Ei dian otsikkoa

Report
Lygybė ir decentralizavimas kaip
mažos tautos švietimo politikos
globalizuotame pasaulyje
charakteristikos
Lietuvos parlamentas, 2014-04-25
Jari Lavonen, Mokytojų švietimo fakultetas,
Helsinkio universitetas, Suomija
[email protected]
Suomijos Respublika
 5,4 milijono gyventojų
(maždaug 2 kartus
daugiau nei Lietuvoje)
 Šiaurės Europoje,
340 000 km2 plotas
(maždaug 5 kartus
didesnė už Lietuvą)
 Sėkmingai sukurta:
- gerovė
- švietimas
2
Prezentacijos turinys
1. Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu daro įtaką
švietimo inovacijų įgyvendinimui
2. Suomijos švietimo sistemos kontekstas
3. Novatoriškas mokyklos modelis, skatinantis
švietimo inovacijų kūrimą ir įgyvendinimą
4. Diskusija
3
Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų
įgyvendinimui (Fullan, 2007)
 Inovacijų ypatybės: tinkamumo naudoti aspektai
Galėtų
remti
mokytojų
profesionalizmą
(tinkamumas mokymuisi, naujumas…), įtaka mokymuisi ir
sudominimui…
 Vietos charakteristikos: mokymo programa ir vertinimas,
mokytojų įsitikinimai, lyderystė, tinklai ir partnerystės
(vidinės – išorinės)…
 Išoriniai veiksniai: švietimo kontekstas, politika, XXI
amžiaus įgūdžių sąjūdis, švietimo reformos, mokytojų
švietimas, decentralizacijos lygis
Remiantis PISA 2012, 95 % Lietuvos, 80 % SGB, 75 %
Suomijos, 71 % JAV, 65 % Kanados, 60 % Australijos ir 49
% Šanchajaus mokytojų nėra nusistatę prieš permainas!
4
Helsinki, February 2011, 12:00
Tiesioginės citatos prezentacijoje
Tiesioginės citatos prezentacijoje
 Buvo apklausti trys patyrę mokytojai:
Kaip patiriate mokyklos paramą švietimo inovacijų kūrimui
ir įgyvendinimui šiais aspektais:
- lyderystė,
- mokytojų kompetencija,
- mokymosi aplinka,
- mokyklos tinklai ir partnerystės.
 Tada buvo atlikta dedukcinė atsakymų turinio analizė.
6
2. Suomijos švietimo
kontekstas
7
Suomijos švietimo sistemos charakteristikos
Laukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011)
1. Bendra, nuosekli ir ilgalaikė politika
- mokytojų ir kompleksinio švietimo modeliai yra 40 metų
senumo.
2. Švietimo lygybė
- kuo mažesnė socialinių / ekonominių veiksnių įtaka;
- mokslas yra nemokamas (vadovėliai, maitinimas,
sveikatos priežiūra…);
- tinkamai organizuotas specialusis mokymas (integracija) ir
konsultavimas.
Remiantis PISA 2012, 75 % Lietuvos, 52 % Suomijos, 49 %
Šanchajaus, 35 % Kanados, 33 % JAV, 32 % SGB ir 21 %
Australijos mokytojų naudoja pedagogikos priemones padėdami
skirtingų gabumų mokiniams mokytis visose savo klasėse.
8
Suomijos švietimo sistemos charakteristikos (2)
Laukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011)
3. Sprendimų priėmimo galios perdavimas vietos lygmeniui
- lyderystė ir valdymas mokyklos lygmeniu (mokyklos direktorius);
- mokytojai atsako už vietinę mokymo programą ir vertinimą.
4. Pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūra grindžiama
profesionalizmu (akademinėmis žiniomis):
nacionalinis lygmuo – rajonas – mokykla – šeimos
- nėra inspektorių, nėra nacionalinių egzaminų (testų)…
- nėra privataus mokymo ar vakarinių mokyklų.
9
Lygmenys ir tarpusavio sąveikos Suomijos
švietimo sistemoje… + lyderystė
Remiantis PISA 2012 klausimynu mokykloms…
61 % JAV, 42 % Kanados, 40 % Lietuvos, 33 %
Australijos, 30 % Šanchajaus, 18 % Suomijos ir
Partners:
16
%
SGB
mokyklų
direktorių
vertina
savo
1 lygmuo Bendrieji nacionaliniai tikslai ir švietimo politika
- union of
mokytojus
bent
kartą
per
mėnesį.
nacionalinis Nacionalinio lygmens mokymo programa ir vertinimas
municipalities
68 % Australijos, 63 % Lietuvos, 62 %
- universitetai
Suomijos, 48 % SGB, 47 % Kanados,
- pramonė
244lygmuo
% JAV ir 38 % Šanchajaus mokytojų
Savivaldybės: Vietinė programa interesų
Teacher
education
rajonas atsakingais už „vietinės Mokymo medžiaga
jaučiasi
grupės
Mokyklos:
direktoriai
ir
mokytojai
mokymo
mokykla programos“ rengimą.
- profesinės
Mokymas
3 lygmuo
klasė
sąjungos
- šeimos
- ...
Mokymasis
Tėvai
83 % Lietuvos, 70 % Australijos ir Suomijos,
58 % Kanados, 49 % SGB, 40 % JAV ir 33 %
Šanchajaus mokytojų mano, kad jie yra tikrai
atsakingi už mokinių vertinimą.
Lyderystė
ir 35
valdymas
60 % SGB, 36 %
Australijos,
% JAV, 32
% Kanados, 23 % Lietuvos, 20 %
Šanchajaus ir 4 % Suomijos mokyklų teigia
jaučią nuolatinį spaudimą iš daugelio tėvų.
10
Rezultatais grindžiamas
modelis
Suomiškas „įdėtų pastangų“
modelis
Tikslai
Mokymosi rezultatai
Platūs mokymo / mokymosi tikslai
Svarbus
lygmuo
Planavimas ir vertinimas
nacionaliniu / apskrities
lygmeniu
Vertinimas ir planavimas mokyklos
ir klasės lygmeniu
Dėmesio
objektas…
Dažnai – produktas
Procesas ir produktas
+mokinys žino, ką jis arba ji
turi išmokti, ir aktyviai
dalyvauja mokymosi procese
- konkurencinė mokyklų kultūra:
mokinių ir mokyklų
skirstymas rangais
- „mokymas testams“
+bendras planavimas
+mokytojas atlieka vertinimą, kad
tobulintų mokymosi procesus
- kyla sunkumų lyginant mokymosi
rezultatų kokybę ir atrinkti
mokinius į kitą lygmenį
Matematikos ir tiksliųjų mokslų mokymo
ištekliai
Suomija
Lietuva
Matematikos pamokoje mokinių yra
mažiau nei 25
99 %
51 %
Netrūksta tiksliųjų mokslų mokytojų
96 %
97 %
Netrūksta matematikos mokytojų
96 %
99 %
Netrūksta mokslinės laboratorinės
įrangos
75 %
73 %
Netrūksta mokymo medžiagos
84 %
88%
Netrūksta mokymui skirtų kompiuterių
68 %
83 %
Netrūksta interneto ryšio
81 %
95 %
Netrūksta mokymui skirtos kompiuterių
programinės įrangos
60 %
70 %
Netrūksta vietos mokymui
68 %
84 %
12
PISA tiksliųjų mokslų
efektyvumas
575
Finland
550
Vienerių metų studijos
Japan
New Zealand
Netherlands
Korea
Austria
United
Kingdom
Czech Republic
Germany
Belgium
EBPO vidurkis
Ireland
Sweden Switzerland
Hungary
Poland
France Denmark United States
Slovak Republic
Spain
Iceland
Norway
Greece
Italy
Portugal
525
500
475
Australia
450
Turkey
425
Mexico
400
0
20000
40000
60000
80000
100000
Cumulative expenditure (US$ converted using PPPs)
3. Novatoriška mokykla
Novatoriškų Suomijos mokyklų vertybės ir tikslai
Profesionalūs
mokytojai
• Universali žinių bazė
• Bendradarbiavimo
įgūdžiai
• Partnerystės ir darbo
tinkle įgūdžiai
• Mokymosi visą
gyvenimą
kompetencija
Vietinė mokymo
programa ir aplinka
• Platūs tikslai
• Universalios mokymo
aplinkos ir
technologinės priemonės
• Mokymo ir vertinimo
metodai
Lyderystės ir kokybės
kultūra
• Paskirstytos vadovavimo
ir valdymo pareigos
• Orientacija į tikslus ir
tarpusavio sąveika
• Kokybės užtikrinimas
• Komandos ir komandinis
darbas
Tinklai ir
partnerystės
• Idėjų sklaida
naudojantis
tinklais
• Bendradarbiavimas
ir dalijimasis tikslais
bei informacija
partnerystėse
Parama švietimo inovacijų įgyvendinimui
Suomijos
visuomenė
Partneriai
Globalios
suinteresuotosio
šalys
Įvairūs mokiniai
Suomijos mokykla
Tėvai
Lyderystė
Mokomosios ir transformuojamosios lyderystės derinys
(Marks ir Printy 2003; Huber ir Muijs 2010)
Mokytojų lyderystė
Plačiąja prasme mokytojų lyderystė gerai tinka Suomijos
mokytojams (Katzenmeyer ir Moller 2001)
kokybiškas
profesionalizmas
tinklai ir
partnerystės
mokymasis
visą gyvenimą
Mokytojas lyderis (Lieberman 1992, Harris 2003)
 turi aiškią viziją ir orientuojasi į tikslus;
 gali planuoti, įgyvendinti ir vertinti savo praktiką ir mokinių
mokymąsi;
 turi nuodugnių žinių apie mokymą ir mokymąsi;
 gali dirbti bendradarbiaudamas su kitais mokytojais;
 yra kitų mokytojų pagalbininkas, treneris, vadovas arba
instruktorius;
 gali suprasti tyrimais grindžiamas žinias;
 yra mokymo programų specialistas ir naujų metodų kūrėjas;
 moka naudoti vertinimų rezultatus mokyklos tobulėjimui;
…
18
Kaip mokytojai patiria lyderystę?
Galima atpažinti orientaciją į tikslus mokyklos
veikloje.
Tarpusavio sąveika organizuojama
kasmėnesiniais susitikimais ir savaitinėmis
informacinėmis pertraukomis.
Svarbus atvirumas ir informavimas apie
būsimas problemas. … Stipri yra ta lyderystė,
kuria dalijamasi.
Mokytojai ir mokyklų direktoriai turi turėti
bendrą viziją … visapusiškas
bendradarbiavimas padeda įgyvendinimui…
Mokyklos direktoriaus vaidmuo yra svarbus.
19
Mokytojo profesionalizmas / efektyvumas
20
Skirtingi požiūriai į mokytojų profesionalizmą /
efektyvumą
 „Profesionalus / efektyvus mokytojas“ – tai sudėtinga ir
prieštaringa sąvoka (Cruickshank ir Haefele 2001; Stronge ir Hindman
2003; Goe, Bell ir Little 2008)
Vietoje sąvokų „profesionalus“ / „efektyvus“, dažnai
vartojamos sąvokos „kompetentingas“, „patyręs“,
„kokybiškas“, „idealus“ arba „tinkamas“.
 „Profesionalus mokytojas“ veikia kaip ekspertas, o tam
padeda kultūra ir mokyklos aplinka.
 „Efektyvaus mokytojo“ efektyvumas įžvelgiamas mokymosi
rezultatuose, kurie vertinami, pavyzdžiui, nacionaliniais
testais.
21
„Efektyvus mokytojas“
 Efektyvus mokytojas gali padėti mokiniams mokytis, o
efektyvumas pastebimas mokinių mokymosi rezultatuose
 Ryšys su atskaitingumu, kai egzaminai padeda atskirti efektyvias
ir neefektyvias mokyklas bei mokytojus (Williamson ir Walberg 2004).
 Standartai ir akreditacijos yra reikalingi mokymui, mokytojams,
mokykloms ir mokytojų švietimui. (Bullough Jr., Clark ir Patterson
2003).
Remiantis PISA 2012, 15 % Suomijos, 30 % Kanados, 49 %
Australijos, 57 % JAV, 73 % Lietuvos, 86 % Šanchajaus ir 87 %
SGB mokytojų mano, kad mokinių vertinimai naudojami susidarant
nuomonę apie mokytojų efektyvumą.
Suomijoje mokytojai daugiau dėmesio skiria mokinių parengimui
XXI amžiaus tikslams, o ne maksimaliems rezultatams atliekant
testus.
22
Mokytojų profesionalizmas (ir
profesionalumas)
(Müller ir kt. 2010; TALIS 2008 tyrimas)
 Mokytojų profesionalizmas nurodo mokytojų statusą ir
Svarbūs visi
veiksniai
Padeda
kurti ir
įgyvendinti
inovacijas
priklauso nuo:
 kultūros ir švietimo politikos veiksnių valstybės
lygmeniu arba nuo konteksto (atskaitingumo politika
 pasitikėjimo kultūra…);
 mokyklos lygmens veiksnių (bendra lyderystė,
bendradarbiavimas, mokyklos-visuomenės-šeimos
partnerystė…);
 asmeninių savybių (mokytojo žinios, mokymo
filosofija, bendravimo įgūdžiai…).
 (Mokytojo profesionalumas grindžiamas žiniomis,
įgūdžiais ir darbe naudojamomis procedūromis.)
23
Įvairūs profesionalizmo apibrėžimai
(Hargreaves ir Goodson 1996; Evans 2008; Freidson 2001; Urban ir
Dalli 2011; Evetts 2012)
kokybiškas
profesionalizmas
tinklai ir
partnerystės
mokymasis
visą gyvenimą
Savybės
 Profesinių (konceptualių) žinių bazė.
 Savikontrolė ir darbo valdymas (savarankiškas vertinimas).
 Savita profesinė ideologija, įskaitant bendrą profesinių
vertybių sampratą ir etikos kodeksą.
 Įtraukiami socialiniai ir asmeniniai elementai.
 Stiprus profesinės grupės institucionalizavimas.
 Savarankiškas vaidmuo planuojant ir įgyvendinant.
 Darbas (veikla) yra sudėtingas ir nelengvai
standartizuojamas.
24
Kaip mokytojai patiria savo profesionalizmą
novatoriškoje mokykloje?
Mokytojai nurodė tris pagrindines sritis, kurios yra būtinos
jų profesionalizmui žvelgiant iš inovacijų kūrimo ir
įgyvendinimo perspektyvos:
- pedagoginė kompetencija,
- partnerystės ir tinklai,
- noras mokytis visą gyvenimą ir kurti bei įgyvendinti
inovacijas.
Mūsų mokykloje mokytojai turi universalių
savojo dalyko ir pedagoginių žinių.
Dalijamės patirtimi ir praktinėmis žiniomis
pedagoginiuose susitikimuose prie kavos.
Mokytojai nori tobulinti savo darbą ir domisi
naujovėmis.
Svarbu nuolat mokytis naudoti naująsias
technologijas kartu su kitais mokytojais.
25
Mokymasis universalioje aplinkoje
26
XXI amžiaus kompetencijų mokymasis
universalioje mokymosi aplinkoje
PISA, Naujojo tūkstantmečio mokiniai, „DeSeCo“ (kompetencijų
apibrėžimas ir atranka)…
Mąstymo būdai
- Creative and critical thinking
- Learning to learn, use of metacognition
Darbo metodai
- Communication, collaboration and networking
- Inquiry (questioning, concluding), explaining
- Generating ideas
Darbo priemonės
- Broad literacy (network of concepts, skills)
- Educational technology
Darbo aplinka
- Personal, social, local, global
- Working life
Darbui reikalingas
požiūris
- Willingness to use knowledge, engagement
- Self-efficacy
Kaip mokytojai patiria mokymosi aplinką?
Kuo daugiau turime technologijų ir išteklių, tuo
daugiau reikia bendro planavimo,
organizavimo ir paramos.
Svarbu, kad būtų universalių mokymosi erdvių,
kuriose mokiniai gali mokytis savarankiškai
arba mažomis grupėmis.
Turime kurti naujas aplinkas.
Svarbu, kad mokytojai turėtų bendrą
technologijų naudojimo mokant ir mokantis
tikslą ir padėtų vieni kitiems tokių tikslų siekti.
28
Tinklai ir partnerystės
29
Tinklai ir partnerystės
 Tinklai skirti dalijimuisi idėjomis, nuomonėmis ir patirtimis.
Tinklai padeda įgyvendinti švietimo inovacijas:
informacija teka tinklais (Rogers 2003).
 Partnerystėje šalys bendradarbiauja ir dalijasi bendrais
tikslais, informacija bei paslaugomis:
Mokyklos ir šeimos partnerystė padeda dalytis švietimo
tikslais ir pareigomis siekiant padėti mokinio raidai ir
mokymuisi (Epstein 2009).
30
Kaip mokytojai patiria tinklus ir partnerystes?
Tinklai ir partnerystės padeda bendrauti lygmenimis:
- mokyklos lygmuo (klasės lygmuo, specialistai, lyderystės
komandos);
- miesto lygmuo (teminiai tinklai, mokyklų direktorių tinklai);
- mokyklos-šeimos-visuomenės partnerystės;
- nacionalinio lygmens tinklai.
Visuose lygmenyse darbui tinkluose ir
bendradarbiavimui padeda technologijos.
Darbui tinkle padeda technologijų naudojimas.
Darbas tinkle turi prasidėti nuo mūsų poreikių –
o ne gavus nurodymą miesto lygmeniu.
Siekiant paremti įgyvendinimą…
Mokyklos ir šeimų bendradarbiavimas
organizuojamas suburiant tėvų klubus ir klasių
komitetus.
31
Tinklai ir mokyklos-visuomenės-šeimos
partnerystė padeda…
 Dalytis švietimo inovacijomis, jas kurti ir įgyvendinti
(Rogers 2003),
 kurti aplinką arba kultūrą, padedančią mokytis ir naudoti
naujas žinias bei įgūdžius įvairiuose kontekstuose
(Bransford ir Donovan 2005; Epstein 2009),
 didinti susidomėjimą ir motyvaciją turtingais kontekstais
(Bennett, Hogarth ir Lubben 2003).
32
Novatoriškos mokyklos
mokytojų švietimas
„… svarbiausia kiekvienos sėkmingos
švietimo sistemos dalis yra mokytojas“
SCIENCE, 2012 m. sausio 13 d., Nr. 335
Samdykite geriausius ir šviesiausius būti mokytojais ir gerai
juos paruoškite.
Duokite jiems laisvę nuo centralizuotos valdžios, laiko
pamokoms paruošti ir...
.... Suomija pripažįsta esminį mokytojų vaidmenį
visuomenėje, kurį patvirtina jiems rodoma pagarba.
Leidėjas
John E. Burris
34
Suomijos mokytojų profesinio tobulėjimo
programa (2002 m.): mokytojų švietimo
programos turi padėti įgyti:
mokymasis
visą gyvenimą
partnerystė
kokybiškas
profesionalizmas
 kokybiškų dalyko žinių, pedagoginio turinio žinių ir žinių apie žinių
prigimtį,
 socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, bendravimo; įgūdžių bendradarbiauti su
kitais mokytojais,
 moralinių žinių ir įgūdžių, tokių kaip socialinis ir moralinis mokytojo
profesijos kodeksas,
 žinių apie mokyklą kaip įstaigą ir jos ryšius su visuomene (mokyklos
bendruomenė ir partneriai, vietos kontekstai ir suinteresuotosios
šalys),
 įgūdžių, reikalingų tobulinant savo mokymą ir mokytojo profesiją.
 akademinių įgūdžių, pvz., tyrimo įgūdžių; įgūdžių naudotis
informacinėmis ir ryšio technologijomis, mokymo programai kurti
reikalingų įgūdžių,
 ….
35
Mokytojai
naudojasi tyrimų
metodais sudarydami
mokyklos mokymo
programą, planuodami,
Magistro lygis (120 kr.)
įgyvendindami ir
vertindami
mokymą ir
mokymąsi
Vidurinės mokyklos mokytojo
magistro studijų struktūra:
3 + 2 metai, 300 kreditų
Bakalauro lygis (180 kr.)
Studijų kreditai
kr. = 26 darbo valandos
180
160
140
Magistrinis
darbas
120
100
80
60
Bakalaurinis
darbas
40
20
0
Pagrindinis
dalykas
Papildomas
dalykas
Dalyko
žinios, žinios
apie mokymą ir
mokymąsi bei
Ped. darbas
praktika mokykloje
Mokymo
integruojami į studento
praktika
turimą asmeninę
pedagogikos
Pedagogikos Bendravimo
teoriją /
studijos
ir kalbų
pažiūras
studijos
36
5. Diskusija
Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu padeda
įgyvendinti švietimo inovacijas?
Veiksniai, turintys įtakos švietimo
inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui:
- inovacijos ypatybės;
- vietos charakteristikų (aplinka,
lyderystė, bendradarbiavimas…)
- išoriniai veiksniai (politika,
kultūra…).
Novatoriška mokykla padeda
bendravimui:
- lyderystės ir profesionalizmo
charakteristikos,
- tinklai ir partnerystės.
Mokytojo profesionalizmas reiškia
mokytojų statusą ir priklauso nuo:
- mokytojo žinių bazės;
- mokyklos lygmens veiksnių
(aplinkos, lyderystės,
bendradarbiavimo…);
- kultūros ir švietimo politikos
veiksnių.
Mokytojo lyderystė:
- mokytojo-lyderio žinių bazė
- tinklai ir partnerystės
(bendradarbiavimas, pagalba)
-- mokymasis visą gyvenimą
(panaudojamos iš tyrimų gautos
žinios, refleksija).
Novatoriškoje mokykloje mums reikia…
mažiau...
daugiau...
–
–
biurokratijos
decentralizacijos,
sprendimų priėmimo ir
vertinimo vietos lygmeniu
–
standartizavimo,
tikrinimo ir nacionalinių
testų
pasitikėjimu pagrįstos
atsakomybės
–
testais grindžiamo
atsiskaitymo
–
konkurencijos ir skirstymo
pagal balus
profesionalizmo
ilgalaikės politikos ir
vizijos
konkrečių politikų idėjų
(savarankiškas vertinimas,
mokinių ir savivaldybės
atstovų / tėvų išklausymas)
bendradarbiavimo, darbo
tinkluose ir partnerysčių
39
Dėkojame!

similar documents