Transporto jungčių perspektyvos ir įtaka Lietuvos ekonomikos plėtrai

Report
Transporto jungčių perspektyvos
ir įtaka Lietuvos ekonomikos
plėtrai
Dr. Algirdas Šakalys, EWTCA Prezidentas
2013 m. kovo 7 d.
Įvadas
Vykstant globalizacijos procesams, tam tikra pavienė Lietuvos įmonė ar
net transporto rūšis kaip atskiras vienetas nebegali pretenduoti būti
rimtu žaidėju tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Globalioje
rinkoje svarbiausia konkurencija vyksta tarp tiekimo transportavimo
grandinių arba transporto koridorių.
BJR strategija yra viena iš svarbiausių instrumentų formuojant
tarptautines transportavimo grandines.
Šiaurinių Baltijos regiono kaimynų formuojama BJR
transporto vizija
Ryškėja konkurencija tarp Baltijos jūros šiaurės-vidurio
subregiono ir pietinės dalies subregiono dėl įtakos ir
vaidmens tarptautinės prekybos ir transportavimo
paslaugų plėtotėje tarp Rytų (pirmiausia, NVS šalių,
Kinijos) ir Vakarų (Europos, JAV).
Suomija, šiauriniai Švedijos regionai ir Norvegija siekia
išlaikyti status quo, susiformavusį prieš gerą
dešimtmetį, kai iš ES šalių vienintelė Suomija turėjo
sieną su Rusija ir todėl didžioji dalis ES ir Rusijos
prekybos srautų ne tik ekonominėmis priemonėmis ir
politinėmis pastangomis buvo kreipiami per Suomiją ir
vadinamąjį Šiaurės trikampį.
Šaltinis: InterBaltic, 2007
Potencialus transporto srautų pasidalinimas Baltijos
jūros regione
Dabartiniu
metu politinė ir ekonominė
situacija
Baltijos
regione
kardinaliai
pasikeitusi.
Baltijos
jūros
pietinis
subregionas pradeda kurti ambicingus
planus siekdamas tapti efektyviu pasaulinės
prekybos
ir
transporto-distribuciniu
segmentu.
Šaltinis: EWTCII, 2010
Europos Sąjungos strategija Baltijos jūros regionui
Veiksmų planas , 2013 m. vasario mėn. versija
TIKSLAI
• Saugoti jūrą
• Sujungti regionus
• Plėtoti BJR – kaip gerovės regioną
PRIORITETINĖS SRITYS (PS)
• 17, tame tarpe transportas
PS Transportas – vidinių ir išorinių transporto jungčių tobulinimas
• Pagrindinis BJR transporto iššūkis yra tobulinti vieningą planavimo procesą regione, suteikiant galimybę
nacionaliniams planuotojams susitikti ir mokytis vienas iš kito. Šiame procese yra svarbu turėti vieningą
požiūrį į ateities iššūkius transporto sistemoje ir turėti planavimo įrankius, kurie būrų patikimi.
VEIKSMAI
• Bendradarbiavimas dėl nacionalinės transporto politikos ir infrastruktūros investicijų
• Didinti Baltijos jūros regiono svarbą regiono transporto sistemose
• Veiksmingi ir tvarūs Baltijos keleivių ir krovinių vežimo sprendimai
Veiksmingi ir tvarūs Baltijos keleivių ir krovinių
vežimo sprendimai
• Pagrindiniai projektai
• Žaliųjų transporto koridorių plėtra reiškia, ES reglamentų ir iniciatyvų
įgyvendinimą. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti transporto sistemos veiksmingumą
ir efektyvumą taip sumažinant išorės poveikį, išmetamųjų teršalų kiekį, triukšmą,
nelaimingus atsitikimus bei transporto grūstis (šiuo metu vykdomi keli Žaliojo
koridoriaus projektai ir iniciatyvos: COINCO North II, GreCor, multimodalinio ir
žaliojo transporto koridorių projektų klasteriai). Vadovauja: East-West Transport
corridor Association (kurio sekretoriato funkcijas atlieka VGTU ITLKC). Terminas:
iki 2015 m.
Rytų – Vakarų Transporto Koridoriaus Asociacija
(RVTKA)
INTERREG EWTC ir EWTC II projektų pagrindu sukurta iniciatyva, kurios funkcijos:
• stiprinti visų transporto rūšių, logistikos kompanijų intermodalinių terminalų operatorių krovinių siuntėjų ir gavėjų, nacionalinių,
regioninių ir vietos valdžios ir mokslo institucijų bendradarbiavimą sprendžiant EWTC infrastruktūros ir paslaugų plėtros
problemas;
• plėtoti ryšius tarp EWTC ir kitų pasaulio transporto infrastruktūros ir paslaugų tinklų;
• siekti svarbiausių EWTC partnerių veiklos ir paslaugų kokybes standartų ir indikatorių atitikimo;
• inicijuoti procedūrų ir dokumentacijos suprastinimą;
• siekti IT tinklų harmonizavimo ir suformuoti bendrą duomenų bazę;
• skleisti modernius transporto ir logistikos sprendimus ir gerąją praktiką partnerių tarpe;
• atstovauti asocijuotus EWTC partnerius Europos Komisijoje, tarptautinėse transporto organizacijose, o taip pat nacionalinėse ir
regioninėse valdžios struktūrose ;
• siekti, kad EWTC Asociacija būtų pripažinta ES Šiaurės ašies koordinavimo padaliniu (pietinės BJR dalyje).
RVKT Asociacija koordinuoja 37 partnerių iš Europos ir Azijos šalių (Danijos, Kazachstano, Kinijos, Lietuvos, Mongolijos,
Prancūzijos, Belgijos, Rusijos, Ukrainos, Švedijos ir Vokietijos, Slovėnijos, Baltarusijos) bendradarbiavimą.
7
8
RVTKA partnerių žemėlapis
Šaltinis: VGTU ITLKC, 2011
9
Rytų-vakarų transporto koridorius
Main hubs:
• Esbjerg
• Taulov-Fredericia
• Köpenhamn/Malmö
• Karlshamn
• Karlskrona
• Klaipeda
• Vilnius
• Kaunas
• Kaliningrad
• Sassnitz
• Minsk
• Odessa
RYTŲ-VAKARŲ
TRANSPORTO
KORIDORIUS
(REGIONINĖ
PERSPEKTYVA)
Source: EWTC II, 2010
RYTŲ-VAKARŲ
TRANSPORTO
KORIDORIUS (GLOBLI
PERSPEKTYVA)
Source: MOTC Lithuania, 2009
10
Azijos – Europos prekybiniai srautai - 552 mlrd.eur.
Source : EWTCII project, 2012
Prognozuojamos krovos apimtys 2010 – 2030 m.
Baltijos jūros regione
Klaipėda
Šaltinis BTO 2030
11
12
Prognozuojamos krovos apimtys 2010 – 2030 m.
Šaltinis BTO 2030
Rytų – Vakarų transporto koridorius.
Baltijos jūros – Juodosios jūros jungtis
Traukinio „Vikingas“ maršrutas:
Klaipėda-Vilnius-Minskas-Kijevas-Iljičiovskas ir atgal.
6 kartai per sav.
52 valandos; 1 700 km.
2011 m. pervežta 56 tūkst. TEU
60 000
50 000
40 000
30 000
20 000
10 000
0
2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
iš viso vežta
įvežta
išvežta
13
2013 m. vasario mėn. 4-5 d. tarptautinis seminaras
"Technologijų ir muitinės procedūrų įtaka sienos kirtimo
supaprastinimo procesams„ (1)
Identifikuotos problemos:
• Kiekviena institucija ir kiekviena šalis savo problemas sprendžia fragmentiškai.
• Daugumoje atvejų -pasienio punkto infrastruktūra neadekvati prekių (krovinių ) srautams.
• Nėra tokio Vyriausybinės institucijos, kuri būtų atsakinga už visą sienos kirtimo proceso
organizavimą.
• Ilgas kelias (ir laiko trukmė ) nuo politinio sprendimo priėmimo iki jo realizavimo (parengiant
teisinius aktus ar diegiant naujas technologijas).
• Su žmogišku faktoriumi susijusios problemos.
• Šalių teisinė bazė ne visuomet atitinka tarptautinius standartus ir konvencijas.
• Ne visos pasienio tarnybos sutinka diegti „vieno langelio principą“.
• Ta pati informacija kelis kartus yra pateikiam pateikiama skirtingoms tarnyboms (muitinei,
veterinarinei tarnybai ir kitoms pasienio tarnyboms).
2013 m. vasario mėn. 4-5 d. tarptautinis seminaras
"Technologijų ir muitinės procedūrų įtaka sienos kirtimo
supaprastinimo procesams„ (2)
Seminaro rekomendacijos:
1. Inicijuoti sienų kirtimo proceso supaprastinimą ir palengvinimą, siūlant sumažinti dokumentų kiekį, o taip pat
kontroliuojančių institucijų skaičių bei jų reikalaujamos informacijos apimtis.
2. Baltarusijos ir Ukrainos muitinėms – paspartinti pasiruošimą prisijungimui prie bendros tranzito procedūros Konvencijos
(1987 m.) , parengiant konkrečių priemonių planus ,kuriuose būtų numatyti šalių pasirengimo prisijungimo prie Konvencijos
terminai.
3. Siekti, kad transporto priemonei atvykus į sienos kirtimo punktą, ten dirbančios institucijos iš anksto turėtų:
• informaciją (gautą elektroniniu būdu) reikalingą tranzito apiforminimui , išskyrus tuos duomenis , kuriuos vietoje
turi užpildyti turi užpildyti atsakingi pareigūnai;
• rizikos analizės rezultatus , kurie parengti pagal išankstinę informaciją ir teikia rekomendacijas dėl prekių
(krovinio ) patikros būtinumo ;
• elektroninį liudijimą ir garantijas ir muitinės mokesčių sumokėjimą.
4. Toliau aktyviai dalyvauti darbo grupėse ., kurios užsiima klausimais dėl duomenų pasikeitimo tarp. ES ir rytų kaimynystės
šalių.
5. EWTCA inicijuoti tarptautinės tyrimų platformos ar kitos institucijos suformavimą , kuri kompleksiškai tirtų sienų kirtimo
problemas.
Šiaurės – pietų kryptis
• Rail Baltica (I);
• Rail Baltica (II);
• Rail Baltica Plėtros koridorius (angl. Rail Baltica Growth Corridor –
RBGC).
Rail Baltica (I) įgyvendinimas
Rail Baltica (II)
Rail Baltica (II).
Jos ir jungtys
20
Rail Baltica plėtros koridorius (RBGC)
21
Rail-Baltica Plėtros Koridorius
Projekto idėja
Lygiagrečiai su geležinkelio koridoriaus Rail Baltica infrastruktūros plėtote bei modernizavimu, įdiegti
priemones, atitinkančias žmonių ir prekių vežimo rinkoje dalyvaujančių verslo subjektų interesus, siekiant
efektyviau išnaudoti modernizuotos infrastruktūros teikiamas galimybes.
Nuo paprasto transporto koridoriaus sampratos prie plataus derinamojo transporto tinklo.
Projekto tikslas
Formuoti efektyviai sąveikaujantį logistikos ir transporto paslaugų tiekėjų tinklą Baltijos Regione šiaurės-pietų
kryptimi, pritraukiant į geležinkelį keleivių ir krovinių srautus iš Helsinkio / St. Peterburgo regionų bei Centrinės
Europos šalių (Vokietija, Čekija, Slovakija, Austrija, Lenkija).
22
Projekto uždaviniai
• Sukurti tarptautinę platformą bendram partnerių suinteresuotų keleivių ir krovinių vežimų geležinkeliu (Rail
Baltica) bendradarbiavimo veiklos koordinavimui;
• parengti Memorandumą, teisiškai apibrėžiantį tokio bendradarbiavimo modelį;
• identifikuoti vežimų geležinkeliu (Rail Baltica) poreikį, galimybes bei trukdžius, apklausiant svarbiausius
logistikos ir transportavimo “veikėjus” regione.
• pasiūlyti naują transporto ir logistikos paslaugų produktą Rail Baltica koridoriuje.
• parengti vežėjų, intermodalinių terminalų bei logistikos kompanijų bendrą (koordinuotą) veiksmų planą, siekiant
maksimaliai efektyviai pasinaudoti modernizuoto transporto koridoriaus teikiamomis galimybėmis.
• Sukurti 10 pagrindinių logistikos centrų (išilgai Rail Baltica koridoriaus) bendradarbiavimo modelį;
• Įkomponuoti Rail Baltica koridorių į Europos kelionių informacinę sistemą TIN (ang. Travel information Network);
23
Potenciali nauda
• Suformuotas ilgalaikio bendradarbiavimo tarp svarbiausių transporto ir logistikos kompanijų
modelis;
• Informacijos apie Lietuvos ir kitų regiono šalių ketinimus ir praktinius veiksmus, plėtojant
geležinkelių transportą Baltijos – Adrijos transporto koridoriuje, sklaida;
• Lietuvos Intermodalinių transporto terminalų ir Viešųjų logistikos centrų įkomponavimas į
bendradarbiavimo tinklą šiaurės – pietų transportavimo koridoriuje.
Žaliųjų transporto koridorių plėtros BJR struktūros
formavimas
Šiuo metu Asociacijoje formuojama darbo grupė Baltijos jūros Strategijos veiksmams įgyvendinti, bendradarbiauti norą jau
pareiškė:
• Joint Spatial Planning Department Berlin – Brandenburg (Vokietija);
• LNBB | LogistikNetz Berlin-Brandenburg e.V. (Vokietija);
• Lietuvos geležinkeliai
• Bialystok University of Technology (Lenkija);
• Lappeenranta University of Technology (Suomija);
• Mazovian Office for Regional Planning in Warsaw (Lenkija);
• RVTKA nariai.
• Dabartiniu RVTKA suformuotos prioritetinės tyrimų kryptys bei 5 darbo grupės:
1. Strategijos ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo darbo grupė
2. Krovinių vežimo procedūrų darbo grupė
3. Muitinės, norminių ir administracinių procedūrų
4. Mokslinių tyrimų ir plėtros
5. IT tinklo ir informacijos sklaidos
EAST WEST TRANSPORT CORRIDOR ASSOCIATION Plytinés 27, LT-10105 Vilnius, Lithuania
Phone (+370 5) 274 4075. Fax (+370 5) 237 0555. Mail: [email protected]
www.ewtcassociation.net
Ačiū už dėmesį!
Tikimės efektyvaus bendradarbiavimo

similar documents