3. Biomasės svarba Lietuvos energetiniam sektoriui, Remigijus

Report
Biomasės svarba
Lietuvos energetiniam sektoriui
2012.05.09
Konferencija” Atsinaujinančios energijos išteklių darni plėtra Lietuvoje Europos
Sąjungos kontekste”
Remigijus Lapinskas
Apie asociaciją “LITBIOMA”
•
Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma”
įsteigta 2003 m. birželio 4 d.
•
Šiuo metu LITBIOMA vienija 44 narius
•
Asociacija bendradarbiauja su:
– Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
– Generaline miškų urėdija
– Lietuvos miškų savininkų asociacija
•
Esame nariais:
– Europos biomasės asociacija AEBIOM
– PET Lietuvos komitetas
– Lietuvos pramonininkų konfederacija
Lietuvos įsipareigojimai prieš ES
AIE dalis Lietuvoje remiantis Direktyva 2009/28/EB
15 %
23 %
2020 m.
2020 m. bendras AIE sunaudojimas- 1.474.000 tne
Nacionalinis AIE veiksmų planas,
remiantis Direktyva 2009/28/EB
2020 m.
šilumos ir vėsinimo sektorius
(CŠT ir namų ūkiai)
energija iš kietos biomasės – 973.000 tne
iš jų:
biomasė centralizuotoje šilumoje 51 %
biomasė namų ūkiuose 39 %
kt. 10 %
Nacionalinis AIE veiksmų planas,
remiantis Direktyva 2009/28/EB
2020 m.
Elektros sektorius
Kieta biomasė
• Instaliuota galia 162 MW
• el. energijos gamyba 810 GWh
LR AIE įstatymas
(2011 m. gegužės 12 d. Nr. XI-1375)
2020 m.
Šiluma iš AEI (biokuras, biodujos, geoterminė
energija ir kt.):
CŠT sektorius- 60 %
Ne CŠT sektorius- 80 %
Elektra iš AEI (vėjas, biomasė, hidro ir kt.)- 20 %
Biomasės potencialas Lietuvoje
185.000 tne
840.000 tne
565.000 tne
200.000 tne
283.000 tne
70.000 tne
IŠ VISO – virš 2 mln. tne
kasmet
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis
bendrame kuro balanse šilumos
gamybai
80,0
70,0
70,0
60,0
50,0
~51%
%
40,0
30,0
20,0
10,0
1,2
2,0
2,0
2,0
1997
1998
1999
2000
4,0
5,0
2001
2002
7,2
10,0
12,0
14,0
16,2
17,7
19,3
19,3
2009
2010
0,0
2003
2004
2005
2006
2007
2008
Potenc.
Kaina
*(šaltinis- Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)
Avedøre kogeneracinė elektrinė- biomasės
panaudojimo didžiojoje energetikoje pavyzdys
Katilas 1
Prieplauka
Medžio granulių Anglies aikštelė
sandėliai
Katilas 2
Kaminas150 m
Šiaudų
Anglies
sandėlis
padavimas
Dujų turbinos
Mazuto saugyklos
*(šaltinis- DONG Energy)
CŠT cirkuliaciniai
siurbliai
Šilumos
akumuliatoriai
Faktai apie Avedøre kogeneracinę jėgainę
• Elektra tiekiama 1,3 mln. namų Šiaurės Europoje
• CŠ tiekimas 200.000 namų Didžiojoje Kopenhagoje
• Elektra (kondensac. rež.):250 MW + 575 MW = 825 MW
• Kogeneracinis rež.: 215 MW / 330 MJ/s + 495 MW / 575 MJ/s
• 157 darbuotojai
*(šaltinis- DONG Energy)
I:\Branding\skr\PowerPoint\SBI
•18 savivaldybių
•4 integruotos CŠT
sistemos
•500,000 galutinių
vartotojų
•Apie 20 % viso
Danijos šilumos
poreikio
CŠT nuo 1903
Avedøre vs. VAE
• Avedøre 2 (Kopenhaga, Danija)
– Efektyvumas:
• Dirbant kogeneraciniu režimu 495 MWe (42%) + 575 MJ/s (50%)
• Dirbant kondensaciniu režimu 575 MW (50%) + 0 MJ/s (0%)
– Aptarnavimo ir operaciniai kaštai:
• 46 mln. Lt/metus + 11 Lt/MWh(e)
Avedøre vs. VAE (tęs.)
Projektas:
Avedøre 2
VAE
Naudojami energijos ištekliai:
Biokuras (60%), g.dujos
(40%)
Branduolinis kuras
Instaliuota el. gamybos galia
575 MW
459 MW (LT dalis)
Statybos laikotarpis
4 metai
Min. 7 metai
Metinis likutinės šilumos
naudingas panaudojimas
2.3 TWh
(Vilniaus sąlygomis)
0.3 TWh
(Visagino poreikis)
Metinė elektros gamyba
1,77* - 4.06** TWh
2.5***- 4 TWh (LT dalis)
* Dirbant tik kogeneraciniu režimu (Vilniaus sąlygomis)
** Nesant šilumos poreikio dirbant ir kondensaciniu režimu
*** Įvertinus vidutinį pasaulyje veikiančių ABWR reaktorių 2001-2010 “capability factor”
Avedøre vs. VAE (tęs.)
(Pastovūs aptarnavimo kaštai (46 mln. Lt)
+ (Metinė elektros gamyba (MWh)
* 11 Lt/MWh)
+(Metinės kuro sąnaudos (MWh)
* 102 Lt/MWh)
- (Patiekiamos šilumos kiekis
* 170 Lt/MWh) )
/Metinė elektros gamyba (MWh)
Projektas:
Avedøre 2 (Vilnius)
VAE
Kapitalinės investicijos
0.4*-0,8 mlrd. €
5 mlrd. €
Santykinės kapitalinės
investicijos
0,7*-1,4 mln. €/MW
3,7 mln. €/MW
"Savikaina" be kapitalo kaštų
8**-16*** ct/kWh
7-10 ct/kWh
Paskolos aptarnavimo kaštai
(50 % investicijos dengianti 18 m.
3***-8** ct/kWh
9-13 ct/kWh
paskola su 5% palūkanomis)
* Gavus 50% finansavimą iš ES Struktūrinių fondų
** Dirbant tik kogeneraciniu režimu (Vilniaus sąlygomis)
*** Nesant šilumos poreikio dirbant ir kondensaciniu režimu
Uždavinys LR Vyriausybei
• Lietuvoje kasmet šilumos energijos sunaudojama 2 kartus daugiau nei
elektros energijos;
• Sąskaitų už šildymą dydis yra neproporcingai didelis lyginant su
vidutinio lietuvio pajamomis;
• Biomasė yra iki 3 kartų pigesnė už importuojamas gamtines dujas, o
jos ištekliai Lietuvoje daugiau negu pakankami;
• Biomasė yra tinkamas kuras bendrai šilumos ir elektros energijos
gamybai (kogeneracijai), o palyginamosios investicijos į biomasės
kogeneracinę įrangą yra 4 kartus mažesnės už investicijas į atominę
elektrinę;
• Lietuva turi ribotus investicinius išteklius;
• ES leidžia panaudoti struktūrinių fondų lėšas energijos generavimo
įrenginių pervedimui nuo iškastinio kuro prie biomasės;
• Klausimas: kas dar neaišku LR Vyriausybei?
Biokuro socialinė- ekonominė nauda
Remiantis tarptautine praktika,
1 TWh energijos ~ 1’000 naujų darbo vietų:
•Išteklių nustatymas;
•Moksliniai tyrimai;
•Miško kirtimas;
•Biomasės mobilizavimas;
•Biokuro gamyba;
•Biokuro transportavimas;
•Biokuro sandėliavimas;
•Biokuro deginimas;
•Deginimo įrenginių gamyba, montavimas, priežiūra;
•Šilumos ir elektros gamyba iš biokuro;
•Šilumos ir elektros tiekimas, klientų aptarnavimas.
Biomasės naudojimo nauda
•
•
•
•
•
•
Ekologinis saugumas
Ekonominė nauda
Socialinė nauda
Energetinis saugumas
Eksporto/importo balansas
Lietuvos regioninis vystymasis
Ačiū už dėmesį
Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma”
Ukmergės g. 283B, Vilnius
[email protected], www.biokuras.lt

similar documents