėjai,
ramus ir išsamus pasakojimas.
Epuose ryškiai atsispindi mitologijos pradas ir įtaka, kur herojai buvo
vaizduojami kaip pusdieviai, tarpininkai tarp žmonių ir dievų pasaulio.
Manoma, kad epas atsirado, kai indvidualus kūrėjas į vieną visumą surinko
jau sukurtas epines sakmes, todėl sakoma, kad epas – tai kolektyvinės ir
indvidualios kūrybos rezultatas.
Pagrindiniai epo bruožai:
•
Patetiškas (jausmingas) stilius;
•
Kreipiniai į dievus ir mūzas;
•
Nuoseklus, rišlus bei išsamus pasakojimas;
•
Schemiški ir ramūs personažų paveikslai.
“Odisėja”
“Odisėja” – epinė poema, dažniausiai priskiriama Homerui,
manoma, parašyta VIII a. pr. Kr. Tai tarsi “Iliados”
tęsinys, kuriame pasakojama kaip Trojos karo didvyris
Odisėjas grįžta į savo tėvynę Itakę, kokių nuotykių patiria
toje kelionėje.
Nors šie ‘Odisėja” chronologiškai tarytum pratęsia “iliada’,
šiuose kūriniuose yra nemažai skirtumų, iš kurių
ryškiausias – aprašomi įvykiai. Jeigu “Iliadoje’ labiau
gilinamasi į Trojos karą, tai “Odisėjoje” apie jį
nekalbama, o didžiausias dėmesys skiriamas odisėjui ir jo
nuotikiams bei vragams patirtiems sunkioje kelionėje
namo.
“Odisėja” sudaryta iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių,
padalinta į 24 giesmes.
“Odisėjos” sandara
“Odisėjoje’ galime išskirti 3 svarbiausias dalis, tris keliones,
kurios yra nuosekliai išdėstytos viena po kitos. Pirmoji –
“Telemachija”, mat čia pagrindinis veikėjas yra Odisėjo
sūnus telemachas išbykęs iš Itakės į Spartą ir Pilą
(Filosą) ieškoti žinių apie dingusį tėvą.
Antroji dažniausiai vadinama “Odisėjas pas fajakus”, kur
narsusis didvyris Odisėjas vaišingai priimtas karaliaus
Alkinojo rūmuose pasakoja apie savo nuotykius.
Trečiojoje dalyje – “Odisėjo sugįžimas ir kerštas” –
pasakojama, kaip neatpažintas odisėjas grįžta į Itakę ir
su sūnumi bei kiauliaganiu Eumariju išžudo jaunikius
besiperšančius jo žmonai gražuolei Penelopei bei
siaubiančius Odisėjo turtus.
Šios 3 dalys viena su kita yra glaudžiai susijusios, jų
išdėstymas laiko ir chronologine prasme labai nuoseklus.
Pavyzdžiui, odisėjas nori grįžti į tėvynę, o jo ieškoti išvyksta
sūnus Telemachas. Į tėvynę jie grįžta bemaž tuo pačiu metu
ir finalinėse scenose veikia jau kartu, o nebe atskirai.
Homeras labai įdomiai grupuoja ir antrosios dalies epizodus.
Apie Odisėjo nuotykius išgristame tiesiogiai ir paties Odisėjo
lūpų. Taip geriau ir labiau įsigiliname į juos, kadangi viskas
perteikiama labai glaustai, vengiama nukrypimų į šąlį.
Taigi matome, kad poema yra padaryta iš dviejų laiko planų:
poemos veiksmo plano ir praeities plano, apie kurį pasakoja
pats veikėjas. Toks komponavimo būdas plačiai paplitęs jau
vėlesnių laikų literatūroje.
Kokie yra pagrindiniai “Odisėjos”
pasaulio bruožai?
“Odisėjoje” labai ryškiai išskiriami keletas esminių bruožų. Tai:

Karališkoji aplinka. Iš pasakojimo sužinome, kad pagrindinių veikėjų rūmai
labai panašūs į Mikėnų kultūrai būdingus architektūrinius pastatus, kurių
pagrindinė dalis – didžiulė salė su židiniu. Nuolatos pabrėžiamas jų grožis,
prabanga, turtingumas.

Vaišingumas. Kad ir kur beatsidurtų veikėjas dažnai pabrėžiamas jį
priimančių šeimininkų vaišingumas, prasidedantis gaivinančia vonia, paskui
vaišėmis ir galiausiai pokalbiu bei susipažinimu. Taip stengtasi parodyti
antikinio vaišingumo supratimą. Neretai svečių garbei surengiamos
varžytuvės, pakviečiamas dainius. Vaišingumo papročiai išties griežti, todėl
visi, net ir neturtingiausi, stengiasi svečiui atiduoti tai, ką turi geriausio.

Religiniai motyvai. Didžiulį vaišingumą galima paaiškinti graikų požiūriu į
žmogaus likimą; būdamas mirtingas žmogus gali greitai patekti į vargus ir
nepriteklius, todėl jam gali tekti belstis į svetimas duris prašant pagalbos.
Taip pat, neretai senoviniuose tekstuose minima, kad dievai į žemę
nusileisdavo elgetų pavidalu ir būtent todėl užklydusiems svečiams ar
prašantiems vaišingumo buvo skiriamas didžiausias dėmesys, neretai
palydimas maldomis ir aukojimu dievams.
Odisėjo paveikslas
Kadangi Odisėjas yra pagrindinis “Odisėjos” veikėjas apie jį derėtų pakalbėti
plačiau.
Narsuolis neatsiejamas nuo savo globėjos – “šviesakės dievaitės’ Atėnės –
išminties, karo ir mokslo deivės, kuri kartas nuo karto pasirodydama vis kitu
pavidalu padeda ir pataria Odisėjui. Taigi visas pasakojimas yra skirtas
Odisėjui – kiti veikėjai su juo tiesiogiai ar netiesiogiai susiję ir mažiau
minimi.
Odisėjas – labai įvairiapusiškas herojus. Jis labai protingas, išmintingas, drąsus
ir išradingas, Juk būtent jis sugalvoja klastingąjį planą su Trojos arkliu,
būtent jis apgauna galingąjį kiklopą Polifemą. Tačiau šis gudrumas
atskleidžia dar viena odisėjo savybę – didžiulį atsargumą. Odisėjas neretai
slepia savo tapatybę, išgalvoja įvairias istorijas, norėdamas sugraudinti
klausytoją, jis nesibodi meluoti net ir pačiai deivei atėnei.
Ir vis dėlto Odisėjas labai narsus, drąsus ir užgrūdintas karys, puikias
išmanantis karo taktiką, tačiau be galo rūstus – jis be gailesčio išžudo
jaunikius ir baudžia jam nepaklususius tarnus.
Taip pat Odisėjas puikiai įvaldęs pasakojimo meną. Jis sugeba suintriguoti,
sudominti veikėją, papasakoti neįtikimiausius išgalvotus dalykus taip
tarytum jie būtų tikri. Taigi “Odisėjoje’ šis herojus vaizduojamas labai
įvairiapusiškai ir įdomiai.
Trumpas kitų veikėjų apibūdinimas




Telemachas – Odisėjo sūnus, drąsus ir protingas jaunuolis. Poemoje
pabrėžiamas jo grožis, didingumas, kančia dėl tėvo dingimo.
Penelopė – Odisėjo žmona. Nepaprasto grožio ir labai protinga
moteris. Net ir dingus Odisėjui ji laikosi ištikimybės ir visaip
gudrauja, nenorėdama ištekėti už jai besiperšančių didžiūnų.
Atėnė – išminties, karo ir mokslo deivė. Labai protinga ir išmintga,
padedanti ir patarianti Odisėjui bei jo sūnui. Atėnė tarsi neatsiejama
nuo jos globojamo Odisėjo, vis pasukanti pasakojimą teisinga
linkme.
Kirkė – klastinga ir gudri buvo Kirkė. Tačiau Odisėjas vienintelis
sugebėjo ją apgauti, už ką ji ėmė gerbti didvyri ir net papasakojo
jam kad jis turi apsilankyti Hado karalystėje ir ten pasiteirauti Tėbų
aiškiaregio Teiresijo apie savo likimą. Ji taip pat papasakojo jam,
kaip nusigauti į požemio karalystę ir išmokė aukoti aukas ir kviesti
mirusių šešėlius.

similar documents