prekyba žmonėmis?

Report
Prekyba žmonėmis ir
prostitucija.
Prevencija ir pagalba
aukoms
Kas tai yra – prekyba
žmonėmis?
Terminas “Prekyba žmonėmis”
Lietuvoje naudojamas palyginti
neseniai – kaip reiškinys, prekyba
žmonėmis Lietuvoje oficialiai
pripažinta tik 1998 metais.
JTO 2000 m. apibrėžimas:
a) Prekyba žmonėmis reiškia asmenų verbavimą,
pervežimą, perdavimą, slėpimą ar priėmimą
naudojant gąsdinimus, jėgą ar kitas prievartos
formas, apgaulę, sukčiavimą, piktnaudžiavimą
valdžia ar pasinaudojant kito asmens
pažeidžiamumu arba duodant ar gaunant
mokestį ar kitokią naudą siekiant gauti sutikimą
asmens, kurio įtakoje yra kitas asmuo, pastarojo
išnaudojimo tikslais. Išnaudojimas apima
prostituciją ar kitokį seksualinį išnaudojimą,
prievartinį darbą ar paslaugas, vergiją ar į vergiją
panašią veiklą, arba organų pašalinimą.
b) Į prekybos žmonėmis aukos sutikimą būti
laikomai išnaudojimo situacijoje, apibrėžtoje
paragrafe (a), neatsižvelgiama, jei jis buvo
išgautas naudojant paragrafe (a) išvardintas
prievartos, apgaulės ar kontrolės priemones.
c) Vaiko verbavimas, pervežimas, perdavimas,
slėpimas ar priėmimas išnaudojimo tikslais
laikomas prekyba žmonėmis net jei nebuvo
panaudotos aukščiau išvardintos priemonės.
d) Vaikais laikomi asmenys iki 18 metų. (UN
Protocol, 2000)
Visame pasaulyje sutinkama,
kad prekyba žmonėmis yra
vergijos forma, pažeidžianti
prigimtines žmogaus teises.
Per pastaruosius 30 metų pasaulyje
požiūris į prostituciją ir pornografiją
tapo liberalesnis. Pornografija pradėta
vadinti “erotika”, ar “suaugusiųjų
video”, prostitucija – seksualinės
paslaugos ar sekso darbas, suteneriai –
trečios šalies biznio atstovai ir pan.
Tokiu būdu iškraipoma reiškinio esmė.
Prekybos žmonėmis
mastai pasaulyje
Prekyba žmonėmis šiuo metu laikoma vienu
pagrindinių nusikalstamo pasaulio pelno šaltinių.
Oficialių šaltinių teigimu, kasmet pasaulyje
parduodama 800-900 tūkstančių žmonių.
Kai kurių ekspertų teigimu, šie mastai
siekia net 4 milijonus per metus.
Prekybos žmonėmis
mastai Lietuvoje
Ekspertų vertinimu, Lietuvoje
prekybos žmonėmis mastai yra
didžiausi tarp Baltijos valstybių,
tačiau oficialios statistikos nėra.
Iš Lietuvos kasmet išvežama
apie per 1200 moterų (Vilniaus
apygardos prokuratūros
duomenys)
2011 m. nukentėjusiais nuo
prekybos žmonėmis pripažinti
33 asmenys (2007 m. - 77)
Tikslo šalys
 Anksčiau,
t.y. Paskutiniojo XX a. dešimtmečio
viduryje, tai buvo pietinės šalys – Turkija,
Graikija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Izraelis.
Dabar pagrindiniai srautai driekiasi į
Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją,
Olandiją, Prancūziją, Švediją.
 Populiarėja egzotinės tikslo šalys,
pavyzdžiui, Japonija.

Tačiau taip pat nemažai moterų
prievarta dirba prostitutėmis ir
čia, Lietuvoje. Ekspertų
vertinimu, Lietuvoje prostitucija
užsiima nuo 3 iki 10 tūkst.
moterų.
Prekybos žmonėmis
formos
, Skiriamos šios prekybos žmonėmis formos
(pagal JTO prekybos žmonėmis
apibrėžimą):
 Prostitucija ar kitoks seksualinis
išnaudojimas;
 Prievartinis darbas ar paslaugos;
 Vergija ar į vergiją panaši veikla;
 Organų šalinimas.
 Prievartinė santuoka.
Naujos formos
Žmonių pardavimas ir išnaudojimas
nusikalstamai veiklai:
 Narkotikų pervežimas
 Vagystės, elgetavimas
 Surogatinė motinystė
Prekyba žmonėmis yra reali
grėsmė bet kokio amžiaus,
socialinio statuso ar lyties žmogui.
Tik dėl skirtingų išnaudojimo
formų pavojus vaikinams ir
merginoms yra šiek tiek
skirtingas, specifinis.
Prekybos moterimis formos:

Išnaudojimas seksualinių paslaugų versle.

Priverstinė santuoka. Dar vadinama “žmonos paštu”.


Išnaudojimas namų ūkyje.
Išnaudojimas pramonėje ar žemės ūkyje;
Priverstinis gimdymas. Jaunos moterys gali būti

Narkotikų pervežimas. Pavyzdžiui, prekeiviai už tariamą

Išnaudojamų moterų amžius smarkiai pajaunėjo. Amžiaus vidurkis –
15-25 metai.
Nukentėjusios įtraukiamos į prekybos žmonėmis verslą, gundomos
geru vedybiniu gyvenimu užsienyje.
priverstos gimdyti vaikus nuo žinomo ar nežinomo tėvu su sąlyga,
kad paskui turės vaiką atiduoti.
išlaisvinimą iš viešnamio paprašo nuvežti siuntinį į kitą valstybę,
prižadėdami, kad atlikusios šį darbą, galės grįžti namo.
Pavojai vaikinams/vyrams:

Priverstinis darbas žemės ūkyje, pramonėje,
statybose. Išnaudojimas prasideda, kai žmogus neturi teisės pasitraukti
iš tos veiklos, dirba už menamą skolą ar tiesiog įkalintas kokiose nors
patalpose, yra šantažuojamas, jam nemokami pinigai.

Priverstinis įtraukimas į nusikalstamą veiklą. Tai gali būti

Seksualinių paslaugų teikimas. Turi teikti seksualines
narkotikų, ginklų gabenimas, vagystė, žmogžudystė, žalos darymas.
Nusikaltimai daromi už skolą, esant fiziniam ar psichologiniam smurtui.
paslaugas kitiems vyrams.

Išnaudojimas pornografijos gamybai. Dažniausiai

Pardavimas į armiją, teroristų/smogikų grupuotes. Tai
išnaudojami nepilnamečiai ir mažamečiai.
nauja prekybos vyrais/vaikinais forma.
Išnaudojimo grėsmė vaikams:
Pornografijos gamyba.
 Prostitucija (tiek mergaitės, tiek berniukai).
 Elgetavimas, priverstinis darbas, vagystės.
 Organų šalinimas.

Priežastys, turinčios
įtakos prekybos
žmonėmis augimui
Prekyba moterimis ir vaikais neatsiranda iš nieko –
esama daugelio veiksnių, didinančių išnaudojimo
riziką: bloga ekonominė padėtis, pašliję santykiai
šeimoje, socialinių įgūdžių stoka. Viso to pasekmė
– neišplėtotas socialinių ryšių tinklas, kuris mažina
pagalbos šaltinių galimybę.
Ekonominė šalies gerovė nėra pagrindinė ar, juo
labiau, vienintelė prekybos žmonėmis priežastis.
Pagrindinė priežastis – lyčių nelygybė (didžioji
dauguma aukų – moterys ir merginos)
Pajamos




Aukštas nedarbo lygis Lietuvoje. Skurdas verčia
žmones ieškoti pačių paprasčiausių pajamų
šaltinių.
Perspektyvų nebuvimas. Maži atlyginimai.
Jaunimui pagrindinis pinigų šaltinis yra tėvai, bet
ne visi tėvai gali jų duoti, o jei ir duoda, tai labai
kontroliuoja išlaidas.
Kadangi vyrauja nuostata, kad “juodas darbas”
nėra tinkamas jaunimui, ieškoma kitokių būdų
kaip galima greitai užsidirbti (anomija).
Laisvalaikis
Jauni žmonės nėra pakankamai užimti.
Asmuo, neturintis savo interesų ir greitai
pasiduodantis kitų įtakai, yra lengvas
prekiautojų žmonėmis grobis.
 Nuostata “Lietuvoje nėra kas veikti. Čia
nieko nepasieksi”.

Bendraamžių ir aplinkos įtaka

Bendraamžių suformuotos nuostatos (“Reikia
varyti iš Lietuvos, nes čia nieko gero”, “”Tūsams”
būtinos mergos pasilinksminimui”, “Mergina
menkai vertinama, jei neturi vaikino”...) yra
sunkiai pakeičiamos ir gali padaryti jauną žmogų
mažiau atsparų prekeiviams žmonėmis. Pusė jų
darbo jau atlikta: nereikia ilgai įkalbinėti,
įrodinėti, užtenka pasiūlyti bet kokį, net aiškiai
nerealų darbą.
Visuomenės informavimo
priemonių įtaka




Formuojami mitai apie darbą užsienyje (“Ten laukia
aukso kalnai”).
Žiniasklaida, reklama, kiti informacijos šaltiniai dažnai
sudaro įspūdį, kad moters asmenybės pagrindas yra jos
kūnas ir seksualumas.
Dažna filmų herojė yra prostitutė, kuri vaizduojama kaip
savarankiška, išvaizdi, savimi pasitikinti, bendraujanti.
Todėl gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad būtent
prostitutės “karjera” ir suteikia šias asmenines savybes,
kurios vertinamos visos visuomenės.
Pateikiama daug pikantiškų dalykų, pavyzdžiui,
“paslaugų” kainos. Ši informacija yra tik labai
vienpusiška, nes joms lieka nežymi atlyginimo dalis.
Visuomenės informavimo
priemonių įtaka
Svarbu jaunimui parodyti ir kitą kainą, kurią moka žmogus
už savo kūno pardavimą:
 Žala sveikatai ir rizika gyvybei;
 Visuomenės stigmatizuojantis ir nepalaikantis požiūris;
 Priklausomybė nuo sutenerio ir asmeninės laisvės
praradimas;
 Nutrūkę santykiai su šeima;
 Sumažėjęs draugų ratas;
 Dažna klientų taikoma prievarta;
 Atimti pinigai, t.t.
Moters padėtis visuomenėje



Nelygiavertėje visuomenėje moteris turi aptarnauti
namus, šeimą, taip pat ir vyrą. Jeigu vyras turi finansinių
galimybių, būdamas tokioje visuomenėje, jis įsitikinęs,
kad moterį galima laisvai pirkti seksualiniams poreikiams
tenkinti.
Lietuvoje lygybė oficialiai, tačiau realiai ir čia moterų
teisės pažeidžiamos. Pareigų moteriai priskiriama
daugiau, vyrams labiau atleidžiamos jų nuodėmės, ir t.t.
Esant seksualiam vyro dominavimui šeimoje, moteris į
lytinius santykius ima žvelgti kaip į “prekybą”: seksu
atsilyginama už vyro gerą elgesį, dėmesį, dovanas,
galiausiai - už pinigus.
Santykiai šeimoje



Nepilna šeima, agresyvus tėvų elgesys vaikų atžvilgiu,
šeimos narių priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų
skatina jaunuolius iš tokių šeimų trauktis iš šeimos
gyvenimo ir šlietis prie “naujų” draugų. Todėl didėja rizika
būti įtrauktiems į prekybos žmonėmis tinklus.
Konfliktai su tėvu, seksualinė prievarta šeimoje skatina
jaunuolius kuo greičiau tapti nepriklausomais nuo tėvų ir
rinktis rizikingus pinigų užsidirbimo būdus.
Išvykimas dirbti į užsienį – tai ir mėginimas pabėgti iš
šeimos, kartais ir nutraukti ryšius su tėvais.
Savarankiškumas ir pasitikėjimas
savimi


Kartais jaunuoliai iškreiptai supranta, kas yra
savarankiškas gyvenimas. Ypač dažnai manoma, kad
savi pinigai ir reiškia, kad jau esi savarankiškas. Tačiau
savi pinigai reiškia tik finansinę nepriklausomybę, ir jeigu
jaunuolis neturės savo nuomonės, pasirinks kitų
primestą gyvenimo būdą, jis nebus savarankiškas
žmogus.
Savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi turi lemiamą
vaidmenį, kai vaikinas ar mergina susiduria su prekybos
žmonėmis pavojais – pasiūlymais.
Seksualinės žinios
Nepakankamos žinios apie lytinį gyvenimą
gali lemti, kad merginos bus lengviau
suviliojamos sekso darbui (nuostatos kaip
“vyras negali gyventi be sekso”,
“prostitucija gyvavo nuo senovės; kol vyrai
bus, bus ir prostitucija”).
 Supratimas apie viešnamius dažnai
suformuotas filmų, kurie visiškai skiriasi
nuo realybės.

Kitos priežastys




Interneto plėtra. Išaugo naujų merginų, kurios
išnaudojamos interneto pornografijai, poreikis.
Žemas teisinis išprusimas. Merginos
įbauginamos, todėl net nebando gauti pagalbos.
Mokyklos nelankymas. Didėja asocialių grupių
įtakos rizika.
Vaikystėje patirta seksualinė prievarta.
Kita medalio pusė
Prekybos žmonėmis plitimą skatina ir
besiplėtojanti išsivysčiusių šalių sekso ir
pramogų industrija, kurios vietinė “darbo
rinka” negali ar nenori užpildyti. Tad
procesą veikia ir išstumiantys (iš Lietuvos)
veiksniai, ir pritraukiantys (į kitas šalis) –
pigios seksualines paslaugas teikiančios
“darbo jėgos” paklausa.
Kaip jauni žmonės tampa
prekybos žmonėmis
aukomis?
Verbavimas
Šiuo metu pagrindinis būdas įtraukti
Lietuvos moteris ir merginas į sekso
industriją užsienyje – tai apgaulė ir pažadai:







Per skelbimus laikraščiuose (darbas, mokslas
užsienyje);
Per internetą (skelbimai, pokalbių svetainės);
Per neformalius tinklus (pažįstami, giminės);
Per specialius agentus (profesionalūs
verbuotojai);
Per nelegalias turizmo, įdarbinimo ar mokslo
užsienyje agentūras;
Per pažinčių tarnybas, fiktyvias santuokas;
Per SMS žinutes, kt.
Verbavimas:


Grupinis. Dažniausiai merginos žino ar nutuokia
kelionės tikslą. Grupės gali būti formuojamos
kaip:
a) šokėjų grupė;
b) turistų grupė;
c) studentų/mokslo grupė.
Individualus:
a) atsitiktinis. Ieškoma bet kokios merginos.
b) tikslinis/personalizuotas. Nusižiūrima
konkreti mergina.
Verbuotojai
“Seni geri draugai” ar net giminės;
 Nauji draugai, “kieti vaikinai” ar merginos;
 Tariami vaikinai;
 Profesionalūs verbuotojai;
 Šantažuotojai;
 Užsieniečiai “jaunikiai”.

Verbavimas kol dar Lietuvoje






“Gero, padoraus” darbo pažadai (indų plovėja, slaugė,
padavėja, auklė, kt.);
Siūlant didelius pinigus;
Siūlant “gražų ir lengvą” gyvenimą, “pasidairyti po
pasaulį”;
Įstumiant į skolas;
Primenant menamas skolas: bandoma įteigti, kad
renkant informaciją, ieškant darbo, tvarkant dokumentus
jau investuota tam tikra suma, kurią jaunuolis privalo
atidirbti.
Šantažas ir gąsdinimai.
Asmenų pardavimas užsienyje:
Tiesioginis. Žmogus parduodamas kaip
bet kuri kita prekė, dažnai jam nežinant.
Pasipriešinus naudojamas fizinis ir
psichologinis smurtas.
 Netiesioginis. Žmogus įstumiamas į
dideles (neretai menamas) skolas. Tokie
atvejai tampa vis dažnesni, tik labai sunku
įrodyti patį pardavimo faktą – atrodo, kad
viskas vyksta su asmens žinia ir sutikimu,
tik aplinkybės susiklosto nesėkmingai.

Tipinė netiesioginio pardavimo
schema
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Siūlomas geras ir, dažniausiai, padorus darbas užsienyje
bei geras atlyginimas.
Sutvarkomi išvykimo dokumentai (nors dažnai to visai
nereikia) ir nuperkamas bilietas.
Atvykus – pažadėto darbo nėra. Kito panašaus darbo taip
pat nesiūlo. Katastrofiškai ima augti skolos.
Dažnai atimami pasai ir kiti dokumentai, pačiam ieškotis
darbo darosi neįmanoma.
Reikalaujama tuoj pat grąžinti skolas. Antraip – gąsdinimai
ir fizinė prievarta.
Vienintelis siūlomas darbas – prostitucija ar vergiškas
darbas.
Nematydamas išeities žmogus sutinka daryti viską, ko
reikalaujama, kad galėtų atiduoti skolas.
Realiai išbristi iš skolos ir šio verslo yra beveik neįmanoma.
Rizikos grupė







Amžius. Prekybos žmonėmis aukos dažniausiai yra
jaunos 16 – 26 metų moterys. Apie 10% aukų yra
nepilnametės.
Išsilavinimas. Daugiau nei pusė moterų turi ne
aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, neturi jokios
specialybės.
Tautybė. Dauguma – lietuvės, tačiau yra ir rusių,
lenkių.
Šeimyninė padėtis. Didelė moterų dalis – netekėjusios
ar išsiskyrusios.
Užimtumas ir materialinė padėtis. Dauguma neturi
nuolatinio darbo, materialinė padėtis bloga ar kritiška.
Tėvų šeima. Beveik pusė merginų auga nepilnoje
šeimoje, pas senelius, globėjus, vaikų globos
namuose ar internatinėse mokyklose. Kita dalis – iš
“normalių” šeimų.
Priklausomybės.
Nelegalus darbas
užsienyje:
UŽ ir PRIEŠ
Darbas Lietuvoje
UŽ
Artimi
draugai, šeimos nariai
Įprasta ir pažįstama aplinka
Nedidelis, bet galbūt nuolatinis
atlyginimas
Mėgstama veikla, vakarai su
draugais
Kitų žmonių požiūris į tave “kaip į
žmogų”
Prieinamos medicininės
paslaugos, socialinės garantijos.
PRIEŠ
Mažas
atlyginimas (ir su tuo
susijusios pasekmės: neįmanoma
turėti santaupų, tenkinami tik
pagrindiniai poreikiai ir kt.)
Sunku surasti darbą
Darbdavių gobšumas ir
šališkumas
Darbas užsienyje
UŽ
Galimybė
užsidirbti daugiau
pinigų
Kitokio gyvenimo pamatymas
Savęs kaip savarankiškos
asmenybės išbandymas
Užsienio kalbos išmokimas
PRIEŠ
Pavojus
papulti į sukčių rankas
(firma surenka pinigus ir dingsta)
Prekybos žmonėmis pavojai
(vergiškas darbas be atlygio,
priverstinė prostitucija)
Brangios ar neprieinamos
medicininės paslaugos
Didelės išlaidos už maistą,
nuomos, komunalines paslaugas
Žemiausios kategorijos darbai
Mažai galimybių lavintis, tobulėti
ir pan.
Pavojingi skelbimai:

Siūloma greitai atliekama paslauga (“greitai surandamas
darbas” ir pan.)

Dėmesys kreipiamas į patikimumą (“siūlome LEGALŲ darbą”
ir pan.)





Išlaikomas anonimiškumas – pateikiamas tik mobilus
telefonas ar elektroninis paštas, nėra konkretaus adreso
Viliojimas dideliu atlyginimu
Nedideli reikalavimai išsilavinimui ar profesiniams
gebėjimams
Paskiriami susitikimai gatvėje ar viešoje vietoje –
kavinėje ar pan.
Nereikalingi užsienio šalies kalbos įgūdžiai
Nelegalaus darbo pasekmės:











Bauda ar laisvės atėmimas
Deportavimas
Sunkus, menkai apmokamas ir neprestižinis darbas
Įstatyminės apsaugos nebuvimas
Nenormuotas darbas, kartais be poilsio dienų
Nėra atostogų ir negalima pasiimti laisvų dienų sergant
Galimybė, kad nebus sumokėtas sutartas atlyginimas
Galimybė, kad bus sumokėta tik dalis pinigų, uždirbtų
sunkiu darbu
Neprieinama medicininė pagalba ir būtiniausi vaistai
Didelė traumų rizika, o patyrus traumą ar sužalojimą, nėra
kompensuojama
Gyvenimas baimėje, patiriant prievartą, smurtą,
pažeminimą
Mitai ir realybė



Draugo, pažįstamo ar giminaičio pasiūlymas
dirbti užsienyje yra patikimas.
Didelė dalis parduotų asmenų prisipažįsta, kad
važiuoti dirbti į užsienį juos prikalbino būtent
pažįstami, draugai ar net giminaičiai.
Jei įdarbinimo užsienyje kompanija reklamuojasi
spaudoje, tai ji – legali.
Vieša reklama visiškai nereiškia, jog firma –
legali.
Prekiautojai žmonėmis visuomet atrodo kaip
nusikaltėliai, juos galima atskirti iš išvaizdos.
Priešingai, kartais jie atrodo labai padorūs ir
patikimi, turi šeimą, vaikų.



Sutikę su pasiūlymu dirbti užsienyje, greit ir
lengvai užsidirbsite daug pinigų.
Parduoti asmenys dažniausiai net nemato
pinigų, kuriuos uždirba.
Darbdaviai tau apmoka kelionę, perka rūbus,
maistą ir t.t. tiesiog iš geros valios, nori padėti
pradžiai.
Jie padeda dėl dviejų priežasčių: 1) tai yra
savotiška “investicija į prekę”; 2) siekia kad tu
įsiskolintum ir taptum nuo jų priklausomas.
Trumpalaikiam darbui užsienyje nereikia leidimo,
arba tu jį gausi jau nuvykęs į užsienio šalį.
Leidimą dirbti ar darbo vizą privalai gauti dar
prieš išvykdamas į šalį, kurioje dirbsi.



Kontraktą su darbdaviu pasirašysi jau būdamas
užsienyje.
Būtina reikalauti pasirašyti darbo sutartį dar
prieš išvykstant iš Lietuvos.
Darbdaviui reikės tavo paso originalo, pvz.
pasirašant darbo kontraktą ar pan.
Darbdaviui nereikia tavo paso originalo ir jis
neturi teisės jo iš tavęs reikalauti.
Jei nepatiks, galėsi bet kada mesti darbą ir grįžti
namo.
Kada ir kokiomis sąlygomis tave paleisti,
sprendžia tik tavo savininkas.



Jei nepaklusi reikalavimams ir nurodymams,
bus susidorota su tavo artimaisiais.
Jie gali kontroliuoti įkalintą bejėgį žmogų, bet
nevaldo pasaulio, įskaitant policiją,
humanitarines ir nevyriausybines
organizacijas, valstybės institucijas – į jas ir
gali kreiptis pagalbos.
Beprasmiška prašyti pagalbos iš šalies.
Skambutis į ambasadą, policiją ar NVO tikrai
nepablogins tavo situacijos. Į parduotą žmogų
žiūrima kaip į auką.
Jei kreipsiesi pagalbos, visi Lietuvoje sužinos,
kas tau atsitiko.
Be asmens sutikimo informacija apie jį negali
būti perduota į Lietuvą.
Prevencinė veikla –
paskaitos jaunimui
Prekyba žmonėmis tampa vis svarbesnė
problema globalizacijos kontekste, todėl
prevencinis darbas yra reikalingas kaip
niekada anksčiau.
Prevencijos tikslas – socialinės
kompetencijos didinimas, tam tikrų žinių bei
įgūdžių suteikimas, kas asmuo sugebėtų
išvengti pavojingų situacijų, būtų atsparus
gyvenimo sunkumams. Prevencija daug
dėmesio skiria žmogaus adaptacijai.
Kalbant apie prevenciją, galima
išskirti kelis lygius:
- Pirminė prevencija
- Antrinė prevencija
- Tretinė prevencija
Pirminė prevencija
Apima visus būdus stiprinti gerovę ir sveikatą, taip pat
veiksmingų sunkumų įveikimo elgesio strategijai. Pirminė
prevencija neapima veiksmų, skirtų padėti žmogui, kuris
atsidūrė nelaimėje, pavyzdžiui, tapo prekybos žmonėmis
auka. Tačiau tai nereiškia, kad iš tokių programų
nukentėjusiems nėra jokios naudos. Dauguma aukų
nesikreipia pagalbos, nes nežino, kad gali sulaukti
pagalbos. Pirminės prevencijos programos skiriamos
visuomenės informavimui tiek apie pačią problemą, tiek
apie galimus pagalbos būdus. Taigi nukentėjęs asmuo,
kuris net jei atsitiktinai dalyvavo tokiame renginyje,
sužinos, kur jam/jai galima kreiptis.
Antrinė prevencija
Tai veiksmai, skirti rizikos grupėms išskirti ir darbui su
jomis, taip pat ankstyvajai intervencijai. Rizikos grupėms
priklauso asmenys, kurie dėl įvairių priežasčių neturi
reikiamų įgūdžių gyvenimo sunkumams spręsti. Tai gali
būti vaikai iš socialinės rizikos šeimų (nepriežiūra,
alkoholizmas, smurtas), žemo sociometrinio statuso –
neturi draugų, yra atstumti. Ankstyvoji intervencija – tai
veiksmai, neleidžiantys plisti atsiradusioms problemoms.
Tai panašu į reguliarų pasitikrinimą pas gydytoją, kai
įprastinio tyrimo metu atsiradusios sveikatos problemos
anksti diagnozuojamos ir dėl to jas lengviau pagydyti.
Tretinė prevencija
Tai pagalba, leidžianti greičiau ir veiksmingiau įveikti esamus
sunkumus, jų sukeltus psichologinius padarinius, tų problemų
pasikartojimo prevencija. Pavyzdžiui, į mokyklą grįžo mergina, kurią
bandė pagrobti ir parduoti į užsienio viešnamį. Tokia mergina turi
daug problemų, tiek socialinių, tiek psichologinių. Tikriausiai tokios
merginos šeimos mikroklimatas yra prastas, tai gali būti probleminė
šeima arba toje šeimoje gali vykti dažni konfliktai ir t.t. Mergina
tikriausiai bus daugumos apkalbinėjama, užgauliojama, dėl to jausis
atstumta. Galiausiai dėl patirtos traumos – pagrobimo, grasinimų,
fizinio smurto, galbūt seksualinės prievartos ją kamuos daugybė
psichologinių sunkumų – baimė, nerimo priepuoliai, tokia mergina
niekuo nepasitikės, mokykloje jai seksis prastai, nes dėl patirtos
traumos bus sunku susikaupti. Taigi tokiai merginai reikės padėti
grįžti į šeimą, mokyklą, susirasti draugų, atgauti psichologinę
pusiausvyrą.
Ruošti mokytojus
suprasti
prekybos žmonėmis ir mokyklos
psichologus.
problemą.
Padėti
Jaunimo
grupės, sporto
klubai arba
įvairios
stovyklos.
Jauni
žmonės
mokyklose.
Paruošti
jaunimo
grupių vadovus,
auklėtojus,
mokytojus ir kt.,
kurie galėtų vėliau
aptarti prekybos
žmonėmis temą su
jaunimu.
Jaunimas,
besinaudojanti Įtraukti temas apie
s internetu.
lytį ir prekybą
žmonėmis į
mokyklų
programas.
Ruošti
studentus
ir jaunimo
įkvėpėjus.
Informacinės
Prevencijos
programos
mokyklose ir
universitetuose, pvz.
prieinamas mokomosios
medžiagos (animacinių
filmų, video)
pasinaudojimas.
Bendradarbiavimas
su
Švietimo ministerija.
medžiagos
platinimas ir
apmokymas
Sudaryti sąlygas
jaunimo lankomose jaunimui pasinaudoti
vietose.
specifiniais internetiniais
puslapiais.
Įtraukti
muzikos
grupes ir kitas
“žvaigždes” į
palaikymo
kampaniją.
Siūlyti
jaunimo TV
programas.
Prevencija mokykloje
Tikslas: supažindinti jaunimą su problema, jos aktualumu, apsisaugojimo būdais.
Siūlome kalbėti ne tik apie pačią problemą, bet taip pat apie jos priežastis. Užsiėmimai
gali apimti diskusijas tokiomis temomis:
 vaikinų požiūris į merginas; kokios merginos, vaikinų nuomone, yra patrauklios;
 merginų požiūris į vaikinus; kokie vaikinai yra patrauklūs merginoms;
 ar merginų ir vaikinų nuomonė apie tai, kas yra patrauklu kitai lyčiai, sutampa?
 pagarba. Kokiais atvejais žmogus yra nusipelnęs būti apgautas, sumuštas? Kas gali
atsitikti, kad Jūsų sesuo/teta/mama būtų nusipelniusi būti sumušta, išžaginta?
 požiūris į prekybą moterimis. Ką mano apie moteris, kurios parduoda savo kūną.
Požiūris į vyrus, kurie perka seksualines paslaugas.
Darbas grupėse:

Kas yra prekyba žmonėmis, kodėl ji vyksta;

Kas yra prekybos žmonėmis aukos, kodėl?

Kaip tampama prekybos žmonėmis auka?

Kaip galima apsisaugoti nuo prekybos žmonėmis?

Kas gali padėti prekybos žmonėmis aukoms?
Labai svarbus vadovo vaidmuo, kadangi
informacija, kurią turi paaugliai, labai dažnai
yra neišsami ir netiksli. Vadovas turi tikslinti
mokinių atsakymus.
Renginiai moksleiviams – kaip prevencijos
forma
Bendrieji prekybos žmonėmis bei seksualinio išnaudojimo prevencijos
tikslai:
 suteikti jaunimui reikiamų žinių apie prekybą moterimis ir vaikais;
 Ugdyti lyčių lygybe paremtus santykius ir nuostatas;
 formuoti saugaus elgesio įgūdžius, kurie yra reikalingi priimti teisingus
sprendimus sudėtingose ar pavojingose situacijose;
 stiprinti savigarbą ir pasitikėjimą savimi;
 ugdyti pagarbą kitiems, neabejingumą tam, kas vyksta šalia, rūpinimąsi
kitais;
 skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą su bendraamžiais, tėvais ir kitais
suaugusiais;
 padėti tiksliau suvokti asmeninę atsakomybę ir jos ribas.
Literatūra








Prekybos žmonėmis pavojai ir prevencinė veikla mokykloje:
metodinės rekomendacijos mokytojams. Tarptautinė migracijos
organizacija, Vilnius: 2005.
Prekyba moterimis: problemos, sprendimai, žvilgsnis iš vidaus.
Tarptautinė migracijos organizacija, Socialinių tyrimų institutas,
Vilnius: 2004.
Prekyba moterimis: problema, prevencija, pagalba aukoms.
Tarptautinė migracijos organizacija, Vilniaus universitetas, Vilnius:
2004.
Sklandus skrydis: vadovėlis kovai su prekyba žmonėmis. Alison
Boak, MPH, Ami Boldosser, Ofronam Biu. 2003.
Prekyba moterimis. D. Marcinkevičienė, R. Praspaliauskienė.
Vilnius: 1999.
Tavo teigiamas kelias: jaunimui apie prekybos žmonėmis pavojus.
E. Karmaza, E. Kasperavičiūtė, A. Magomedovas. Vilnius, 2003.
Prekyba moterimis Baltijos šalyse: visuomenės požiūris ir
informuotumas. A. Sipavičienė, V. Gaidys. Vilnius: 2002.
Prekybos žmonėmis prevencija Lietuvoje: Problemos ir sprendimo
būdai: seminaro medžiaga. Dingusių žmonių šeimų paramos
centras. Vilnius, 2005.
Naudingos nuorodos
www.missing.lt
 www.darbaz.lt
 www.socmin.lt
 www.ldb.lt
 http://gvnet.com/humantrafficking/Lithuani
a.htm
 http://sos.vrm.lt:81/mod_richtext.php?pid=
2
 www.combattrafficking.eu


similar documents