Pranešimas

Report
„PAGRINDINĖS SVEIKATOS SISTEMOS
TEISUMO PROBLEMOS“
Vytenis Povilas Andriukaitis
Sveikatos apsaugos ministras
2013 m. spalio 28 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis
„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas
žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos
valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“
Teisumo principas – garbumas, dorumas, skaidrumas, socialinis
(paskirstomasis teisingumas), lygybė, nešališkumas, sąžiningumas.1
teisingumas
Sveikatos santykių teisumas – lygios galimybės siekti sveikatos; skirtumų nebuvimas;
kiekvieno žmogaus teisė siekti sveikatos; skaidrūs sveikatą lemiančių veiksnių
paskirstymai; dėmesys skiriamas labiausiai pažeidžiamų žmonių sveikatai (solidarumo
požiūris).2
1.
Prof. dr. Danguolė Jankauskienė ir Dainora Bielskytė „Teisumo sveikatos santykiuose sampratos“
2.
Ten pat.
Sveikatos priežiūros teisumo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos
įstatymo (toliau – SSĮ) 2 straipsnio 17 dalyje
Sveikatos priežiūros teisumas – valstybės pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos lygiomis
galimybėmis siekti sveikatos ir kiek įmanoma sumažinant skirtumus tarp jos siekiančių asmenų.3
Aiškinantis šios sąvokos turinį, turime nustatyti ir įvertinti:
- sveikatos priežiūros sąlygas, kurias pripažintų (pripažįsta) valstybė;
- galimybes siekti sveikatos (sveikatos politiką formuojančių ir vykdančių subjektų,
pacientų teisių ir pareigų santykį; Lietuvos sveikatos sektoriaus veiklos rodiklius);
- galimus skirtumus tarp sveikatos siekiančių asmenų;
- nustatytų skirtumų mažinimo būdus.
•
•
Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo (toliau – SESV) 168 str. 1 d. (XIV antraštinė dalis –
Visuomenės sveikata) nustatyta, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama
nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. <...> Sąjunga savo veikloje
pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos
paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. <...> (SESV 168 str. 7 d.)
Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 str. apibrėžia, kad kiekvienas turi teisę į
profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų ir praktikos nustatyta
tvarka. Apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą, užtikrinamas aukštas žmonių
sveikatos apsaugos lygis
3. Lietuvos
Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; Žin., 1998, Nr. 112-3099)
Įstatymų leidėjas SSĮ nustatė sveikatinimo veiklos Lietuvos Respublikoje
būtinąsias sąlygas, kurios yra:
1) teisės verstis tam tikrų rūšių sveikatinimo veikla įgijimas;
2) asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumas, priimtinumas, teisumas ir
tinkamumas;
- Sveikatos priežiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros
sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį
priimtinumą asmeniui ir visuomenei.
- Sveikatos priežiūros priimtinumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros
sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos
etikos reikalavimų atitiktį.
- Sveikatos priežiūros tinkamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos
priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą.
3) asmens sutikimas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus įstatymų numatytus
atvejus, kai tokios paslaugos gali būti suteiktos be jo sutikimo.
Sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas turi užtikrinti visi sveikatinimo veiklos
subjektai.
SSĮ yra apibrėžti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai, kurie
yra:
1) bendras sveikatos reikalų tvarkymas Lietuvos Respublikoje;
2) socialinio teisumo sveikatinimo veikloje užtikrinimas;
3) visų sveikatinimo veiklos išteklių integravimas į bendrą sistemą, jų planavimas ir naudojimas
atsižvelgiant į nacionalinius sveikatinimo veiklos prioritetus;
4) asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros integravimas į bendrą sistemą;
5) Lietuvos sveikatos programos, valstybės ir savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimo
užtikrinimas;
6) sveikatinimo veiklos tarpžinybinio koordinavimo užtikrinimas;
7) visuomenės dalyvavimo formuojant sveikatos politiką užtikrinimas.
Socialinio teisumo sveikatinimo veikloje samprata apima konstitucinio solidarumo principo, sveikatos
apsaugoje, apibrėžimą taip, kaip jį apibrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose4.
Šio principo užtikrinimas turi būti išreikštas teisiniu reguliavimu, kuris turi sudaryti prielaidas atitinkamą
valstybei tenkančią naštą paskirstyti visuomenės nariams. Konstitucinis solidarumo principas nėra tapatus
sveikatos priežiūros teisumo sąvokai, tačiau betarpiškai su juo susijęs.
Konstitucinis Teismas, vertindamas sveikatos apsaugos teisinius pagrindus, pažymėjo, kad
valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri
užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą (ne tik expressis verbis laiduojamą medicinos
pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, inter alia nemokamą medicinos pagalbą piliečiams valstybinėse
gydymo įstaigose, bet ir kitas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas), taip pat kitą
sveikatinimo veiklą (kaip antai farmacinę), būtiną tam, kad būtų galima realiai, veiksmingai įgyvendinti
prigimtinę žmogaus teisę į kuo geresnę sveikatą.
4. Konstitucinio
Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai.
Valstybės sveikatos politiką formuojančių ir įgyvendinančių valstybės institucijų
sveikatos priežiūros teisumo apibrėžtys ir užtikrinimo priemonės:
•
Vienas iš pagrindinių Lietuvos sveikatos programos tikslų – sveikatos santykių teisumas. Programoje
pažymima, kad kiekvienas asmuo turi teisę siekti kuo aukštesnio savo sveikatos lygio. Bet sveikatos
santykių teisumas reiškia, kad kiekvienas asmuo, siekdamas kuo aukštesnio savo sveikatos lygio, nepažeistų
tokių pačių kito asmens teisių arba nesiektų šios teisės kito asmens ar visuomenės sąskaita. Todėl sveikatos
santykių teisumas yra susijęs su lygiomis galimybėmis siekti sveikatos ir su maksimaliu skirtumų tarp jos
siekiančiųjų sumažinimu.5
•

Lietuvos sveikatos programoje numatyta:
išanalizuoti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus tarp skirtingų socialinių ekonominių gyventojų
grupių (pagal išsilavinimą, pajamas, nedarbą, gyvenimo sąlygas); pasiūlyti indikatorius šiems skirtumams
įvertinti;
peržiūrėti ir papildyti sveikatos politiką, siekiant sumažinti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus.
Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros teisumą būtina vykdyti šias priemones:
1) skirtas gyventojų atskirų socialinių ir ekonominių grupių bendrųjų ir grynųjų pajamų skirtumams
sumažinti;
2) skirtas nedarbo rizikos sumažinimui;
3) užtikrinančias geras ekonominiu ir geografiniu požiūriu mokslo bei kvalifikacijos kėlimo galimybes;
4) padedančias išspręsti nepalankių sveikatai gyvenimo ir darbo sąlygų problemas;
5) skatinančias sveiko gyvenimo būdo diegimą;
6) gerinančias sveikatos priežiūros prieinamumą, priimtinumą ir tinkamumą;
7) skirtas žmonių išsilavinimo ir kvalifikacijos lygiui kelti.

•
5. Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“
(Žin., 1998, Nr. 64-1842) III skyrius „Programos tikslai ir siekiamo gyventojų sveikatos lygio rodikliai“.
•
Lietuvos Sveikatos programoje numatyta, kad sveikatos priežiūros teisumo problemos turi būti
aiškinamos visuomenės informavimo priemonėmis. Sveikatos priežiūros teisumo didinimo
priemonės turi būti įtrauktos į „Sveikų miestų“, „Sveikatą stiprinančių ligoninių“, „Sveikų
mokyklų“ ir kitų PSO programų projektus. Vykdant šią programą turi būti teisiškai reglamentuota
ministerijų, kitų valstybės įstaigų, savivaldos vykdomųjų institucijų, apskričių viršininkų, įmonių,
įstaigų ir organizacijų atsiskaitomybė Vyriausybei už sveikatos priežiūros teisumo didinimą.
Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą planuoti pagal šių įstaigų teritorinio prieinamumo ir
savivaldybių bendruomenių sveikatos būklės rodiklius. Sveikatos priežiūros įstaigos turės
įgyvendinti priemones, padedančias įvertinti sveikatos priežiūros specialistų bendravimo su
pacientais įgūdžius, užtikrinančius skirtingų kultūrinių vertybių ir įpročių suvokimą.
•
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje6, Lietuvos Respublikos Seimas apibrėžė, kad šalies
žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso
valstybės ekonominis klestėjimas. Vykdant ir plėtojant reformas, sveikatos sistemos prioritetais
taps sveikatos ugdymas ir ligų profilaktika, Lietuvos žmonėms bus laiduojama prieinama, laiku
suteikiama, saugi bei veiksminga sveikatos priežiūra, pagrįsta realiu sveikatos draudimu ir
teisumu.
Pagrindinis sveikatos priežiūros tikslas – sveikatinti visuomenę ir teikti kokybišką medicinos
pagalbą, formuoti visuomenėje sveikos gyvensenos nuostatas; ilginti vidutinę gyvenimo trukmę;
mažinti gyventojų mirtingumą; gerinti sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, užtikrinant
sveikatos santykių teisumą ir paciento pasirinkimo teisę; <...>.
•
Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl valstybės
ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 113-5029), II skyrius „Lietuvos valstybės vizija“.
6.
VIDUTINĖ TIKĖTINA GYVENIMO TRUKMĖ,
(skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio rodiklio reikšmės sudaro:
tarp vyrų - 17 m. , tarp moterų - 12 m.)
Sveiki gyvenimo metai ir tikėtina gyvenimo trukmė
vyrai
moterys
LIETUVA
LIETUVA
Santykis tarp pradinį ir pagrindinį išsilavinimą
turinčių žmonių, pasižyminčių bloga sveikata
LIETUVA
ES pajamų/asmeniui pasiskirstymo
rodiklis
LIETUVA
GINI koeficientas - -netolygumų indikatorius,
(0 – absoliuti lygybė, 1 – absoliuti nelygybė)
LIETUVA
15+ m. amžiaus kasdien rūkančių moterų dalis, proc.
LIETUVA
15+ m. amžiaus kasdien rūkančių vyrų dalis, proc.
LIETUVA
Alkoholio suvartojimas litrais asmeniui 15+ m.
LIETUVA
LIETUVA
Mirčių eismo įvykiuose atv. skaičius 1 mln. gyventojų
2001 m. Ir 2010 m.
LIETUVA
Gyventojų mirtingumas (visos priežastys) 100 000 gyventojų
LIETUVA
Šaltinis: OECD, Health at glance, Europe 2010
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa
 Vyriausybės programoje apibrėžta, kad tinkama, visiems prieinama sveikatos apsaugos
sistema, sauganti didžiausią vertybę – žmogų, yra modernios ir atsakingos valstybės požymis ir
garbės reikalas. Net ir ekonomikos sunkmečiu negalima taupyti sveikatos apsaugos sąskaita.
Susirgimų profilaktika, išankstinis ligų diagnozavimas ir tinkamai organizuota visuomenės
sveikatinimo veikla padeda žmonėms įveikti ligas ir sveikatos sutrikimus.
 Vyriausybės programoje numatyta, kad laikydamiesi konstitucinio aktyvios valstybės sveikatos
politikos principo, bus kuriama aiški, skaidri, patikima ir kiekvienam asmeniui prieinama
nacionalinė sveikatos tausojimo ir stiprinimo institucijų sistema, įgyvendinti ilgalaikius žmonių
sveikatos ugdymo, tausojimo, stiprinimo ir grąžinimo tikslus. Bus diegiamos Pasaulinės sveikatos
organizacijos rekomendacijomis „Sveikata visiems“ pagrįsta nacionalinės programos, kurios
užtikrins sklandų sektorinį visų valstybės institucijų, tarp jų ir Nacionalinės sveikatos tarybos,
viešojo ir privataus bei nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą įgyvendinant sveikatos
politiką. Bus tvirtinami metiniai sveikatos paslaugų prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo
rodikliais ir nustatomi jų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmai.

Vyriausybės programos 283 punkte numatytas siekis ryžtingai šalinti korupcijos apraiškas sveikatos
priežiūros sistemoje, vykdyti efektyvią korupcijos prevencijos stebėseną, peržiūrėti esamas vaistų ir
medicininės įrangos pirkimo procedūras ir nustatyti griežtesnį jų reglamentavimą. Vyriausybė sieks
panaikinti neteisėtų priemokų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas praktiką.

Tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo netolygumai sudaro prielaidas iš pacientų
reikalauti papildomų mokėjimų gydymo įstaigose.
Pacientai už paslaugas, ypač stacionarinėse gydymo įstaigose, nepagrįstai verčiami savomis lėšomis įsigyti
vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones ar apmokėti kitas su gydymu tiesiogiai ar netiesiogiai
susijusias išlaidas.
Valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose paplitusi praktika naudojant įstaigų turtą (pastatus, medicinos
įrangą ir kita) teikti pacientams mokamas paslaugas.
Nenustatyta sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau –
PSDF), apimtis ir struktūra, todėl nėra aišku, kokią paslaugos dalį apmoka PSDF. Aiškaus ir skaidraus
reglamentavimo, konkrečių kriterijų nebuvimas sudaro sąlygas neteisėtoms priemokoms iš pacientų imti ir
neskatina papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtros.
Visuomenė nepakankamai informuota apie valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų
kainas. Pacientams suteikus atitinkamas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, neteikiama
informacija apie jiems suteiktų ir valstybės lėšomis apmokėtų paslaugų kainas.
Nepakankamai tiksliai reglamentuotos ligų, kompensuojamųjų vaistų, centralizuotai perkamų vaistinių
preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašų sudarymo (atnaujinimo) ir keitimo
procedūros.
Priemonės, skirtos panaikinti korupciją sveikatos priežiūros sistemoje: viešųjų paslaugų perkėlimas į
elektroninę erdvę ir kitos priemonės (E – SVEIKATA).






Kovos su korupcija Programos tikslai ir uždaviniai prioritetinėje sveikatos priežiūros
srityje:
 tikslas – didinti skaidrumą, mažinti ir šalinti korupcijos prielaidas sveikatos priežiūros srityje;
 uždavinys – sumažinti korupcijos prielaidų galimybes sveikatos priežiūros įstaigose; 2 uždavinys
– sukurti skaidresnę vaistinių preparatų, medicinos pagalbos ir ortopedijos techninių priemonių
įtraukimo į kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis sistemą; 3 uždavinys – sudaryti sąlygas
papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtrai mažinant nelegalių mokėjimų prielaidas;
 Kovos su korupcija Programos tikslo rezultato kriterijai:
1) asmenų, gavusių sveikatos priežiūros paslaugų ir neoficialiai mokėjusių asmens sveikatos
priežiūros įstaigose, sumažėjimas nuo 16 iki 8 proc.;
2) asmenų, neoficialiai mokėjusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir manančių, kad neoficialus
mokėjimas pagerino paslaugų kokybę, dalies sumažėjimas 15 proc. nuo visų neoficialiai
atsilyginusių asmenų;
3) papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo atsiradimas.
Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija vykdomas projektas „Baltieji chalatai“
atskleidė daug nesąžiningų ir neteisėtų veikų odontologijos sektoriuje – VMI viršininkas pažadėjo
ties tuo nesustoti.
Išvados
 Valstybės sveikatos politiką formuojančių ir įgyvendinančių valstybės institucijų ydinga praktika
nesilaikyti sveikatos priežiūros teisumo apibrėžimo ir užsibrėžtų tikslų dažnas transformavimas, nors
visą laikotarpį esminė kryptis viena – tinkama ir visiems prieinama sveikatos apsauga.
 Užsibrėžtų tikslų ir taikytų įgyvendinimo priemonių nepakankamas įvertinimas ir neišsami rezultatų
analizė bei su tuo susijusi tęstinė veikla tobulinant skirtumų tarp sveikatos siekiančių asmenų
mažinimo būdus.
 Problemos identifikuotos – Sveikatos priežiūros sistemos analizės ir vertinimo ataskaitoje,
patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 11 d. įsakymu
Nr. V-608.
Mūsų visų darbas kartu turi vesti link
vieningo tikslo – sklandžiai
veikiančios sveikatos apsaugos
sistemos!

similar documents