Su sventem!

Report
Kad svabūs sumanymai būtų
sekmingi!
Kad visad pavyktų pradėti darbai!
Kad brangūs Jums žmonės būtų
laimingi!
Draugams atviri būtų Jūsų namai!
Jėgų kad nestigtų!
Širdies kad neslėgtų!
Kad visad ir viskas Jums būtų
gerai!!!
Atjos ant vilko raišo
Skambėdama delčia,
Pabers iš balto maišo
Sidabrą ten ir čia.
Suvels šiaurys pusnelę.
Sublykčios Venera.
Papuošim eglę žalią
Vaivorykščių skara.
Raudono stiklo batai
Snieguty sugirgždės,Ateis naujieji metai
Iš mėlynos žvaigždės.
Geru žodžiu savaime
Paguos Tave - nurimk.
Atneš Tau žydrą laimę.
Žalios norėsi - imk.
(M. Vainilaitis)
Kūčių stalas žvakelėm mirgės
Metų vargas atrodys toks lengvas,
O namai prisipildys
Tikėjimo, gėrio versmės.
Tu ištieski kažkam artimam
Nuo darbų gal pavargusią ranką
Ir širdingai linkėk
Susitaikymo, ramybės, vilties.
Štai liko kalendoriaus tik keli lapeliai –
Vėl suksim laiko ratą iš pradžių....
Šampano taurę už Naujuosius keliam,
nes didžią šventę atkeliaujant jau girdžiu...
Linkėdami, kad Jūsų stalas visad būtų pilnas,
dėkojam už gerus praėjusius metus.
Tad sukim ir toliau kartu mes „laiko girnas“
Ir leiskim Sėkmei įvažiuoti pro vartus!
Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuose veiduos.
O kaip balta dabar jinai, tėvynė,
Po sniego apklotu užmigusi plati,
Lyg apsigobus žėrinčiais žvaigždynais
Nežemiška, šventa ir nuostabi naktis...
Kai kur išbėgus stypteli eglutė
Iki mėnulio veido šypsančio nakčia:
Sniegų lig žemės nulenktos šakutės,
Dangun viena viršūnė šauna vilyčia...
Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė
Atakusi nykiai švitėjančiais langais.
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys,
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai
įžangai.
(J. Aistis)
Spragės pastogėje ledinės žvakės,
Bus vėpūtiniai, siaus laukuos žiema,
Ir viskas pildysis, ką motina pasakė,
Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.
(L. Andriekus)
Ateik Šventų Kalėdų naktį
Man savo pasaką pasekti.
Lai prisipildo stebuklu
Grytelė draskoma vilkų.
Lai užsilopo stogas kiauras
Ir praplatėja stalas siauras.
Te išgaruoja visos baimės,
Tegul visiems užtenka laimės
Nors vieną naktį per metus.
Atsiųski savo stebuklus.
Beskęstantį pakeiski luotą
Į pasakiškai gražią puotą,
Kad jos visiems vienodai tektų
Ir, kad atėjusiems užtektų Ir tiems, kurie jau buvo čia,
Ir tiems, kurie ateis nakčia.
Ateik Šventų Kalėdų naktį
Man savo pasaką pasekti.
(Eglė Brazdžiūnienė)
Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę,
Prie stalo, tiesto balta drobule,
Plutelę tegul lauš kiekvieno pirštai,
Kaskart linkėdami vėl būt šalia.

similar documents