parsisiųsti - Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centras

Report
Asociacija
Vakarų Lietuvos tėvų
forumas
Tėvų bendruomenių kūrimas
ir teisinės tėvų veiklos
galimybės
Kristina Paulikė, VLTF pirmininkė
Tėvų bendruomenių kūrimosi poreikis
Mokykla išgyvena nuolatinius pokyčius, todėl svarbu
įtraukti kiekvieną mokyklos bendruomenės narį į
kokybiškai naujais santykiais grįstos, kompetencijų
ugdymą(si) užtikrinančios mokyklos kaip besimokančios
bendruomenės kūrimą.
Mokyklos
bendruomenė
turėtų
kurti
naujas
komunikavimo ir bendradarbiavimo formas ne tik su
tiesioginiais mokyklos partneriais – tėvais, mokyklos
tarybos nariais, rėmėjais, bet ir vietos politiniais, religiniais
lyderiais,
įvairiomis
organizacijomis,
žiniasklaidos
atstovais, draugais, kaimynais, galinčiais daryti tiesioginę
ar netiesioginę įtaką ugdymo(si) proceso kokybei.
2013-03-28
Vakarų Lietuvos tėvų forumo misija:
Telkti ir aktyvinti tėvų bendruomenes
Vakarų Lietuvos regione aktyviam
bendradarbiavimui su švietimo, ugdymo ir
kitomis institucijomis bei partneriais,
siekiant tobulinti regiono ir šalies
švietimo ir ugdymo sistemą.
2013-03-28
Vykdydami savo misiją, mes siekiame:
 aktyvinti tėvų bendruomenes;
 skatinti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą;
 bendradarbiauti su visuomeninėmis ir valstybinėmis
institucijomis, analizuojant bei vertinant ugdymo sistemą,
išaiškinant esamas problemas ir trūkumus, ugdymo partneriams
teikiame pasiūlymus minėtoms problemoms spręsti;
 inicijuotii ir įgyvendinti ugdymo aplinkos ir proceso tobulinimo
projektus;
 Inicijuoti ir organizuoti taikomojo pobūdžio tyrimus;
 organizuoti ir rengti konferencijas, diskusijas, mokymus, kursus;
 skleisti informaciją apie galimas ugdymo kryptis, dalintis gerąja
patirtimi.
2013-03-28
Tyrimais nustatyta, kas trukdo glaudesniam
mokyklos ir tėvų bendradarbiavimui?
 Mokytojai, mokiniai, jų tėvai vis dar mažai turi galių daryti poveikį ir būti
atsakingi už mokyklos gerovę;
 nepakankamos galimybės kiekvienam bendruomenės nariui reikšti savo
nuomonę, plėtoti patirtį ir dalyvauti kuriant organizacijos viziją ir filosofiją;
 per mažos pedagogų pastangos, įtraukiant tėvus į mokyklos
bendruomeninį gyvenimą;
 neigiamos pedagogų nuostatos, nepakankamos pastangos kalbėtis su
tėvais;
 tėvų užimtumas, atsakomybės vengimas, nenoras prisiimti aktyvesnį
dalyvavimo mokyklos gyvenime vaidmenį;
 tėvų ar pedagogų problemos nepripažinimas ar slėpimas;
 tėvų išankstinės neigiamos nuostatos;
 nepakankama tėvų bendravimo kultūra;
 tėvų teisinio švietimo stoka.
2013-03-28
Ką būtina nuveikti?
1. Skatinti vaikų ugdymo gerosios patirties pasidalijimą tarp
ugdymo institucijų.
2. Būtina plėtoti viešąjį edukacinio pobūdžio diskursą, orientuotą į
vaiko orumo ir saviapsisprendimo ugdymą, tam pasitelkti
žiniasklaidos priemones ir internetą (TV ir radio laidos, soc.
Reklamos, diskusijos ir kt).
3. Plėtoti įvairesnes tėvų, pedagogų ir vaikų dialogo formas, nes
dialogas leidžia išsakyti savo ir išgirsti kitų dalyvių poreikius ir
nuomonę, kas gali tapti tinkama švietimo – geresnio tarpusavio
pažinimo, ugdymo tikslų ir turinio – forma.
4. Plėtoti ugdymo įstaigų bendruomeniškumą. Svarbu ugdyti vadovų
vadybinius gebėjimus organizuoti bendruomenę, paremtą visų dalyvių
(ne tik pedagogų, bet ir tėvų bei vaikų) dalyvavimu priimant
sprendimus. Be to būtinas pačių bendruomenės narių refleksijos
procesas, susivokimas, esamų problemų, poreikių ir plėtotės prioritetų
atpažinimas.
2013-03-28
5. Tobulinant ugdymo procesus reikėtų kooperuojantis su
universitetais, kitomis pedagogus rengiančiomis institucijomis, taip
pat aktyviau dalyvauti įvairių fondų remiamose veiklose (pvz.
Šmpf).
6. Gerinti tėvų informavimą apie programas, didinti pedagogų
darbo su tėvais motyvaciją, skatinti pedagogus taikyti tėvams
patrauklius jų įtraukimo į vaikų ugdymo procesą būdus.
7. Į sprendimų priėmimo procesus ugdymo įstaigose visais
lygmenimis (pedagoginiu, administraciniu) įtraukti tėvus ir
vaikus, suteikti jiems didesnes galias spręsti dėl ugdymo tikslų,
ugdymo turinio, ugdymo proceso.
8. Palaikyti bei skatinti tėvų visuomeninių organizacijų
dalyvavimą vertinant įstaigų ugdymo kokybę bei numatant jos
gerinimo kryptis.
9. Vykdyti teisinį tėvų švietimą.
2013-03-28
Teisinis švietimas –
teisinių veiklos galimybių išnaudojimo
ir tobulinimo garantas
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Valstybės Žinios, 1992, Nr. 33-1014
 40 str. Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą.
 68 str. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo
nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos
iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50
tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo
projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
 120 str. Valstybė remia savivaldybes. Savivaldybės pagal
Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir
savarankiškai.
2013-03-28
Lietuvos Respublikos
vietos savivaldos įstatymas
Valstybės Žinios, 1994, Nr. 55-1049
 6 str. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos
5) savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi
pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas;
6) švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai
organizavimas ir koordinavimas;
8) ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo
švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo
organizavimas.
 7 str. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms)
funkcijos
35) visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybės teritorijoje
esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir
profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio,
priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programas, visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės
sveikatos stebėsena (įsigalios nuo 2014-01-01).
2013-03-28
 11 str. 1 d. Savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra
savivaldybės taryba.
 12 str. 1 d. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina
kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės
tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos
komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose,
savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose,
tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir
savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba
svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų
įgyvendinimą.
 14 str. 2 d. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus,
išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba.
2013-03-28
Klaipėdos m. savivaldybės tarybos
Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto
įgaliojimai:
 svarsto ir rengia pasiūlymus dėl politikos formavimo, siūlo jos
įgyvendinimo kryptis ir būdus, kontroliuoja suformuotos politikos
įgyvendinimą;
 savo iniciatyva ar Savivaldybės tarybos pavedimu rengia sprendimų
projektus bei pasiūlymus dėl sprendimų projektų rengimo ugdymo, sporto ir
jaunimo reikalų klausimais ir kontroliuoja jų vykdymą;
 svarsto ir teikia išvadas dėl sprendimų projektų pagal komiteto
kompetenciją;
 kontroliuoja savivaldybės ugdymo, sporto ir jaunimo reikalų veiklą,
analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, biudžeto lėšų naudojimo
racionalumas, teikia pasiūlymus dėl šių įstaigų veiklos pagerinimo;
 svarsto bei teikia išvadas ir pasiūlymus dėl ugdymo, sporto ir jaunimo
reikalų, nevyriausybinių organizacijų veiklos, svarsto bei teikia pasiūlymus
dėl nevalstybinių švietimo įstaigų programų finansavimo;
 svarsto bei teikia išvadas ir pasiūlymus dėl suaugusiųjų švietimo, miesto
švietimo, sporto tinklų optimizavimo; vaikų ir jaunimo teisių apsaugos, vaikų
ir jaunimo mokymo užtikrinimo, vaikų ir jaunimo papildomojo ugdymo bei
užimtumo organizavimo;
 nagrinėja gyventojų pasiūlymus ir pageidavimus pagal komiteto
kompetenciją bei teikia pasiūlymus.
2013-03-28
 29 str. 1 d. Savivaldybės vykdomoji institucija - savivaldybės
administracijos direktorius, savivaldybės administracijos
direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai), turintys viešojo
administravimo teises ir pareigas.
Savivaldybės administracijoje veikia švietimo skyrius.
 32 str. 2 d. Seniūnijos ir seniūno funkcijos.
3) pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą ir darbą
su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms
apribotos tėvų teisės į vaikus;
5) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia
duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;
Seniūnaitis – teikia informaciją apie institucijų veiklą,
organizuoja susitikimus su tarybos nariais, teikia siūlymus
tarybai, dalyvauja tarybos komitetų ir tarybos posėdžiuose.
2013-03-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
Valstybės Žinios, 1991, Nr. 23-593
 37 str. Švietimo kokybė
1 d. Už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).
2 d. Švietimo programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti
fiziniai ir juridiniai asmenys, kreipdamiesi į švietimo valdymo
subjektus, švietimo teikėjus.
 43 str. 12 d. Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose,
profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį
mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi
Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo
programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi
poreikių, švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove
susijusias funkcijas.
Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo
organizavimo tvarkos aprašas: Į Komisijos sudėtį gali būti
įtraukiami tėvai (globėjai, rūpintojai), vietos bendruomenės,
seniūnijos atstovai, kiti vaiko gerove suinteresuoti asmenys.
2013-03-28
Tėvų teisės
 47 str. 1 d. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę:
1) nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas,
švietimo programas, mokymo formas;
2) dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo
programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją;
3) gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi
poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesįa;
4) dalyvauti mokyklos savivaldoje;
5) dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir
gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus;
6) 6 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti
mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
7) reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas;
8) naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
2013-03-28
Tėvų pareigos
 47 str. 2 d. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal
pradinio ugdymo programą;
2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko
asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad
vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;
3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais,
kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę
pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą,
sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas;
4) parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo programą;
5) ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį;
6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi iki 16 metų;
7) užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;
8) dalyvauti parenkant vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdymo programą ir mokyklą.
2013-03-28
Tėvų dalyvavimas
mokyklos savivaldoje -1
 60 str. Mokyklos savivalda
2 d. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos
veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją,
apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką
vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos
valdymo priežiūrą. Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų
kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai.
3 d. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos
institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams
(globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Už savo veiklą
mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės
nariams.
4 d. Mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos
institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).
2013-03-28
Tėvų dalyvavimas
mokyklos savivaldoje -2
 54 str. Švietimo planavimas.
4 d. Mokykla rengia strateginį planą. Mokyklos tarybos,
savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos
(valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės
vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės
mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir
savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos) savininko (dalyvių
susirinkimas) (kitų mokyklų) pritarimu mokyklos strateginį planą
tvirtina mokyklos vadovas.
5 d. Mokykla rengia metinį veiklos planą. Mokyklos
tarybos pritarimu mokyklos metinį veiklos planą tvirtina
mokyklos vadovas.
2013-03-28
Tėvai – mokyklos bendruomenės dalis
 63 str. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo
valdyme
1 d. Mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme,
burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų,
rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų
asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių
nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir
funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.
3 d. Švietimo valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms
organizacijoms ir asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka
teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas
kviestis konsultuoti, būti ekspertais.
 52 str. 2 d. Švietimo valdymo subjektai yra:
1) Seimas;
2) Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos,
Vyriausybės įstaigos;
3) savivaldybės institucijos;
4) nevalstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas);
5) švietimo įstaigos vadovas.
2013-03-28
Tėvai savivaldybės švietimo taryboje
 61 str. Savivaldybės švietimo savivaldos institucijos
1. Savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant
savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali
būti steigiamos savivaldybės švietimo ir atskirų švietimo
sričių tarybos.
2. Savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai,
mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai,
švietimo teikėjai ir (ar) jų asociacijos.
3. Savivaldybės švietimo tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės
taryba.
4. Savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma
bendroji švietimo politika, pritaria ilgalaikiams švietimo plėtros
tikslams ir telkia visuomenę jiems siekti.
2013-03-28
Teisinės tėvų dalyvavimo švietimo
sistemoje galimybės:
 Seimo nariai
 Savivaldybės tarybos komitetai
(Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetas)
 Savivaldybės švietimo taryba
 Savivaldybės komisijos
 Savivaldybės administracijos švietimo skyrius
(Ugdymo kokybės ir kaitos poskyris, Švietimo įstaigų
administravimo poskyris)
 Visuomeninės organizacijos
(Asociacija Vakarų Lietuvos tėvų forumas)
 Mokyklos vaiko gerovės komisija
 Mokyklos taryba
 Tėvų komitetai
2013-03-28
Nuo ko ugdymo įstaiga gali pradėti,
siekdama gerinti bendradarbiavimą
su tėvais?
1. Atlikti tėvų įsitraukimo poreikio tyrimą ir apibrėžti pagrindines
problemas. Tyrimui atlikti galima pasikviesti pvz. Klaipėdos
universiteto, pedagogikos fakulteto studentus, kurie ugdymo
įstaigose gali atlikti praktiką ar mokslinį tyrimą būsimam bakalauro ar
magistro darbui ir taip turėti abipusę naudą.
2. Tobulinti jau esamas struktūras tėvų įtraukimui įgyvendinti
(komitetus, tarybas, klubus ir pan.), kurios turi būti realiai veikiančios,
aktyvios ir efektyvios.
3. Mokyklos taryba gali deleguoti tėvus į Vakarų Lietuvos tėvų
forumą, kuris atstovaus jų interesus valdžios institucijose.
4. Klasių auklėtojai yra arčiausiai tėvų, todėl lengviau gali pastebėti
tarp jų lyderius ir juos paskatinti imtis iniciatyvų.
5. Mokykla turi remti lyderių veiklą ir suteikti reikalingą pagalbą ir
paskatinti veikti.
6. Tam tikrais laiko tarpais būtina vertinti pasiekimus ir juos
viešinti. Surengti tėvų konferenciją rezultatams apsvarstyti,
dalintis gerąja patirtimi.
7. Tėvus, turinčius galimybę ir norą, įtraukti į savanorišką veiklą
ugdymo įstaigoje. Galimos veiklos: budėjimas valgykloje ar
koridoriuose, pagalba ekskursijų ar išvykų metu, pagalba
pavaduojant mokytojus ir kt.
2013-03-28
Lietuvos Respublikos
savanoriškos veiklos įstatymas
Valstybės žinios, 2011, Nr. 86-4142

2 str. 1 d. Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios
sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu.

3 str. 2 d. Savanoriška veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir
organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, nėra laikoma nelegaliu darbu.

4 str. Savanoriška veikla gali būti atliekama įvairiose visuomenei naudingos veiklos srityse.
Savanoriškos veiklos organizatorius ir savanoris gali susitarti dėl įvairių savanoriškos veiklos formų ir
būdų, taip pat juos keisti.

5 str. Reikalavimai savanoriui: asmenys nuo 14 m., jaunesni kaip 18 metų, gali dalyvauti savanoriškoje
veikloje, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. Savanoriui kvalifikacija nėra būtina,
išskyrus tokį savanoriškos veiklos pobūdį, kuris reikalauja specialios kvalifikacijos pagal kitus teisės aktus
arba pagal savanoriškos veiklos organizatorių reikalavimus.

6 str. Savanoriškos veiklos organizatoriai - biudžetinės įstaigos; asociacijos; viešosios įstaigos ir kt.

9 str. Savanoriškos veiklos organizatorius su savanoriu sudaro rašytinę savanoriškos veiklos sutartį,
jeigu kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos arba sudaryti sutartį pageidauja viena iš
šalių. Tokiu atveju pildomas savanorio veiklos žurnalas.

11 str. Savanoriškos veiklos organizatorius gali kompensuoti: kelionės išlaidas; nakvynės išlaidas;
maitinimo išlaidas; pašto, telefono išlaidas; mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai
atlikti, išlaidas; išlaidas savanoriškai veiklai atlikti reikalingoms priemonėms, specialiesiems drabužiams;
draudimo išlaidas; ir kt. Savanoriui kompensuojamos savanoriškos veiklos išlaidos nėra savanorio
pajamos.

12 str. Dalyvavimas savanoriškoje veikloje, atsižvelgiant į jos tikslus ir pobūdį, gali būti pripažįstamas
savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi. Atlikta savanoriška veikla gali būti įskaityta kaip
socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.
2013-03-28
Ką gali savivaldos institucija?
 Skatinti steigtis tėvų bendruomenes miestuose, miesteliuose,
kaimuose.
 Kviesti vietos tėvų organizacijos tarybos narius priimant
svarbius sprendimus, susijusius su ugdymo paslaugų ir
priemonių planavimu.
 Pagal galimybes teikti įvairią paramą tėvų bendruomenių
veiklai (patalpų suteikimas, įvairios finansavimo programos,
įranga, konsultavimas, renginiai ir kt.).
 Įtraukti tėvų organizacijos ir bendruomenės narius į švietimo
paslaugų organizavimo, teikimo ir rengimo grupes/komisijas,
taip užtikrinant švietimo paslaugų prieinamumą, viešumą ir
skaidrumą.
2013-03-28
Vakarų Lietuvos tėvų forumo veikla
Klaipėdos m. savivaldybėje:
 atstovauja ugdymo įstaigų bendruomenių interesus;
 dalyvauja savivaldybės komisijų (komitetų) darbo grupėse;
 dalyvauja savivaldos strateginiame planavime, formuluojant tikslus,
uždavinius, veiklas, priemones ir kt;
 vertina pasiektus rezultatus;
 organizuoja mokymus, konferencijas;
 dalyvauja įvairių projektų veiklose;
 prisideda prie NVO ir valdžios sektoriaus glaudesnio
bendradarbiavimo.
Bendruomenę galima apibūdinti pagal tris požymius:
 emocinių ryšių, susisiejančių ir vienas kitą
sustiprinančių, tinklas;
 ištikimybė bendroms vertybėms, normoms ir prasmei;
 aukštas narių ir kartu visos bendruomenės atsakomybės
lygis.
Mokyklos bendruomenė – mokyklos mokytojai, mokiniai, jų
tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo
santykių ir bendrų švietimo tikslų (Raktažodis) 
Jei visų bendruomenės narių tikslai sutampa, organizacijos
sėkmė garantuota
ĮSIVERTINKITE, AR JŪSŲ BENDRUOMENĖS NARIŲ TIKSLAI SUTAMPA!
Anot prof. S. Šalkauskio, siekiant išugdyti žmogų, kuris galėtų gyventi
pagal aukščiausias vertybes, turi būti tiesioginis kontaktas tarp
mokytojo ir tėvų...

similar documents