Prof. V. Janušonio pranešimas

Report
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO
(UNIVERSITETINĖ) LIGONINĖ –
REGIMYBĖ AR REALYBĖ ?
Klaipėdos universitetinės ligoninės
vyriausiasis gydytojas
Klaipėdos universiteto profesorius
Vinsas Janušonis
Šiuolaikinės sisteminės asmens sveikatos priežiūros
vystymo kryptys Europos Sąjungoje ir išsivysčiusiose
pasaulio šalyse
• visų lygių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas
• paciento pasirinkimas (sveikatos priežiūros įstaigos, gydytojo)
• konkurencija sistemoje ir organizacijose kaip kokybės gerinimo garantas
• sveikatos priežiūros įstaigų autonomija (savarankiškumas)
• sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir jų apmokėjimo balansas
(adekvatus sveikatos priežiūros finansavimas)
• sveikatos priežiūros demonopolizacija ir decentralizacija
• sisteminiu analitiniu loginiu mastymu, šiuolaikine vadyba ir įrodymais
pagrįsti sprendimai
Valstybinis (mokslinis, vadybinis) požiūris į sveikatos
priežiūrą
• takoskyra tarp politikos ir medicinos
• makroekonominės garantijos (reikiamos BVP dalies sveikatos priežiūrai
užtikrinimas)
• autonomijos ir vienodų konkurencijos sąlygų sveikatos priežiūros
įstaigoms ir lygių sveikatos priežiūros galimybių piliečiams užtikrinimas
• viešojo ir privataus sektorių integracija
• visuomenės sveikatos politika
Sveikatos priežiūros sistema šalyje : abejotini teiginiai
Sveikatos priežiūros sistema neefektyvi. Teiginys abejotinas:
- veikianti sistema atlaikė eilę ekonomikos nuosmukių
- pagrindinis integratyvus sveikatos priežiūros sistemos veiklos rodiklis – kūdikių mirtingumas
gerėja ir atitinka ES vidurkį
- sistema veikia ir užtikrina prieinamumą kelis – keliolika kartų mažiau finansuojama nei ES
senbuvės
Per daug ligoninių, lovų. Teiginys abejotinas :
- ambulatorinės pagalbos apimtys priklauso nuo socialinių sąlygų ir pragyvenimo lygio
- ligoninių skaičius savaime nieko nereiškia: mechaninis mažinimas, pavyzdžiui Estijoje, pablogino
prieinamumą
- ligoninių ir paslaugų monopolizavimu siekiama kitų tikslų
Tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vingiai
• tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos KMUK ir VULSK (iki 2004 m.)
• tretinio lygio paslaugos (nuo 2004 m.) SPĮ atitinkančiose bendruosius ir
specialiuosius reikalavimus
• mokslo ir gydymo centrai (nuo 2009 m.) (III-o lygio sveikatos priežiūros
paslaugų koncentracija)
• RRR (respublikinės, regioninės, rajoninės ligoninės) – paslaugų
diferenciacija ir spektro siaurinimas) (nuo 2009 m., buvo iki 1990 m.)
Sveikatos priežiūra Klaipėdoje: apgaulingi teiginiai
•
per daug lovų (esant pacientų SPĮ pasirinkimo galimybei – teiginys
neteisingas)
•
dubliuojantys skyriai didina išlaidas sveikatos priežiūrai (teiginys neteisingas
jeigu skyriais užpildyti, jeigu jie nereikalauja papildomų didelių investicijų
(kaip organų transplantacijos, širdies chirurgijos); be to tokie skyriai
garantuoja pacientų pasirinkimo galimybę ir konkurenciją
•
Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė galima tik sujungus visas
ligonines (teiginys neteisingas – galimi įvairūs modeliai; pvz. VULSK
neteikiama neurochirurgijos, sąnarių implantacijos, vaikų sveikatos priežiūros
paslaugos)
Visuomenės interesas – prieinama kokybiška rezultatyvi
sveikatos priežiūra pacientams
Ar tokia yra šiandien Klaipėdoje 
• paklauskime pacientų
• paklauskime medikų
Atsakymai – taip
Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė: sąlygos
•
vienas steigėjų – Klaipėdos universitetas
•
trijų pakopų studijos KU:
– bakalauro
ištisinės studijos
– magistrantūra
– doktorantūra
•
daugiaprofiliškumas
•
mokslas
• podiplominis sveikatos priežiūros specialistų ruošimas
• tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos
Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė: prielaidos
• užsienio ekspertų (Kanados, Skandinavijos šalių) išvados
• nauda Vakarų Lietuvos regiono pacientams (prieinamumas, draugų ir
namiškių parama, atstumas ir kt.)
• tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų demonopolizacija ir
decentralizacija
• KU sveikatos mokslų fakulteto vystymasis ir stiprėjimas
•
Biomedicinos mokslo srities mokslininkų ir dėstytojų potencialas
Klaipėdoje
Sveikatos priežiūra Klaipėdoje
•
Klaipėdos universitetinė ligoninė
– 57 profilių sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus organų transplantaciją,
širdies chirurgiją)
– 17 sveikatos priežiūros paslaugų profilių teikiama tik šioje ligoninėje
– tretinio lygio paslaugos – 29 profiliai
–  45 000 pacientų stacionare per metus
– iki ketvirčio milijono pacientų apsilankymų ambulatoriškai
– pusė pacientų – ne Klaipėdos gyventojai
– vykdomas mokslinis darbas, klinikiniai tyrimai
– 21 mokslų daktaras (t.sk. habilituoti daktarai)
– naujausios technologijos (64 pjūvių KT, MRT, SPECT-CT, linijinis
greitintuvas)
Sveikatos priežiūra Klaipėdoje
•
Klaipėdos Jūrininkų ligoninė
– 14 profilių sveikatos priežiūros paslaugų (dauguma tretinio lygio)
– viena sveikatos priežiūros paslauga teikiama tik šioje ligoninėje (širdies chirurgija)
–  17 000 pacientų stacionare
– 100 000 ambulatorinių konsultacijų
– 38% pacientų – ne Klaipėdos gyventojai
– vykdomas mokslinis darbas, klinikiniai tyrimai
•
Respublikinė Klaipėdos ligoninė
– antro ir trečio lygio paslaugos suaugusiems
– išskirtinių paslaugų nėra
•
Vaikų ligoninė
– sveikatos priežiūros paslaugos vaikams
Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė : valdymas
• valdymo teorijų – šimtai
• valdymo teorijomis grįsti valdymo modelių – tūkstančiai
• bankrutavusių organizacijų (tame tarpe sveikatos priežiūros) valdymo
analizė teigia, kad valdymo modeliai tam įtakos neturėjo (buvo taikomi
įvairūs, tame tarpe šiuolaikiniai valdymo modeliai)
• visi modeliai geri jei juos tinkamai parenka ir taiko profesionalai
Klaipėdos Universiteto (universitetinė) ligoninė: valdymo
modeliai
• ligoninių asociacija (dr.A. Šimaičio modelis)
• KU tampa KUL (galimai ir kitų ligoninių) vienu steigėjų ir
pagrindine jungiamąja grandimi (jeigu jungtųsi ir kitos SPĮ).
DĖKOJU UŽ DĖMESĮ.

similar documents