K. Zaleckis

Report
ERDVINĖS STRUKTŪROS IR NUSIKALSTAMUMO RYŠYS
DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS MIESTUOSE
KTU Statybos ir architektūros fakultetas
Kęstutis Zaleckis, Irina Matijošaitienė, Inga Stankevičė, Jolita Sinkienė, Kristina Navickaitė
Įvadas
Žvelgiant į šių dienų ir galimą ateities
situaciją Lietuvos miestuose saugios
aplinkos formavimo uždavinys naujai
reaktualizuojamas
dėl
keleto
priežąsčių:
Įvadas
•
•
•
Globalizacijos. Su sovietmečio era prasidėjusi tračioji jos banga radikaliai
keičia gyvenimo būdą: naikina žmogaus-vietos ryšius, skatina visuomenės
narių susvetimėjimą, formuoja hipervartotojišką visuomenę ir nuvertina
moralines vertybes. Visa tai tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie
urbanizuotos aplinkos nesaugumo didėjimo.. Globaliame postmoderniame
pasaulyje vis ryškėjanti miestų kaip konkuruojančių kultūrinių-ekonominių
vienetų reikšmė aktualizuoja vietos patrauklumo poreikį. Saugumas yra
svarbus vietos patrauklumo aspektas.
Darnus vystymas – šių dienų urbanizmo aktualija verčianti tausoti turimus
aplinkos resursus – tame tarpe ir teritoriją. Besivystančių kompaktiškų
miesto erdvinių modelių požiūriu gyventojų saugumo užtikrinimas tankiai
gyvenamoje teritorijoje tampa vis aktualesniu. Postmodernaus urbanizmo
kaimynysčių idėjos, siekiančios skatinti miesto dalies bendruomenės
savaiminį formavimąsi erdvinėmis priemonėmis, įgyvendinimui saugumo
aspektas taip pat yra labai svarbus.
Kompleksinė mokslinė mintis mato miestą kaip dinamišką, ties chaoso riba
veikiančią sudėtingą sistemą, kurioje galioja tiek socialinis-ekonominiskultūrinis, tiek erdvinis determinizmas. Tai atveria naujas galimybes
architektūrinių sprendimų poveikio mieste vykstantiems procesams
supratimui ir tyrinėjimui. Erdvinių aplinkos charakteristikų poveikio
nuskalstamumui tyrimas suteiktų galimybes panaudoti iki šiol nenaudotas
priemones gyvenimo aukštesnės kokybės užtikrinimui.
Metodika
• Tyrimams naudojamas erdvės sintaksės metodas
• Erdvės sintaksės tyrimų metu gauta informacija
perdengiama su informacija apie morfotipus,
funkcijas, gyventojų tankumą, administracinius
vienetus ir kt.
• Duomenys: ašiniai žemėlapiai ir jų papildomi
sluoksniai parengti remiantis žemės tarnybos
pateiktais duomenimis; BP informacija; VRM
duomenimis; stebėjimu vietose, sociologine
apklausa.
Metodika
• Pagrindiniai erdvės sintaksės modelio
aspektai:
– Gylis/seklumas
=
monofunkcionalumas/multifunkcionalumas
– Integracija (lokali ir globali) = srautų ir obejektų
sutelkimas
– Kontrolė = srautų paskirstymas
– Fast choice = dažniausiai pasirenkamos
gatvės kelionėms
– Ir kt.
Metodika
• Erdvės sintaksės metodo modifikacijos:
– Vienam miestui braižomi du ašiniai žemėlapiai.
Globalioms
charakteristikoms
naudojamas
tradiciniu būdu sukurtas ašinis žemėlapis,
lokalioms charakteristikoms – žemėlapis, iš kurio
išimamos pašalinamos pėstiesiems neprienamos
ašys (pvz.: minėtas vakarinis aplinkkelis Kaune), ir
kuris papildomas pėsčiųjų bei dviračių judėjimo
ašimis,
kurios
neprieinamoas
automobilių
transportui;
– Ašinių
žemėlapių
ribos
neapsiriboja
administracinėmis miestų ribomis, bet atspindi
realią gretimų teritorų integraciją į miestą;
– Tyrimuose naudojama Figueiredo suformuluota
continuity lines koncepcija, leidžianti apjungti kelias
ašis į vieną darinį.
Kaunas
• Ašininį žemėlapį sudaro 10292 ašys, su
tęstinėmis linijomis (continuity lines) –
5627 ašys.
• Per
2010-2011
metų
laikotarpį
teritorijoje
užfiksuota
2978
nusikalstamos veikos 2256 adresuose.
• Vidutiniškai vienam adresui teko 1,32
veika.
Kaunas
•
•
•
Nustatyta, kad didžioji dalis veikų susitelkia ir pakankami tolygiai
pasiskirsto seniūnijose, kuriose gyventojų skaičius viršija 2000
gyv/kv.km.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios teritorijos viduje, kur gyventojų
tankumas skiriasi nuo daugiau nei 10000 iki jau minėtų 2000 į
kv.km esminio skirtumo tarp veikų erdvinės sklaidos nėra. Pvz.:
Senamiesčio plotas 1,44 kv.km, gyventojų tankis 3244 gyv./kv.km,
bendras gyventojų skaicius – 4671; teritorijoje fiksuota 80
nusikalstamų veikų per tiriamą laikotarpį; Dainava - plotas 5,27
kv.km, tankis – 11410 gyv/kv.km, gyventojų skaičius skaičius -6012,
užfiksuota apie 300 veikų; Eiguliai – plotas 5,34 kv.km, tankis –
8528 gyv./kv.km, gyventojų skaičius – 44140, užfiksuota 300 veikų;
Naujamiestis - plotas 3,14 kv.km, tankis – 3335 gyv./kv.km,
gyventojų skaičius – 10472, užfiksuota 120 veikų.
Lyginant nusikaltimų tankį konstatuota: Senamiestyje jis lygus 55
veikoms/kv.km.; Naujamiestyje – 38 veikoms/k.km; Dainavoje – 57
veikoms; Eiguliuose – 56 veikoms. Skaičiuojant nusikalstamų veikų
skaičių tūkstančiui gyventojų, Senamiestyje jis lygus 0,017,
Naujamiestyje – 0,012, Dainavoje – 0,004, Eiguliuose – 0,007.
Gyventojų tankiui padidėjus 3,5 karto, nusikaltimų skaičius ploto
vienete iš esmės nepakito.
Nusikalstamų veikų vietos ir seniųnijų ribos
Kaunas
Kaunas
• Nusikalstamų
veikų
koncentracijos
teritorijoms
būdinga specifinė užstatymo morfotipų įvairovė arba
specifiniai didesnio užstatymo tankumo morfotipai,
pvz.: perimetrinis posesijinis / perimetrinis posesijinis,
perimetrinis centro, perimetrinis reguliarus ir atskirai
stovintys pastatai / sodybinis, miesto vilos, perimetrinis
posesijinis
atviras,
perimetrinis
reguliarus
ir
perimetrinis centrinis / sodybinis ir laisvo planavimo /
vien laisvo planavimo ir t.t.
• Atitinkamai, didesniu nusikalstamų veikų skaičiumi
pasižyminčios seniūnijos, gali būti susietos ir su
įvairesne socialine gyventojų sudėtimi ir didesne
teritorijos funkcine įvairove.
Kaunas
• Mažesnio gyventojų tankumo seniūnijose gyv. skaičius
svyruoja nuo 500 iki 2000 gyv.kv.km.
• Jose nusikalstamos veikos pasiskirstę ne taip tolygiai.
Išskirtinos tam tikros nusikalstamas veikas traukiančios
zonos Vilijampolė greta Raudondvario plento, Aleksote,
Seniavoje, Petrašiūnuose ir kt.
• Pabrėžtina tai, kad nusikastamumas pasireiškia didesnės
užstatymo morfotipų įvairovės teritorijose ir nepasireiškia
dominuojančio sodybinio užstatymo morfotipo zonose.
• Išskirtinos kelios Kauno seniūnijos su gyventojų tankiu
mažesniu nei 250 gyv/kv.km. – tai Kleboniškis ir Palemonas.
Pirmasis turi didelius lankytojų srautus iš artimų teritorijų
(Kalniečiai, Eiguliai) generuojantį rekreacinį objektą –
Kleboniškio mišką, antrasis – pakankamai mišrų užstatymo
morfotipų derinį, sudarytą iš sodybinio užstatymo ir laisvai
stovinčių pastų morfotipų. Pabrėžtina tai, kad laisvai
stovintys pastatai, atliekantys gamybinę ir komercinę
funkcijas yra aktyviai naudojami tik dalį dienos.
Kaunas (kontrolė)
• Kauno atveju nusikalstamumas didele dalimi sutampa
su visuomeninio transporto naudojamomis gatvėmis
arba „negiliomis kišenėmis“ netoli nuo jų. Ervės
sintaksės požiūriu tai iš esmės atitinka globalios
kontrolės svarbiausias ašis.
• Prie 25 procentų didžiausiomis kontrolės vertėmis
pasižyminčių ašių susitelkia apie 1900 fiksuotų įvykių
taškų iš 2256.
• Svarbu pabrėžti, kad kaimynysčių lygmenyje
nusikalstamumą „traukiančios“ ašys nepasižymi
didesniu gyventojų skaičiumi greta jų, o dėl funkcijų
įvairovės šis skaičius net gali būti mažesnis negu
vidutiniškai seniūnijoje. Tas pat pastebima ir didesnio
nusikalstamumo seniūnijų grupės viduje – miesto
centras, praradę dalį gyventojų, bet turintis dideles
integracijos
ir
kontrolės
vertes,
traukia
nusikalstamumą.
GC 5%
Kaunas (seklumas)
• Erdvės
sintaksės
požiūriu
25
procentų sekliausių ašių zona Kaune
apima dižiąją dalį seniūnijų su
didesniu
nusikalstamumo
lygiu,
išskyrus
Žemuosius
Šančius,
Panemunę ir Aleksotą.
• Už šios zonos ribų lieka tik 280
nusikalstamų veikų adresų iš 2256.
GD 25 %
Kaunas (globali integracija)
•
•
•
•
•
Atlikus globalios integracijos ašinio žemėlapio analizę išryškėjo
dėsningumas, kad didžioji nusikalstamų veikų viešosiose erdvėse
dalis telkiasi prie 25 procentai svarbiausių globalios integracijos
ašių. (230 adresų yra ne ant šių ašių)
Šis dėsningumas ypač ryškus Senamiestyje ir Naujamiestyje
(Vytauto pr., Laisvės al.), Savanorių pr., Varnių g., Raudondvario
plente, Panerių g., Baltijos g., Baltų pr., Kuršių g., Krėvės pr.,
Draugystės g. ir kt.
To paties laisvo užstatymo morfotipo teritorijose šis dėsningumas
reiškiasi skirtingai: Šilainiuose – fiksuoti įvykiai telkiasi prie
integruojančių gatvių, Dainavoje – dalis nusikaltimų pasklidę ir po
pusiau viešas erdves – kiemus, Kalniečiuose-Eiguliuose įvykiai
praktiškai tolygiai pasklidę po visą kvartalų teritoriją.
Pirmu atveju miestovaizdyje dominuoja reguliaraus tinklo gatvių ir
takų sistema (grid type), trečiu atveju – taip vadinamas medžio
šakų tinklo tipas (tree type), antru atveju – minėtų dviejų tipų
derinys.
Į 25 procentų didžiausios globalios inegracijos ašių zoną
nepatenka tik didesniu nusikalstamumu pasižyminti Žemųjų Šančių
teritorija (~80 veikų) ir Panemunė (apie 30 veikų).
GI 10%
Kaunas (lokali inegracija)
• Lokalios integracijos ašys nustatytos
naudojant trijų sąlyginių žingsnių spindulį.
• Praktiškai visi įvykiai, nepaisant nedidelio
skaičiaus ašių per du sąlyginius žingsnius
nutolusių nuo integruojančių erdvių ir
dažnai joms lygegriačių, yra fiksuoti prie 25
procentai ašių, turinčių didžiausias lokalios
integracijos vertes (72 adresai lieka už
zonos ribos).
LI 25%
Kaunas
Svarbu pabrėžt, kad toli gražu ne visos
globalios ir lokalios integracijos ašys
pritraukia nusikalstamumą. Šis dėsningumas
ryškėja prie tų ašių, kurios pasižymi didesne
funkcijų
įvairove,
mažesniu
vietinių
potencialių
stebėtojų
skaičiumi
dėl
komercinių ir visuomeninių funkcijų gausos,
stebėtojų anonimiškumu (dominuoja tik
lankytojai), morfotipų įvairove.
Vilnius
• Žemėlapį sudaro 15012 ašių be tęstinių linijų ir 12912
ašių su jomis.
• Tiriamoje teritorijoje fiksuota 18893 nusikalstamos
veikos 8354 adresuose.
• Papildomai Vilniuje, atsižvelgiant į kelionių ir keliautojų
skirtumus dienos bei nakties metu atskirti nusikaltimai
padaryti dieną ir naktį.
• Naktį nusikaltimai įvykdyti 3056 vietose, dieną – 5298
vietose.
• Vienam adresui vidutiniškai tenka 2,26 ivykio per du
metus. Dienos metu vienai vietai tenka 2,44 įvykio,
nakties – 1,95.
Vilnius
• Žvelgiant į nusikalstamų veikų sklaidą, konstatuotina, kad
kaip ir Kaune jos telkiasi branduolyje kurį sudaro didesnį nei
2000 gyv/kv.km turinčios seniūnijos: Pašilaičių, Fabijoniškių,
Pilaitės, Justiniškių, Viršuliškių, Šeškinės, Šnipiškių,
Žirmūnų, Nsujamiesčio, Senamiesčio, Žvėryno ir kt.
• Jose, panašiai kaip ir Kaune, fiksuojamas atitinkamų
morfotipų dominavimas ir funkcijų koncentracija. Išskirtiniai
dariniai aukčiau įvardinto branduolio periferijoje: Naujoji
Vilnia (389 taškai) ir Žemieji Paneriai (77 taškai). Pirmu
atveju tai autonomiškas darinys – mažas miestelis su visa
morfotipų ir funkcijų įvairove, antruoju atveju – specifinis
pramoninis priemiestis.
• Tarp įvykių sklaidos dienos ir nakties metu esminio skirtumo
nėra, nors to buvo galima tikėtis – tiesa, kol kas neatlikta
nusikalstamų veikų ir jų sklaidos analizė pagal jų tipus.
Vilnius (seklumas)
• 5 procentų sekliausių ašių zona Vilniuje
apima Naujamiestį, Žvėryną, Kalvarijų
rajoną (Šnipiškes), Žirmūnus ir pagrindines
ašis palei Ukmergės, Geležinio Vilko gatves,
Nemenčinės pl. ir kt.
• Prie šių ašių susitelkia apie 3497
nusikalstamų veikų adresai iš 8354. Netoli
jų, per kelis sąlyginius žingsnius nutolę dar
apie 400 adresų. 850 fiksuotų vietų lieka
gilioje periferijoje.
• Išplėtus aukščiau paminėtą zoną iki 25
procentų už jos ribų lieka tik nusiklastamos
veikos Naujojoje Vilnioje.
GD 5%
Vilnius (globali integracija)
• 5 procentai didžiausias globalios integracijos
reikšmes turinių ašių formuoja nusikalstamumo
sklaidos karkasą, su panašiai kaip ir Kaune,
ryškėjančiais dėsningumais: nusikalstamumas
telkiasi ašyse arba betarpiškai joms gretimose
zonose; modernistiniuose Vilniaus rajonuose,
kuriems būdinga „tree type“ erdvių struktūra
nusikalstamumas tolygiai pasklidęs po visą
vidinių erdvių labirintą, pvz.: Karoliniškėse,
Justiniškėse,
Viršuliškėse,
Žirmūnuose.
Antakalnyje ir Naujininkuose, kur ryškesnis „grid
type“ gatvių tinklas, nusikaltimai telkiasi prie
gatvių, ženkliau nesklisdami į kiemų erdves.
• ~850 adresų yra ne ant šių ašių
GI 5%
Vilnius (lokali integracija)
• 5
procentai
didžiausias
lokalios
integracijos vertes turinčių ašių: lyginant
su globalios integracijos žemėlapiu,
santykinai daugiau įvykių lokalizuojami
ant išskirtų ašių – tai galioja ne tik
centrinei nusikalstamumo zonai bet ir
Naujajai Vilniai bei Paneriams.
• Padidinus zoną iki 25 procentų ašių –
visi nusikaltimai yra padaryti tik arba
taškuose lokalizuojamuose ant ašių,
arba per kelis sąlyginius žingsnius nuo
jų.
LI 10%
Klaipėda
• Ašinį žemėlapį be tęstinių linijų
(continuity lines) sudaro 1820 ašys,
su tęstinėmis linijomis – 1209.
• Per tiriamą laikotarpį užfiksuotos
2215 nusikalstamos veikos viešose
erdvėse 1297 adresuose.
• 1,7 nusikalstama veika viename
taske.
Klaipėda
•
•
•
Fiksuoti įvykiai telkiasi koncentruotoje zonoje abipus Taikos pr. ir
H.Manto gatvės ašies. Ši teritorija sutampa tiek su didžiausiu
gyventojų tankumu, tiek su didesne morfotipų įvairove arba
didesnio užstatymo tankio morfotipais – tai Senamiestis ir
Naujameistis su jiems tradiciškai būdingais morfotipais bei didelės
laisvo užstatymo zonos su atskirai stovinčiais komercinės
paskirties pastatais. Žvelgiant į funkcijas, šioje teitorijoje ryškus
gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės panaudos mišinys.
Gyvenamąją teritoriją sudaro daugiaaukščiai pastatai su
mažaaukščių priemaiša.
Pramonės teritorija su specializuotomis komercinėmis zonomis ir
gyvenamos teritorijos į rytus nuo Šilutės plento ir geležinkelio
linijos nusikalstamų veikų pasiskirstymo požiūriu formuoja periferiją
su pavieniais fiksuotų įvykių taškais.
Išskirtinis atvejis – Melnragė, demonstruojanti nusikalstamų veikų
sankaupą – tai fenomenas panašus į Kauno Kleboniškį (21 veikos
taškas Melnragėje ir 13 Kleboniškyje).
Klaipėda (seklumas)
• Zona sudaryta iš 5 procentų sekliausių
miesto ašių apima tik dešinįjį Danės
krantą. Praktiškai visi įvykių taškai šioje
zonoje yra greta seklių ašių – tame tarpe ir
Melnragėje.
• Išplėtus zoną iki 25 procentų sekliausų
erdvių, ji prasiplečia Taikos prospektu iki
Baltijos prospekto. Apie 700 fiksuotų
nusikalstamų veikų taškų iš 1297 lieka už
seklios teritorijos ribų.
GD 25%
Klaipėda (globali inetgracija)
• 5 procentai globalios integracijos ašių Klaipėdoje
apima apie 700 nusikalstamų įvykių taškų iš 1297.
Padidinus globalios integracijos ašių zoną iki 25
procentų visoje Klaipėdos teritorijoje ryškėja keli
dėsningumai:
– 1) nusikalstamumas telkiasi svarbiausiose ašyse (Taikos
pr, H.Manto g. ir joms statmenos Kauno, Paryžiaus
Komunos, Dubysos, Debreceno, Smiltelės gatvės);
– 2) kaip ir Kaune, gretimose, kelis žingsnius nuo
integruojančių ašių nutolusiose gilesnėse ir mažiau
integruojančiose ašyse;
– 3)
modernistiniuose
rajonuose
ryškėja
du
nusikalstamumo sklaidos pusiau viešose ir viešose
erdvėse paternai; pirmasis – palei vidines rajonų gatves
(Debreceno, Žardininkų kvartalai); antrasis – pakankamai
tolygiai visoje teritorijoje Bandužiuose ir Laukininkuose.
GI 25%
Klaipėda (lokali integracija)
• Lokalios integracijos žemėlapis iš esmės
rodo tuos pačius nusikalstamumo sklaidos
rezultatus kaip ir globalios integracijos
žemėlapis.
• ~600 adresų nesusiję su 5 % didžiausias
vertes turinčių lokalios integracijos ašių
• ~200 adresų yra nesusiję su 25%
didžiausias
vertes
turinčių
lokalios
integracijos ašių.
LI 5%
Klaipėda (kontrolė)
• Klaipėdoje nustatyta, kad didžioji nusikaltimų
dalis iš esmės yra padaryta prie didesnes
kontrolės vertes turinčių gatvių. Tai
pasakytina net apie vidines Bandužių ir
Laukininkų ašines erdves, kurių dalis turi
didesnes kontrolės vertes nei aplinkinės
ašys.
• Kita vertus, pastebima ir netokia gausi įvykių
sklaida minėtoms ašims gretimose erdvėse –
ji sudaro apie 250 taškų iš 1297.
GC 25%
Išvados
• Erdvinių miesto struktūros savybių įtaka nusikalstamų
veikų paisikirstymui viešose erdvėse pradeda ryškiau
reikštis pasiekus tam tikrą gyventojų tankumą – Kaune
ir Vilniuje jis siekia 2000 gyv./kv.km. Gyventojų
tankumui didėjant virš minėtos ribos, nusikalstamų
įvykių sklaidos jis tiesiogiai nebeįtakoja.
• Nusikalstamas veikas traukia didenės kontrolės,
globalios integracijos ir lokalios integracijos ašys, jeigu
jos dera su tam tikrais užstatymo morfotipais ar jų
įvairove, funkcijų įvairove ir kitomis erdvinėmis
charakteristikomis mažinančiomis vietinių stebėtojų
skaičių arba didinančiomis stebėtojų ir stebimųjų
anoniškumą.
Išvados
• Nusikalstamoms veikos patrauklios
negilios, per du-tris sąlyginius
žingsnius
nuo
didžiausios
integracijos/kontrolės
ašių
nutolusios ašys.
• Nustatyti
nusikalstamų
veikų
sklaidos
dėsningumai
modernistiniuose miestų rajonuose,
priklausomai nuo vidinių rajonų
erdvių tipo.
Išvados
• Įdomu tai, kad minėti rezultatai nesutampa su B.Hillier
atliktais saugumo tyrimų rezultatais Londone. Pasak jų,
integruojančios gatvės su didesniais žmonių srautais yra
saugesnės; didesnis saugumas yra ten, kur užstatymo
tankumas yra didesnis. Kaip paaiškinti šiuos tyrimų
rezultatus priešingus Vakarų Europos miestuose B.Hillier
nustatytiems dėsningumams? Atsakymų gali būti keletas:
– Gatvės kultūros silpnumas mieste, visuomenės
susvetimėjimas ir viešųjų erdvių užleidimas aktyviems
asocialiems elementams. Tai liudija dar nesenas Laisvės
alėjos ar Rotušės aikštės Kaune erdvių nesaugumas
praeiviams pakankamai ankstyvą vakarą.
Išvados
– Megapolio stadijos atspindys kai kultūra, pasak
L.Mumford virsta antikultūra, o miestas iš
saugumo oazės – nesaugumo židiniu. Logiška,
kad tokiu atveju urbanistinis nesaugumas, kaip
esminė miesto savybė, visų pirma bus
pastebimas svarbiausiose miesto erdvėse.
– Miesto kultūros silpnumas, visų pirma
pasireiškiantis
tolerancijos
kitokiems
nebuvimu, kuri pastebima stipriausia ten, kur
“kitokių” yra daugiausia – integruojanciose,
sekliose erdvėse.
Išvados
– Gentrifikacijos
procesų
silpnumas
prestižiniuose centrų rajonuose ir stiprus
gyventojų socialinis heterogeniškumas.
– Visuomenės monokultūriškumas: Kaune, o ir
kituose
Lietuvos
miestuose
dar
nėra
susiformavę speacializuotos etninės-kulturinės
benduomenės miesto periferijoje, kurios dažnai
kelia nusikalstamumo lygi Vakarų Europos
miestų priemiesčiuose.
– Gal būt silpna vietos ir stipri erdvės savybių
raiška Lietuvos miestuose – tai ypač aktualu
kalbant apie modernistinius rajonus su
dominuojančiu laisvo užstatymo morfotipu.
Išvados
•
•
Įdomu, tai, kad prieštaraujant B.Hillier tyrimams, gauti rezultatai
sutampa su George Kikuchi teiginiais besiremiančiais socialinės
disorganizacijos teorija (Social Disorganization Theory) ir rutininių
veiklų teorija (Routine Activities Theory) bei kaimynysčių
nusikalstamumo tyrimais JAV. Jis teigia, kad mažesnis
visuomeninio transporto naudojimas yra susijęs su mažesniu
nusikalstamumu; kaimynystės miesto centre pasižymi didesniu
nusikalstamumu; mažesnis gyventojų skaičius kaimynystėje yra
susijęs su mažesniu nusikalstamumu; didesnis užstatymo
tankumas yra susijęs su didesniu nusikalstmumu; mažesnis
gyventojų judrumas kaimynystėje yra susijęs su mažesniu
nusikalstamumu, gyventojų homogeniškumas kaimynystėje
(rasinis, etninis, socialinis) yra susijęs su mažesniu
nusikalstamumu ir kt. (Kikuchi G. 2010).
Gauti preliminarūs tyrimų rezultatai išryškina unikalią Lietovos
miestų problemą, leidžia progozuoti didesnio nesaugmo viešosiose
erdvėse zonas ir numatyti prevencines priemones.
Projektą,
kurio
metu
atliktas
pristatomas
tyrimas,
finansuoja
Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr.
SIN–08/2012.
Ačiū už dėmesį

similar documents