AKU*ERIJA. GINEKOLOGIJA IR KINEZITERAPIJA

Report
Žinoma, nėštumo komplikacijų etiologijojeje nereikėtų nureikšminti biologinių,
genetinių, hormoninių ir kt. veiksnių įtakos, tačiau apibendrinant galima teigti, kad
nėštumo metu keičiasi ne tik nėščiosios fiziologija, bet ir besilaukiančios moters
gyvensena.
Taigi iš esmės nėštumo komplikacijos yra fiziologinių ir elgesinių besilaukiančios
moters veiksnių darinys, o ne tik organizmo sukelta disfunkcija. Todėl ne veltui
literatūroje akcentuojama, kad daugelio nėštumo komplikacijų galima išvengti, o joms
jau esant – sumaţinti, palengvinti ar išgydyti - įvairiais nemedicininiais būdais, kurių
pagrindinis – sveika gyvensena (tinkama mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas).
Tačiau, elgesio keitimas, nukreiptas į sveikesnę gyvenseną reikalauja informacijos,
būtent koks konkrečiai elgesys gali padėti palengvinti ar išvengti sveikatos sutrikimų
nėštumo laikotarpiu. Ir ţinoma, visų pirma, yra būtini išsamūs duomenys apie realią
nėščiosios elgesio ir nėštumo komplikacijų sąveiką, kadangi bet koks elgesio ketimas
prasideda nuo teorinio pagrindo, apibendinančio konkretaus elgesio pliusus ir
minusus.

Tai nėštumo
laikotarpio patologinė
būklė, pasireiškianti
tam tikrų organizmo
sistemų funkcijų
sutrikimais,
dažniausiai
išnykstančiais
pasibaigus nėštumui.

Skiriama: pirmosios
nėštumo pusės
toksikozės- nėščiųjų
seilėtekis, nėščiųjų
vėmimas ir antrosios
nėštumo pusės arba
vėlyvosios toksikozės vandenė, nefropatija
preeklampsija ir
eklampsija.

Vandenė- jai būdingi
rankų pirštų, pėdų,
blauzdų pabrinkimai,
o vėliau pabrinksta
šlaunys, lyties
organai, veidas ir
visas kūnas.

Nefropatija - būdinga
pabrinkimai,
padidėjęs
kraujospūdis
(sistolinis
kraujospūdis padidėja
30 mmHg, diastolinis
- 15 mmHg), baltymai
šlapime.

Preeklampsija - nefropatijos
simptomai, sutrinka
centrinės nervų sistemos
funkcijos. Nėščioji
skundžiasi galvos skausmu,
mirgėjimu akyse, pykinimu,
ausų, nosies „užsikimšimu”.
Tai rodo prasidedančią
smegenų edemą. Kiekvieną
akimirką preeklampsija gali
pereiti į eklampsiją.

Eklampsija - pavojingiausia
antrosios nėštumo pusės
toksikozė. Ji pasireiškia
traukuliais, kurių metu
sutrinka visų svarbiausių
organų ir sistemų veikla.
Priepuolis pavojingas ir
nėščiajai, ir vaisiui. Eklampsija
dažniausiai prasideda
gimdant, rečiau nėštumo
laikotarpiu ir po gimdymo. Ši
liga dažnesnė, jei yra
daugiavaisis nėštumas,
sergant inkstų, kraujagyslių,
nervų ar endokrininės
sistemos ligomis.




Kraujavimas pirmąją
nėštumo pusę:
persileidimas (nėštumo
nutrūkimas iki 22 savaitės
- ankstyvasis iki 12 sav.,
po 12 sav. vėlyvasis);
negimdinis nėštumas, jei
kiaušinėlis implantuojasi
kiaušintakiuose,
kiaušidėse, pilvo ertmėje;
pūslinė išvisa (apvaisinto
kiaušinėlio patologija gaureliai virsta pūslytėmis).




Kraujavimas antrąją
nėštumo pusę:
placentos pirmeiga;
prieš laiką atsiskirianti
normaliai prisitvirtinusi
placenta;
plyšusios prie dangalų
prisitvirtinusios virkštelės
kraujagyslės.



Kraujavimas pogimdyminiu
laikotarpiu:
placentos prisitvirtinimo
anomalijos (priaugimas,
įaugimas). Jei gimdos gleivinė
pažeidžiama dėl uždegiminės
ligos, randų, navikų, abortų,
abrazijų. Tokia gleivinė būna
suplonėjusi, o placentos
gaureliai įsiskverbia į pamatinį
jos sluoksnį ar net įauga į
raumeninį sluoksnį (normaliai
atsiskiria kempininiame
sluoksnyje);
esant gimdos hipotonijai, atonijai.


Netekus iki 500 ml kraujo arba
apie 10% cirkuliuojančio kraujo
kiekio - kraujo apytaka dar
nesutrinka, o netekus 1000 ml ir
daugiau kraujo - prasideda
hemoraginis šokas (sutrikus
centrinei nervų sistemos veiklai,
dėl didelio kraujavimo
slopinamos visų gyvybiškai
svarbių organų funkcijos).
Kraujavimas, prasidėjęs praėjus
keturioms valandoms ar parai
po gimdymo, vadinamas
vėlyvuoju pogimdyminiu
kraujavimu. Jo priežastys:
vaisiaus dangalų, placentos
liekanos gimdoje, infekcija,
polipai ir kt.

Gimdymo traumatizmu
vadinamas gimdymo
takų sužalojimas
gimdant. Skiriama:


mažasis gimdymo
traumatizmas - išorinių
lyties organų, gimdos
kaklelio plyšimas,
dubens sąnarių
prasiskyrimas, gimdos
išvirtimas;
didysis gimdymo
traumatizmas - gimdos
plyšimas, lyties organų,
šlapimo takų, žarnų
fistulės (pratakos).

Po gimdymo susidaro sąlygos
mikrobams patekti į moters
organizmą: atviras gimdos
kaklelis, vidinis gimdos
paviršius po gimdymo yra
atvira žaizda, sumažėjęs
organizmo atsparumas.
Infekcija gali patekti iš išorės,
nesilaikant aseptikos bei
antiseptikos taisyklių, taip pat iš
organizmo vidaus, jei mikrobai
patenka į lyties organus iš
organizme esančių infekcijos
židinių.

Yra tokios pogimdyminės
infekcinės ligos: pogimdyminė
opa, gimdos uždegimas, gimdos
priklausinių uždegimas,
parametritas (gimdą supančio
ląstelyno uždegimas), mastitas
(pieno liaukų uždegimas),
pogimdyminis tromboflebitas
(venų sienelės uždegimas, dėl
kurio susidarę trombai sutrikdo
kraujotaką; būna gimdos,
dubens, kojų venų
tromboflebitai), pogimdyminis
peritonitas (dažniausiai
prasideda supūliavus ar iširus
siūlėms gimdoje po Cezario
pjūvio operacijos)

metastazuojamasis
sepsis (kai iš jau esančių
infekcijos židinių,
dažniausiai supūliavusi
ii trombų, į kraują
nuolat patenka
mikroorganizmai, kurie
sukelia naujus
pūliuojančius židinius
organuose, audiniuose širdyje, kepenyse,
plaučiuose, blužnyje,
smegenyse).

Infekcinėms ligoms
būdinga: skausmas,
temperatūros didėjimas,
pulso dažnėjimas,
šaltkrėtis. Gydant
vartojami
antimikrobiniai vaistai,
bendrosios organizmą
stiprinančios priemonės
(geras maistas,
vitaminai ir kt.).

similar documents