2 kl.

Report
Ar/kaip
galime
pagerinti
mokinių
pasiekimus?
Paantraštė
Aptarsime:
• nacionalines priemones, dokumentus, sudarančius
sąlygas mokykloms ieškoti palankiausių kokybės
gerinimo sprendimų;
• mokinių mokymosi nesėkmių priežastis;
• mokinių pasiekimų gerinimo priemones, būdus,
galimus pritaikyti/vykdyti mokyklose „čia ir
dabar“.
Iš kur mes žinome, kaip sekasi
mūsų mokyklos mokiniams?
• Mokytojų mokinių pasiekimų vertinimas
(formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis).
• Tėvų informacija ir vertinimai.
• Pačių mokinių savijauta ir atsiliepimai.
• Standartizuotas pasiekimų vertinimas.
Mokinių pasiekimų vertinimas
• BUP (2013-2015 m.) IV skyriuje reglamentuotas /detalizuotas
mokinių pasiekimų vertinimas.
• Mokykloje susitariama dėl vertinimo metodikos:
• Formuojamasis (dažniausiai žodžiu, prireikus – komentaras raštu po
atliktų darbų). Jo esmė ne tik informuoti mokinį apie tai kaip jam sekasi,
bet ir „kreipti‘ jį tolimesnio mokymosi, geresnių rezultatų link, nurodant
kaip tai padaryti.
• Diagnostinis. Pasitelkiant vertinimo/matavimo instrumentus (testas,
kontrolinis darbas, vaiko kūrybinis darbas ir pan.) nustatoma per tam tikrą
laikotarpį padaryta pažanga/pasiekimai. Atsižvelgiant į gautą informaciją
keliami ugdymo tikslai, numatomos priemones, kaip jų pasiekti.
• Apibendrinamasis. Pasiekimai apibendrinami ugdymosi
laikotarpio pabaigoje orientuojantis į BP, nustatomas pasiekimų lygmuo.
Išlieka problemos
• Formuojamasis vertinimas tam tikrais atvejais vis dar trakuojamas kaip pagyrimas,
paskatinimas. Didžiausias dėmesys skiriamas motyvacijai, bet ne vertinimui.
Tipinis pavyzdys - įrašas prie darbo - „Šaunuolis!“ ar ženklai
Ar tai padeda mokiniui suprasti, ką jis išmoko, ko - ne?
• Diagnostinis vertinimas. Labai svarbu aiškių vertinimo kriterijų numatymas, jų
aptarimas su mokiniais, rezultatų aptarimas su mokiniais (ar/ir tėvais), diagnostinės
informacijos panaudojimas tolesnio mokymo planavime.
• Apibendrinamasis. Apibendrinami ugdymosi laikotarpio mokymosi rezultatai. Vis
dar sulaukiama įvairių interpretacijų: lygiai rašomi prie diagnostinių darbų ar el.
dienynuose, bandoma „išvesti“ metinį lygmenį...
Standartizuotas vertiniams
• NEC 2009- 2015 m. vykdomo nacionalinio projekto „Standartizuotų mokinių
pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokyklos kūrimas“
produktai - standartizuotos programos, užduotys ir testai.
Atviri testai mokykloms
4 kl. Lietuvių kalbos
(skaitymo rašymo),
Matematikos
Atviri testai mokykloms.
Papildoma 4 kl. lietuvių
kalba, matematika
2012
2013/
2014
2 kl. diagnostinis
įrankis
4 kl. lietuvių kalba,
Matematika,
Pasaulio pažinimas
2015
Kodėl standartizuoti įrankiai?
• Nacionaliniai šių iniciatyvų tikslai:
• Gerinti mokyklų, mokytojų gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus. Užtikrinamas
vertinimo objektyvumas, parengiami patikimi vertinimo kriterijai, susieti su
nacionalinėmis programomis.
• Užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį, gauti patikimų duomenų apie
mokinių mokymosi rezultatus.
• Tiksliau įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo efektyvumą.
• Sudaryti galimybę pasilyginti su kitomis mokyklomis, savivaldybės, šalies mastu.
Naudos gavėjai
Tėvai
Mokytojai
Mokyklos
vadovai
Nacionalinis
lygmuo
Standartizuotų instrumentų esmė
• Programos – kriteriniai mokinių pasiekimų aprašai.
• Sukurta kriterinio mokinių pasiekimų vertinimo metodika ir,
remiantis ekspertiniais
bei empiriniais metodais, derinant su
„
Bendrosiomis programomis, užfiksuoti kriteriniai 4 ir 8 klasių
skaitymo, rašymo ir matematikos ugdymo sričių pasiekimų lygiai:
patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis.
• Šie pasiekimų lygiai naudojami ir nacionaliniuose mokinių pasiekimų
tyrimuose.
• Testai/užduotys – iliustruojančios aprašytus mokinių pasiekimų
lygius.
• Empyriškai pagrįstas užduočių sunkumas.
Ataskaitos - informacija mokiniams,
mokytojams, mokykloms, jų steigėjams
Standartizuoti testai leidžia
nustatyti objektyvų mokinio
pasiekimų lygį. Vertinat, mokinio
darbo nereikia lyginti su kitų
mokinių darbais (kriterinis
vertiniams)
Testo rezultatai teikia nemažai
diagnostinio pobūdžio
informacijos
Galima palyginti ne tik mokinių
pasiekimus toje pačioje mokykloje ir
tais pačiais metais, bet ir mokinių
pasiekimus tarp mokyklų ir tarp
skirtingų metų. Esant poreikiui,
galima taip pat gana tiksliai
įvertinti mokinio vietą tarp
kitų tos klasės mokinių
Ugdymo kokybei gerinti - ugdymo
organizavimo galimybės (BUP, 2013-2015)
• BUP pradinio ugdymo programos įgyvendinimas aprašytas
išskiriant tris ugdymo organizavimo aspektus:
• ugdymo programai skiriamą laiką;
• ugdymo turinio formavimą;
• ugdymo organizavimo formas;
Pradinio ugdymo programai skiriamų ugdymo
valandų paskirstymo galimybės
• 21. Atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius ir galimybes mokykla gali pasirinkti
įvairius ugdymo valandų paskirstymo variantus. Ugdymo valandos Bendrajai programai
įgyvendinti gali būti paskirstomos taip:
• 21.1. skiriant ugdymo dalykui konkrečiai klasei reikalingą ugdymo laiką:
• paskirstant ketveriems metams ugdymo dalyko programai skiriamas ugdymo valandas;
• per keturis metus užtikrinant 20 punkte ugdymo dalykui numatytą bendrą ugdymo
valandų skaičių;
Horizontalusis laiko paskirstymas
Ugdymo dalykai
1 kl
2 kl.
3 kl.
4 kl.
Iš viso
Lietuvių kalba
8
8
7
6
29
Dorinis ugdymas
1
0
2
1
4
Matematika
4
4
5
5
18
21.2. perskirstant ugdymo dalykams klasei vieneriems
metams skiriamą ugdymo valandų skaičių, išlaikant bendrą
pradinio ugdymo programos koncentrui (per dvejus metus) skiriamą
ugdymo laiką:
Vertikalus laiko paskirstymas
Pvz. bn
Ugdymo dalykai
1 kl.
2 kl.
3 kl.
4 kl.
22
24
24
24
Dorinis ugdymas
Lietuvių kalba
Užsienio kalba
Matematika
Pasaulio pažinimas
Dailė ir technologijos
Muzika
Kūno kultūra
• 22.3. skiriant fiksuotą ugdymo valandų skaičių per
savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti, kai
ugdomosios veiklos trukmė 35 min., 2-4 klasėse- 45
min.(22.3 punkto lentelė).
Tradicinis laiko paskirstymas
Ugdymo turinio formavimo galimybes
• Programos tikslų gali būti siekiama mokant atskirų dalykų arba
integruojant visų ar atskirų dalykų programų turinį.
• Ugdant integruotai ugdymui skirtas laikas skaičiuojamas minutėmis, ne
pamokomis po 45 min.
29.6. Mokykla sudaro galimybes pačiam mokytojui planuoti dienos
laiką ir ugdymo veiklas. Mokykloje numatoma dienos ugdymo proceso
pradžia ir pabaiga, preliminarus ugdymo veiklų laikas. Dalykų pamokos ir
jų laikas nenurodomas.
Ugdymo organizavimo formų įvairovė
• Numatomos įvairios ugdymo
pamoka).
organizavimo formos (ne vien
• 3o. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis ugdymo
organizavimo formomis:
• 31.2. Ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo,
kūrybinio darbo ar kt. formomis:
• 31.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios trukmės
periodus.
• 31.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų
būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos per dieną. Į šį laiką
neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas;
• 31. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo
organizavimo formomis gali būti realizuojamas ir dalykų
programų, ir integruoto ugdymo turinio
įgyvendinimas.
• 33. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti
ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių
ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo
valandų skaičių.
Ugdymo dalykų programų įgyvendinimas
• 34.2. Kalbinis ugdymas:
34.2.1. Siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos (gimtosios)
vartojimo žodžiu ir raštu pasiekimus skaitymo, kalbos vartojimo
kompetencijos turi būti ugdomos įgyvendinant ir kitas (ne
lietuvių kalbos) Bendrosios programos ugdymo dalykų
programas: panaudojant mokomąsias užduotis kalbai ir mąstymui
ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus;
•
34.2.4. pirmos užsienio kalbos mokymas:
•
35.2.4.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos
siūlomų Europos kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų) kalbų (toliau
– užsienio kalba);
•
35.2.4.3. mokykloje, kurioje yra sukomplektuota ne mažiau kaip po
vieną visų 1-4 kl. komplektą, rekomenduojama siūlyti
rinktis ne mažiau kaip iš dviejų užsienio kalbų;
34.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:
34.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2
pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos
ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius
gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko turėtų būti skiriama
organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje
gamtinėje (pvz. parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje,
laboratorijose;
Į Bendrosios programos dalykų turinį
integruojama:
• Integruojamosios: Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi ir kt.
integruojamosios programos
• Žmogaus saugos ir Sveikatos ugdymo bendrosios programos
• Mokyklos pasirinktos prevencinės ir kitos programos
• Etninės kultūros ugdymas
• Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas
Šių programų atskirai vykdyti nereikia/neprivaloma.
9. Mokyklos ugdymo plane įteisinami mokyklos
susitarimai dėl:
• 9.1. ugdymo proceso organizavimo laikotarpių (pusmečiai, trimestrai ar kiti),
papildomų atostogų;
• 9.2. Bendrajai programai įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų paskirstymo
varianto(-ų), numatyto(-ų) Bendrojo ugdymo plano 20 punkte pasirinkimo;
• 9.3. ugdymo turinio formavimo (integralaus, dalykinio ir (ar) mišraus ugdymo), ugdymo
ir
organizavimo formų (pamoka, projektinė, kūrybinė veikla ir pan.), edukacinių erdvių kūrimo
panaudojimo;
• 9.4. ......
• 9.9. vadovėlių ir kitų mokymo(si) priemonių pasirinkimo, naudojimosi jomis mokykloje
principų ir tvarkos;
• 9.10. Bendrosios programos pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo(si)
poreikių dėl išskirtinių gabumų
ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių ir pradinio ugdymo individualizuotos
programos.
Padiskutuokite grupėse ir atsakykite į šiuos
klausimus:
• 1. Kokias mokinių pasiekimų gerinimo
Užduotys
grupėse
priemones, būdus taikote/vykdote?
• 2. Kokias mokinių pasiekimų gerinimo
priemones, būdus galėtumėte pritaikyti/vykdyti
Jūsų mokyklose „čia ir dabar“?
Svarbu žinoti (1)
• Rengiama atnaujinta Lietuvių kalbos ugdymo
programa.(2014)
Siekiniai:
• Lietuvių kalbos (gimtosios) ir valstybinės kalbos ugdymo programų
“suartinimas”.
• Orientacija į aukštesnius mokymosi pasiekimus.
• Konkrečių, pamatuojamų mokymo(si) rezultatų numatymas.
Svarbu žinoti (2)
• Rengiama skaitymo gebėjimo ugdymo 3-4 kl. metodinė
priemonė mokytojams, kurioje bus pateikti metodiniai patarimai,
didaktiniai skaitymo gebėjimo ugdymo pagrindai, skaitymo gebėjimo
ugdymo užduotys.
• 2015 m. numatomi mokytojų mokymai?
• Rengiama kalbos ugdymo 1-2 klasių mokinių, kuriems
lietuvių kalba nėra gimtoji, metodinė priemonė
mokytojams (metodiniai patarimai ir ugdymo užduotys).
Lietuvos
pirmoko pasas
Ar jis atlieka savo
funkciją?
Svarstoma mokslo metų ilginimo galimybė
1. Mažinti pažintinių dienų skaičių iki 5 d.
2. Mažinti pažintinių dienų skaičių iki 5 d. + mažinti
papildomų mokinių atostogų dienų skaičių iki 5 d.
3. Galimi ir kiti variantai.
Argumentai: pati trumpiausia mokymosi trukmė visoje
Europoje, blogėjantys mokinių pasiekimai ir kt. tyrimais
paremti argumentai.
Ką manote jūs?
Rašykite,
skambinkite
[email protected]
tel. (8 5) 2191257,
mob. 8 698 17507

similar documents