Intelektinės nuosavybės teisių gynimo būdų taikymas Lietuvoje

Report
Intelektinės nuosavybės teisių
gynimo būdų taikymas Lietuvoje
dr. Ramūnas Birštonas
Mykolo Romerio universitetas
2010 m. lapkričio 3-4 d.
Kas yra intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas?
9) ...Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai vis dažniau siejami su
organizuotu nusikalstamumu. Didėjant naudojimuisi internetu,
neteisėti produktai išplatinami akimirksniu visame pasaulyje.
17) Šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir gynimo būdai
kiekvienu atveju turėtų būti nustatomi taip, kad būtų tinkamai
atsižvelgta į konkretaus atvejo specifines ypatybes, įskaitant
kiekvienos intelektinės nuosavybės teisės savybes ir atitinkamais
atvejais tyčinį ar netyčinį pažeidimo pobūdį.
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyva
2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo






Konkuruojanti įmonė gamina/importuoja ir
prekiauja saugomais INT objektais
Piratinių prekių platinimas
Muzikos kūrinių viešas paskelbimas
negavus licencijos
Dalijimasis rinkmenomis
Visos knygos atgaminimas reprografijos
būdu
Vienkartinis neteisėtai internete paskelbtos
kūrinio kopijos atgaminimas
Intelektinės nuosavybės gynimo
būdų teisinis reglamentavimas



Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių
aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS
sutartis)
2004 m. balandžio 29 d. Europos
Parlemento ir Tarybos direktyva
2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės
teisių gynimo
Kiti tarptautiniai ir ES teisės aktai
Autorių teisių ir gretutinių teisių
įstatyme nustatyti gynimo būdai
1) teisių pripažinimas
2) įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus
3) uždraudimas atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos
teisės arba atsirasti žala
4) pažeistų asmeninių neturtinių teisių atkūrimas (įpareigojimas
padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar
kitokiu būdu)
5) atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui
generis teisių objektu išieškojimas (galimybė išieškoti iki 2 kartų
didesnį atlyginimą)
6) turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas,
atlyginimas
7) neturtinės žalos atlyginimas
8) kompensacijos sumokėjimas
9) pažeidėjo gautos naudos išreikalavimas
10) atkuriamųjų priemonių taikymas
11) teismo sprendimo paskelbimas
Patentų įstatyme nustatyti gynimo
būdai
1) teisių pripažinimas
2) įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus
3) uždraudimas atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos
teisės arba atsirasti žala
4) turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas,
atlyginimas
5) atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi išradimu išieškojimas (galimybė
išieškoti iki 2 kartų didesnį atlyginimą);
6) pažeidėjo gautos naudos išreikalavimas
7) atkuriamosios priemonės
8) teismo sprendimo paskelbimas
9) patento pažeidimo fakto nebuvimo nustatymas
Prekių ženklų įstatyme nustatyti
gynimo būdai
1) teisių pripažinimas
2) įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus
3) uždraudimas atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai
pažeistos teisės arba atsirasti žala
4) turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas
išlaidas, atlyginimas
5) atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi prekių ženklu
išieškojimas (galimybė išieškoti iki 2 kartų didesnį
atlyginimą);
6) pažeidėjo gautos naudos išreikalavimas
7) atkuriamosios priemonės
8) teismo sprendimo paskelbimas
Dizaino įstatyme nustatyti gynimo
būdai
1) teisių pripažinimas
2) įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus
3) uždraudimas atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai
pažeistos teisės arba atsirasti žala
4) turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas
išlaidas, atlyginimas
5) atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi dizainu išieškojimas
(galimybė išieškoti iki 2 kartų didesnį atlyginimą);
6) pažeidėjo gautos naudos išreikalavimas
7) atkuriamosios priemonės
8) teismo sprendimo paskelbimas
Nacionalinės ataskaitos Europos Komisijai
apie Direktyvos 2004/48/EB dėl
intelektinės nuosavybės teisių gynimo
įgyvendinimą už 2005-2008 metų
laikotarpį rezultatai –
realios įtakos INT gynimui nepastebėta
Atskirų gynimo būdų taikymas
Lietuvos teismų praktikoje
Neteisėtų veiksmų nutraukimas
Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti
neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti
veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos
teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu
gali įpareigoti pažeidėją tiems asmenims pateikti
tinkamą galimos žalos kompensavimo
užtikrinimą.
Taip pat taikomas CPK 771 str.
Neteisėtų veiksmų nutraukimas
Įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik
toms prekėms, kurios yra nurodytos prekės ženklo
registracijos liudijime. Praplėsti įregistruotų prekių sąrašą
ženklo savininkas gali tik padavęs naują paraišką.
Vadinasi, įregistruoto prekės ženklo savininko teisės yra
garantuotos ir įstatymu ginamos tik toms prekėms,
kurios yra nurodytos prekės ženklo registracijos
liudijime... nustatytinas draudimas atsakovui žymenį
,,Rūta” vartoti žymėti toms prekėms ir paslaugoms,
kurios nurodytos ieškovui priklausančių prekių ženklų
registracijos liudijimuose, t.y. kurių apsauga yra
užtikrinta Prekių ir paslaugų ženklų įstatymu.
LAT CBS 2000 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3k - 3 –
28/2000
Neteisėtų veiksmų nutraukimas
...registruoto ženklo savininkas turi konkrečiai
įvardyti žymenį, kurį jis prašo uždrausti vartoti ir
prekes ar paslaugas, kurioms jis prašo uždrausti
vartoti šį žymenį.
... nepagrįstas reikalavimas uždrausti atsakovui
vartoti kitą žymenį, panašų į ieškovui
priklausantį prekių ir paslaugų ženklą STATYBA
(fig.) (reg. Nr. 33540), konkrečiai neįvardijant to
žymens.
LAT CBS 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr.
3K–3–1263/2000
Neteisėtų veiksmų nutraukimas
Uždrausti atsakovui UAB „Šiaulių kraštas“
naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“
numerius ar jų dalis, įskaitant straipsnius,
fotografijas, karikatūras, kitą tekstinę ir
grafinę medžiagą, taip pat puslapių
kompozicijas.
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 23
d. sprendimas byloje Nr. 2-94-372/2008
Neteisėtų veiksmų nutraukimas
...pirmosios instancijos teismo nustatytas
draudimas yra pernelyg abstraktus ir absoliutus.
Juo iš esmės uždrausti ir tokie veiksmai, kurių
galimybę numato ATGTĮ normos, ribojančios
autorių turtines teises, pvz., kūrinio dalies
citavimo ar kūrinio panaudojimo informacijos
tikslais (ATGTĮ 21, 24 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d.
nutartis byloje Nr. 2A-349/2008
Neteisėtų veiksmų nutraukimas
Uždrausti UAB „Prekybos miestelis Urmas“
prekybos centro „Urmas“ patalpose ir teritorijoje
naudoti autorių teisių objektus – viešai atlikti
kūrinius nesudarius sutarties su Lietuvos autorių
teisių gynimo asociacijos agentūra ir nemokant
atlyginimo .
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 27
d. nutartis byloje Nr. 2A-41/2010
Neteisėtų veiksmų nutraukimas
Uždrausti UAB „Prekybos miestelis Urmas“
prekybos centro „Urmas“ ((duomenys
neskelbtini)) patalpose ir prekybos centro
teritorijoje naudoti gretutinių teisių
objektus – viešai skelbti fonogramas ir/ar
jų kopijas, nesudarius sutarties su Lietuvos
gretutinių teisių asociacija ir nemokant
atlyginimo.
2010 m. balandžio 27 d. Nr. 2A-41/2010
Atkuriamosios priemonės
Atkuriamosios priemonės
Teisėjų kolegija taip pat laiko neteisėta, nepagrįsta ir naikina
teismo sprendimo dalį dėl šio leidinio neparduotų egzempliorių
konfiskavimo (ATGTĮ 65 str. 1 d. 7 p., CPK 338 str. 1 d.) ir
sprendžia, kad šį ieškovų teisės gynimo būdą teismas taikė
nepilnutinai ir nevisapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes ir
įrodymus (CPK 65 str.). Taip, šiame leidinyje yra išspausdinti
133 poetų kūriniai, iš kurių tik 16 laiko, jog jų teisės yra
pažeistos ir kreipėsi teisminės gynybos. Be to, šiems autoriams
(ieškovams) teismas priteisė materialinės žalos atlyginimą.
Todėl šio leidinio konfiskavimą teisėjų kolegija vertina kaip
teisių gynimo būdą neadekvatų atsakovo padarytam ieškovų
teisių pažeidimo sunkumui ir mastui (CPK 65 str.). Šį ieškovų
reikalavimą teisėjų kolegija atmeta (CPK 58 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 29 d. nutartis byloje
Nr. 2A – 250/2002
Alternatyvios priemonės
Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas
nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos
atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl teisių
pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens
prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai
šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje
straipsnio dalyje nurodytus teisių gynimo būdus
atsirastų neproporcingai didelė žala tam
asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija
nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.
Turtinių praradimų atlyginimas



Žalos atlyginimas
Atlyginimo už naudojimąsi intelektinės
nuosavybės objektu sumokėjimas
Kompensacijos sumokėjimas (tik autorių,
gretutinių ar sui generis teisių pažeidimo atveju)
Žalos atlyginimas
Nustatydamas žalos dydį, teismas pagal analogiją taikė
Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio nuostatas, nurodęs,
kad kitai įmonei pirmumo teise priklausančio žymens
vartojimas savo esme yra labai artimas kito asmens
prekės ženklo naudojimui, o Konkurencijos įstatyme nėra
nuostatų, kurios numatytų žalos dydį apibūdinantį
kriterijų. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas
atsižvelgė į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, ženklo
savininko negautas pajamas ir kitas išlaidas bei pripažino
pagrįstu ieškovų reikalavimą priteisti po 1/3 kiekvieno jų
turėtų išlaidų reklamai (CK 483 str.).
Kauno apygardos teismas 2003 m. kovo 24 d.
sprendimas
Žalos atlyginimas
Nustatydamas priteistinų ieškovo nuostolių dydį,
pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.249
straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią jeigu šalis
nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato
teismas. Atsižvelgęs į atsakovo gautą bendrąjį pelną iš
ginčo audinių pardavimo, į bendrojo pelno iš floko tipo
audinių pardavimo dalį bendrame pelne, į prekybos
audiniais specifiką, taip pat ir į tai, kad atsakovas, 2007
m. sausio 12 d. gavęs ieškovo įspėjimą neprekiauti ginčo
audiniais, dar metus šiais audiniais prekiavo, priteistinų
nuostolių dydį teismas nustatė 70 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismo 2009 birželio 3 d. sprendimas
Žala
CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu
atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų
gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus
reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
Atsakovas yra pateikęs teismui Pažymą dėl
gautų pajamų, kurioje nurodyta, jog už 2007 m.
gegužės 19-26 dienomis spausdintą reklamą
gavo 22222,90 Lt. Būtent ši suma yra laikytina
ieškovo UAB „Šiaulių naujienos“ nuostoliais.
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d.
sprendimas byloje Nr. 2-94-372/2008
Žala
Atsakovams nepateikus įrodymų apie ginčo leidinio
platinimo kiekius ir kainas, pagal ieškovės pateiktus
įrodymus, kad akademinio leidinio kaina knygynuose
apie 150 Lt, populiariojo – apie 100 Lt, bei atsižvelgiant į
tai, kad buvo pažeista ir ieškovės teisė į autorinį
atlyginimą, kurio nėra pagrindo priteisti, konstatuotina,
jog pagrįstas ieškovės prašomas priteisti 50 Lt už
akademinį leidinį ir 30 Lt – už populiarųjį atlyginimas,
kuris atitinka realias kainas. Todėl viso ieškovei solidariai
iš atsakovų priteistina 927 760 Lt negautų pajamų.
Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d.
sprendimas
Atlyginimo sumokėjimas
Atlyginimo sumokėjimas
Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių
pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos
(nuostolių) atlyginimo teisių turėtojai gali
reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti
sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai
naudojęsis intelektinės nuosavybės teisių
objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra
pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, –
iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
Atlyginimo sumokėjimas
Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad priteisiant
atlyginimą, kai autoriaus teisių objektai yra
kompiuterinės programos, gali būti orientuojamasi į
autoriaus teisių objektų bendrą teisėto pardavimo kainą.
Teismas konstatavo, kad atsakovas tyčia padarė ieškovo
teisių pažeidimą (už tyčinį autorių teisių pažeidimą
administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas atsakovo
vadovas), todėl tenkino ieškovo reikalavimą visiškai ir iš
atsakovo priteisė dviejų kartų didesnį atlyginimą, kuris
turėjo būti sumokėtas ieškovui teisės pažeidimo
nustatymo momentu (LR AGTĮ 83 str. 4 d. 2 p.).
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d.
sprendimas
Atlyginimo sumokėjimas
ATGTĮ 86 straipsnis. Kolektyvinio administravimo
asociacijų ieškiniai dėl atstovaujamų autorių teisių
ar gretutinių teisių subjektų interesų
2. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma
remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais
atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą
tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami
viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai
nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų
naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne
mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip.
3. Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai
buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos
licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus
didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą
licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.
Kompensacija
Kompensacija
ATGTĮ 67 straipsnis (1999 m. gegužės 18 d.
įstatymo Nr. VIII-1185 redakcija).
Nuostolių ir materialinės žalos
atlyginimas. Kompensacija
3. Vietoj nuostolių atlyginimo autoriaus teisių ar
gretutinių teisių subjektas gali reikalauti
kompensacijos, kurios dydis apskaičiuojamas
nuo atitinkamo kūrinio ar gretutinių teisių
objekto teisėto pardavimo kainos, didinant ją iki
200 procentų, o esant pažeidėjo tyčiai - iki 300
procentų.
Kompensacija
Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnis (2000
m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1981
redakcija). Nuostolių ir žalos atlyginimas.
Kompensacija
3. Vietoj nuostolių atlyginimo ženklo savininkas
gali reikalauti kompensacijos. Jos dydis
apskaičiuojamas pagal atitinkamos prekės ar
paslaugos teisėto pardavimo kainą: ji gali būti
padidinta iki 200 procentų, o esant pažeidėjo
tyčiai – iki 300 procentų.
Kompensacija
Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio (2000 m. spalio
10 d. redakcija) 3 dalyje įtvirtintas teisinis
reguliavimas, pagal kurį kompensacijos ženklo
savininkui dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamos
prekės ar paslaugos teisėto pardavimo kainą, pats
savaime neužkerta kelio teismui, vadovaujantis
teisingumo, protingumo, proporcingumo ir kitais
bendraisiais teisės principais bei atsižvelgiant į faktines
bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą dėl pažeistų
prekių ženklo savininko teisių gynimo, t. y. teisingai
atlyginti jo patirtą žalą. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra
nukrypstama nuo imperatyvų, kylančių iš Konstitucijos,
inter alia jos 30 straipsnio 2 dalies,46 straipsnio,
teisingumo ir teisinės valstybės principų.
LR Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas
Kompensacija
Dizaino įstatymo (2002 m. lapkričio 7 d.
įstatymo Nr. IX-1181 redakcija) 48
straipsnis. Nuostolių ir žalos atlyginimas.
Kompensacija
3. Vietoj nuostolių atlyginimo dizaino savininkas
gali reikalauti kompensacijos. Jos dydis
apskaičiuojamas pagal gaminio, kurio dizainas
saugomas šio Įstatymo nustatyta tvarka, teisėto
pardavimo kainą: ji gali būti padidinta iki 200
procentų, o kai yra pažeidėjo tyčia, – iki 300
procentų.
Kompensacija
Kolegijos nuomone, kompensacija iš esmės yra atlyginimas
už padarytus nuostolius, todėl, kaip ir sprendžiant dėl
nuostolių bei materialinės žalos atlyginimo, reikia
vadovautis taip pat ir CK normomis, reglamentuojančiomis
civilinę atsakomybę. Kolegija sprendė, kad pažeidimas
buvo padarytas tyčia, tačiau, įvertinus priteistinos
kompensacijos dydžiui reikšmingas aplinkybes (neteisėtų
veiksmų faktas pas atsakovą buvo nustatytas pirmą kartą;
daugelis programų versijų buvo distribucinės versijos,
neparuoštos naudojimui, - šioje dalyje pažeidimas nebuvo
intensyvus, atsakovo neteisėti veiksmai truko neilgą laiką),
priteistinos kompensacijos dydis apskaičiuotinas nuo
kompiuterių programų teisėto pardavimo kainos, didinant
ją iki 150 proc.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2002 m. birželio 24 d. nutartimi
Kompensacija
...kolegija sprendžia, kad yra pagrindas septyniasdešimt procentų
sumažinti ieškovų naudai priteistas kompensacijas...
Iki trečdalio sumažindama ieškovams priteistas kompensacijas,
kolegija atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio
santykius. Ieškovai yra žinomos, ekonomiškai stiprios,
tarptautinėje rinkoje veikiančios informacinių technologijų
bendrovės, todėl akivaizdu, kad priteistos kompensacijos, nors
ir daug sumažintos, sunkių padarinių šioms bendrovėms
nesukurs. Solidarioji prievolė, kuri nustatyta bendrovei Verslo
ir kompiuterių mokymo centrui, bus vykdoma iš fizinio asmens
- atsakovės J. R. turto, ir akivaizdu, kad gali stipriai paveikti
jos turtinę padėtį. Tačiau, kolegijos nuomone, nustatomos
kompensacijos dydis pakankamai subalansuotas, atsižvelgiant
į ieškovų ir atsakovų turtines galimybes.
LAT CBS 2006 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-270/20006
Kompensacija
ATGTĮ 79 straipsnis (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr.
IX-1355
redakcija). Turtinės žalos atlyginimas.
Kompensacijos
6. Vietoj nuostolių atlyginimo autorių teisių ar gretutinių teisių
subjektas gali reikalauti kompensacijos. Jos dydį nuo 10 iki
1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas
atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų
veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
kriterijus.
1 MGL (130 Lt) ~ 38 EUR
Kompensacija
Teismo nuomone, ieškovės reikalaujama priteisti suma
turėtų būti mažinama remiantis teisingumo ir protingumo
kriterijais (CK 1.5 str., ATGTĮ 79 str. 6 d.). Teismas
nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog
atsakovas tyčia išplatino ieškovės kūrinį,
neatsižvelgdamas į jos pastabas dėl padarytų korektūros
klaidų. Atsakovo leidykla leidžia mokomojo pobūdžio
leidinius, jų tiražai nėra dideli, tokie leidiniai nėra skirti
plačiam skaitytojų ratui, todėl priteisiama piniginė
kompensacija turi būti mažinama iki 6 250 Lt.
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimas
Kompensacija
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalyje
numatytos kompensacijos dydis neturi aiškiai skirtis nuo
dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl autorių teisių
pažeidimo... ieškovės nuostoliai dėl negautų pajamų negalėtų
būti žymiai didesni už 1000 Lt. Apskaičiuojant žalos atlyginimo
dydį turi būti įvertinama ir pažeidėjo nauda, gauta iš neteisėtų
veiksmų... Sprendžiant iš prekės istorijos duomenų atsakovui
šio leidinio išleidimo kaštai neatsipirko ir jis komercinės
naudos, kuri galėtų būti įskaičiuota į ieškovei padarytus
nuostolius, realiai negavo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes
teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinga ir sąžininga
ieškovei priteistos kompensacijos dydį sumažinti iki 3000 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis byloje
Nr. 2A-248/2006
Kompensacija
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nedidelį autorių teisių pažeidimą
(panaudoti du fragmentai, identifikuoti kartografinės ekspertizės
išvadoje, panaudoti nedideli fragmentai, palyginus viso kūrinio
kontekstą, tų fragmentų nežymus savitumas, išskirtinumas ir
originalumas), į tai, kad atsakovų kūrinys išleistas nedideliu tiražu, taip
pat į nedidelę autorės ekonominę naudą, kūrinio panaudojimo tikslus
(mokymo reikmėms), į tai, kad aptartus pažeidimus lėmė atsakovų
nepakankamas atidumas, laiko, kad šiuo atveju ieškovo reikalaujami ir
įstatymo nustatyti turtiniai ir neturtiniai (materialiai įvertinti) gynimo
būdai netaikytini, o pakankamu pažeistų teisių atkūrimu laikytinas
autorių teisių pažeidimo konstatavimas.
LAT CBS 2007 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-48/2007
Kompensacija
ATGTĮ 83 straipsnis (2006-10-31 įstatymo Nr.1164400 redakcija). Turtinės žalos atlyginimas.
Kompensacija
4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo
faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio
Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali
reikalauti:
1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo
lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo
kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir
kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus
Kompensacija
Pagal ieškovų paskaičiavimus atsakovas už kūrinių ir
gretutinių teisių objektų naudojimą turėtų ieškovams per
metus mokėti: LATGA – 102 150 Lt , AGATA – 60 050 Lt.
Teisėjų kolegija, nustatydama kompetencijos dydį,
atsižvelgia į atlyginimo dydį, kurį atsakovas turėtų mokėti
ieškovams, jeigu būtų teisėtai naudojęsis autorių
gretutinių teisių objektais, į pažeidimo trukmę (pažeidimas
antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu
konstatuotas 2006 m. rugsėjo 14 d., ieškinys pareikštas
2007 m. lapkričio 28 d.), į aplinkybę, kad atsakovas į
ieškovų 2005 m. lapkričio 15 d. ir 2006 m. balandžio 24 d.
raginimus sudaryti licencines sutartis apskritai nereagavo,
į aplinkybę, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes nei
atsakovas, nei tretysis asmuo neneigia autorių teisių ir
gretutinių teisių objektų naudojimo fakto, sprendžia, kad
kompensacija 1 000 MGL dydžio atitinka sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis
Kompensacija
Vilniaus apygardos teismas 2007 m.
gegužės 23 d. sprendimu ieškovo
Lietuvos autorių teisių gynimo
asociacijos agentūros ieškinį
patenkino visiškai – priteisė ieškovui
iš atsakovo UAB „Čilija“ 125 000 Lt
(1000 MGL) kompensaciją
Kompensacija
Šiuo metu galiojančios ir ginčo atveju taikytinos ATGTĮ
redakcijos 79 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad
kompensacijos dydį nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo
lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo
kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis bei
kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisėto pardavimo kainos kriterijumi gali būti
remiamasi ir nustatant kompensacijos dydį pagal
galiojančios redakcijos įstatymą, nes ATGTĮ 79
straipsnio 6 dalyje teismo diskrecija, sprendžiant
dėl priteistinos kompensacijos dydžio, ribojama
tik minimalia ir maksimalia kompensacija.
LAT CBS 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3422/2006
Kompensacija
...atsakovė UAB „Gilaiva“ 2008-04-16 eksponavo vieną neteisėtą
„Pinus-3“ svetainės kampo dizaino kopiją – „Giedrių-5“. Daugiau
duomenų apie atsakovės neteisėtų veiksmų mastą bei trukmę byloje
nėra. Dėl išvardytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovės
UAB „Epinera“ reikalaujama priteisti 100 MGL – 13 000 Lt dydžio
kompensacijos suma vertinant pagal teisingumo ir protingumo
kriterijus yra pernelyg didelė (CK 1.5 straipsnis, ATGTĮ 83 straipsnio
4 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į ieškovės UAB „Epinera“ pateiktas
sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog 2002-06-06 ji pardavinėjo
svetainės komplektą „Pinus-3“ už 3 010 Lt, konstatuotina, kad
ieškovei priteistina 70 MGL – 9 100 Lt suma už pažeistas jos turtines
teises kompensuotų atsakovės padarytą autorių teisės pažeidimą.
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimas už akių
Kompensacija
Teismas, priteisdamas ieškovams jų reikalaujamas
sumas kaip kompensaciją, sprendime jos dydį nurodė
pagal ieškovo faktinį reikalavimą, atsižvelgdamas į
ieškovų nurodytą ir aukščiau nurodytoje specialisto
išvadoje patvirtintą programų teisėto pardavimo kainą, t.
y. atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu
pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais. Toks teismo
sprendimas neprieštarauja ATGTĮ nuostatoms, kadangi
šis įstatymas numato galimybę taikyti ir vieną, ir kitą
teisių gynimo būdą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d.
nutartis byloje Nr. 2A-337/2010
Teismo sprendimo paskelbimas
Teismo sprendimo paskelbimas
Atsisakymas tenkinti ieškovo prašymą dėl
teismo sprendimo paskelbimo:
Vilniaus apygardos teismas 2009-09-10
sprendimas
Autorių teisių ir gretutinių teisių
įstatymas
2 str. 17 d. Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais
siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės
ar komercinės naudos; su jais paprastai
nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo
galutiniai vartotojai.
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlemento ir
Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės
nuosavybės teisių gynimo konstatuojamosios
dalies 14 p.
Komerciniai tikslai
ATGTĮ 79 straipsnis. Teisė gauti informaciją
2. Pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją, kiek tai neprieštarauja
nuostatoms dėl parodymų prieš save, savo šeimos narius ar
artimuosius giminaičius davimo ir dėl informacijos šaltinių arba
asmens duomenų tvarkymo slaptumo, gali būti įpareigoti šio
Įstatymo saugomų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi
komerciniais tikslais savo žinioje šio Įstatymo saugomas teises
pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes,
kurie komerciniais tikslais naudojasi šio Įstatymo saugomas teises
pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia
paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio Įstatymo
saugomų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie tokių asmenų
nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio Įstatymo saugomas
teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas,
prekes arba teikiant šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias
paslaugas.
Komerciniai tikslai
BK 192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno ar
kitokio kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų
kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas
1. Tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo, meno
ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo,
platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų
kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų
mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų
metų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 192
straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už
skirtingų rūšių nusikalstamas veikas: 1) neteisėtą
literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies
atgaminimą ir 2) neteisėtų literatūros, mokslo, meno ar
kitokio kūrinio ar jo dalies kopijų importavimą,
eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą
komercijos tikslais.
BK 192 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas
objektyvusis didesnės nei 100 MGL mažmeninės kainos
požymis siejamas su baudžiamąja atsakomybe dėl antros
grupės veikų, tačiau jis nėra būtinas baudžiamajai
atsakomybei už neteisėtą literatūros, mokslo, meno ar
kitokio kūrinio ar jo dalies atgaminimą kilti.
LAT BBS 2006 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 2K–7–
3/2006
Komerciniai tikslai
BK 192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio
ar gretutinių teisių objekto neteisėtas
atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas,
gabenimas ar laikymas
1. Tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno
kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų
bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos
tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais
neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal
teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių
originalų kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės
apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų
metų.
Komerciniai tikslai
Programas abi bendrovės naudojo savo ūkinėje
veikloje – laivų korpusų ir detalių projektavimui,
kuris buvo atliekamas pagal atlygintines sutartis
su užsakovais. Tokie neteisėtų kompiuterių
programų laikymo tikslai visiškai atitinka ATGTĮ
2 straipsnio 17 punkte pateikiamą sąvoką, kur
nurodyta, kad komerciniai tikslai – tikslai, kuriais
siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės
ar komercinės naudos; su jais paprastai
nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo
galutiniai vartotojai.
LAT BBS 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr.
2K-538/2009
Komerciniai tikslai
214(10) straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių
pažeidimas
Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant
kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių
teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas,
atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas
bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais,
taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar
laikymas komerciniais tikslais –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių
litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų
konfiskavimu.
Ačiū už dėmesį

similar documents