XI tema - VU Teisės fakultetas

Report
Politinių ir teisinių teorijų istorija
DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS
XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a.
antroje pusėje
XI. 1. Anarchizmas kaip
politinė
ideologija.
Suverenus individas Makso
Štirnerio (1806-1856 m.)
teorijoje. Pjero Prudono
(1809-1865
m.)
savitarpiškumo doktrina.
Kolektyvizmo
idėja
Michailo Bakunino (18141876 m.) teorijoje.
Makso Štirnerio svarbiausias darbas
VIENINTELIS IR JO NUOSAVYBĖ (1844)
Maksas Štirneris: Prievartos šaltiniai
„Visur ir visuomet mums nori įrodyti, kad mūsų gyvenimo
prasmė ir tikslas slypi kažkur anapus mūsų.“
 Valstybė;
 Teisė;
 Religija ir Bažnyčia;
 Papročiai ir tradicijos;
 Kolektyvizmo dvasia ir masių psichologija etc.
„Vienintelis taps laisvas tik atmetęs jam primestą žmogų.“
Maksas Štirneris : Požiūris į valstybę ir teisę
„Valstybė visada turi tik vieną tikslą – riboti, saistyti,
subordinuoti individą, versti jį paklusti kažkam
bendra. (...) Valstybė – savitumo žudikas ir priešas.
(...) Mes – valstybė ir aš – priešai.“
Teisė visuomet reiškia suvaržymą ir ribojimą, nes „bet
kuri egzistuojanti teisė – svetima teisė, teisė, kurią
man „duoda“, kurią „taiko man“.
Maksas Štirneris : Politinis idealas
 Politinis idealas – laikinos laisvų ir lygiateisių
individų sąjungos, „egoistų sąjungos“.
 Individų sąjungose bendravimas grindžiamas
savitarpio sutartimis ir ekvivalentiniais mainais.
„Sąjunga yra svertas, kurio pagalba tu didini įgimtą
jėgą; kalavijas, kuriuo tu apginkluoji savo prigimtą
galią“.
Pjero Prudono svarbiausieji darbai
KAS YRA NUOSAVYBĖ? (18401841)
EKONOMINIŲ PRIEŠTARAVIMŲ
SISTEMA, ARBA SKURDO
FILOSOFIJA (1849)
BENDRA REVOLIUCIJOS XIX
AMŽIUJE IDĖJA (1851)
KARAS IR TAIKA (1861)
APIE FEDERACINĮ PRINCIPĄ IR
VIENYBĘ ITALIJOJE (1863)
Pjeras Prudonas: Vergovės šaltiniai
„Autoritetas, vyriausybė, valdžia, valstybė – visi šie
žodžiai reiškia tą patį. Kiekvienas juose mato
priemonę pavergti ir išnaudoti.“
Valdžia fatališkai siekia tapti despotiška.
„Vienų žmonių valdžia kitiems žmonėms yra vergija.“
Pjeras Prudonas: Požiūris į valstybę ir teisę
 Valstybė yra tarsi tigras, kurio auka tampa laisvė.
Todėl „pačios laisviausios yra tos tautos, kurių
valstybės valdžios galia ir įtaka yra mažiausia. Ir
priešingai, mažiausiai laisvos tos tautos, kurių
valstybės valdžia geriausiai organizuota ir
galinga“.
 Išnaudodama visuomenę valstybė siekia vykdyti
totalinę žmonių veiksmų kontrolę, todėl įstatymų
leidyba nuolat plečiasi.
 Visi nusikaltimai kartu paėmus padaro visuomenei
mažiau žalos nei valstybės valdžios priespauda.
Pagrindinės politinės teorijos kategorijos



Savitarpiškumas (mutualizmas)
Federalizmas
Anarchizmas
Savitarpiškumas (mutualizmas)
 1849 m. įsteigtas Liaudies bankas;
 Banko
tikslas – padėti keistis prekėmis ir
paslaugomis, teikti kreditus be palūkanų;
 Liaudies bankas – savanoriškos ir nepriklausomos
centralizacijos pavyzdys;
 Savitarpiškumo pagalba skatinama individualios
laisvės plėtra;
 Visiems gamintojams užtikrinamas darbas ir gerovė.
Federalizmas
„Šioje sistemoje sutarties dalyviai – šeimų galvos,
bendruomenės, kantonai, provincijos ar valstybės – ne tik
prisiima savitarpio įsipareigojimus pagal keitimosi
sutartį, bet po sutarties sudarymo įgyja daugiau teisių,
daugiau laisvių, daugiau autoriteto ir daugiau
nuosavybės, nei jų atsisako. (...) Federacijoje centrinės
valdžios įgaliojimai tampa labiau specializuoti ir labiau
riboti.“
Federalizmo prielaidos – laisvos ir savivalda grindžiamos
darbuotojų asociacijos.
Anarchija
 Anarchija – tai santvarka, kurioje nėra valdovo, nėra
suvereno, nėra viešpatavimo.
 Anarchijos bruožai:
 Laisvanoriškos asociacijos;
 Žmonių ir asociacijų lygiateisiškumas;
 Minties, žodžio, sąžinės, sąjungų laisvė;
 Darbo pasidalijimas;
 Ekvivalentiškas keitimasis paslaugomis ar darbo
rezultatais;
 Sutartys;
 Darbu sukurta nuosavybė;
 Etc.
Pjeras Prudonas: Politinis idealas
„Daugiau jokių partijų, daugiau jokių autoritetų,
neribota žmonių ir piliečių laisvė – šiuose trijuose
žodžiuose
visa
mūsų
politinė
ir
socialinė
pasaulėžiūra!“
Michailo Bakunino svarbiausieji darbai
REVOLIUCIONIERIAUS
KATEKIZMAS (1866)
DIEVAS IR VALSTYBĖ (1871)
VALSTYBINGUMAS IR
ANARCHIJA (1873)
M. Bakuninas: Kolektyvizmas
 Pirmasis žmonijos įstatymas – SOLIDARUMAS: „Laisvė
be solidarumo neegzistuotų“.
 Antrasis žmonijos įstatymas – LAISVĖ.
 Žmogus laisvas tiek, kiek pripažįsta kitų žmonių
laisvę ir lygiateisiškumą: „Žmogus laisvas tik tarp
tokių pat laisvų“; „individo laisvė gali būti
įgyvendinta tik visiems esant lygiateisiams“.
 Žmogus laisvas tik visuomenėje: „Ji – šaknys ir
medis, o laisvė – jos vaisius“.
M. Bakuninas: Požiūris į valstybę
 „Kiekvienos
vyriausybės gyvenimas yra (...)
nesibaigiantis sąmokslas prieš liaudies gerovę ir jos
laisvę.“
 „Net kai ji [valstybės valdžia] įsako ką nors gera, ji
tai nuvertina ir gadina gera todėl, kad įsako, nes
kiekvienas įsakymas sužadina ir iššaukia teisingą
laisvės maištą.“
 Valstybės valdžia ją turinčius padaro despotais, o
privalančius jai paklusti – vergais.
M. Bakuninas: Revoliucijos idėja
„Šiuo metu visoms civilizuoto pasaulio valstybėms
egzistuoja tik vienas pasaulinis klausimas, tik vienas
pasaulinis interesas – visiškas ir galutinis proletariato
išlaisvinimas iš ekonominės eksploatacijos ir valstybės
priespaudos. Akivaizdu, kad šis klausimas negali būti
išspręstas be kruvinos baisios kovos.“
Revoliucinė kova yra individo laisvės ir jo autonomijos
išraiška. Revoliucija – tik liaudies revoliucija ir vykdoma
per slaptąsias sąjungas.
„Plėšikas yra didvyris, visuomenės gynėjas ir gelbėtojas.
Jis – nesutaikomas valstybės priešas“.
M. Bakuninas: Revoliucijos tikslas
1) Sunaikinti religines, monarchines, aristokratines ir
buržuazines viešpatavimo formas Europoje drauge
su jų politinėmis, teisinėmis, biurokratinėmis ir
finansinėmis institucijomis;
2) Visuomenės, pagrįstos laisvų darbo asociacijų
sąjunga, kolektyvine nuosavybe, lygybe ir
teisingumu, sukūrimas.
M. Bakuninas: Politinė programa
 Pirmiausia – visiškas valstybės sunaikinimas revoliucijos





būdų
Politinis idealas –tarybų atstovaujamų laisvų darbo
asociacijų „nuo apačios iki viršaus“ federacija.
Vyrų ir moterų lygiateisiškumas.
Kolektyvinė nuosavybė.
Nuosavybė negali būti paveldima, o įgyjama tik darbu.
Visuomenė kiekvienam turi užtikrinti „išeities pozicijų
lygybę“.
XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a.
antroje pusėje
XI. 2. Ogiusto Konto
(1798-1857)
pozityvizmo
doktrina.
Visuomenės
raidos etapai. Visuomenės
solidarumo problematika.
Pozityvioji teisė.
Svarbiausieji kūriniai
 POZITYVIOSIOS FILOSOFIJOS KURSAS (1830-1842)
 POZITYVIOSIOS POLITIKOS SISTEMA (1851-1854)
 REKOMENDUOTINA! Leonavičius et al. Sociologijos
teorijos. Kaunas: VDU, 2005.
Trijų etapų dėsnis
 TEOLOGINIS etapas: svarbiausias tikrovės aiškinimo
instrumentas – religija (iki 1300 m.);
 METAFIZINIS etapas: svarbiausias pažinimo
instrumentas – filosofija (1300-1800 m.);
 POZITYVUSIS (mokslinis) etapas: mokslinis
pažinimas, grindžiamas stebėjimo, bandymo ir
lyginimo metodais (po 1800 m.).
Pozityviosios filosofijos poreikis
„Kad ir kaip ten bebūtų, aiškiai matyti, kad socialiniai
reiškiniai dar neatėjo į pozityviosios filosofijos sritį.
Teologiniai ir metafiziniai metodai, kurių jau niekas
nenaudoja nei kaip tyrimo, nei kaip argumentavimo
būdo visų kitų rūšių reiškinių atžvilgiu, tiek viena, tiek
kita prasme dar yra visur naudojami tyrinėjant
visuomeninius reiškinius, nors tų metodų netobulumą
jau aiškiai suvokia visi protingi žmonės, nenuvarginti
nesibaigiančių ir tuščių ginčų apie dieviškojo
įstatymo ir suverenių liaudies galių santykį.“
Mokslų suskirstymas
Matematika – Astronomija – Fizika – Chemija –
Biologija – Socialinė fizika (Sociologija)
„Dabar, kada žmogaus protas sukūrė dangaus fiziką
ir žemės fiziką, tiek mechaninę, tiek ir cheminę, taip
pat organinę fiziką, tiek augalų, tiek ir žvėrių, jam
belieka užbaigti stebėjimu pagrįstą mokslų sistemą,
sukurti socialinę fiziką. Dabar, daugeliu požiūrių, tai
yra didžiausias ir skubiausias mūsų proto poreikis.“
Valstybės teorija
 Jokia visuomenės sutartis nebuvo sudaryta.
 Įvairios sąjungos kuriamos nesąmoningai.
 Pirminė sąjunga – šeima.
 Šeimos jungiasi į gimines, giminės – į kaimus,
kaimai – į valstybes.
 Pozityvizmu grindžiama valdžia – SOCIOKRATIJA.
 Valstybės tikslas – užtikrinti viešąją tvarką ir
visuomenės solidarumą.
 Valstybės valdžios – dvasinė ir pasaulietinė.
Mokymas apie teisę
„Pozityvizmo
stadijoje,
kai
nebesiremiama
dieviškaisiais pradais, teisės idėja negrįžtamai
išnyksta. Kiekvienas turi teises prieš visus, bet niekas
neturi teisių kaip tokių. (...) Kitaip tariant, niekas
neturi kitos teisės, kaip tik teisę visada vykdyti savo
pareigas.“
XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a.
antroje pusėje
XI. 3. Karlas Marksas (1818-1883 m.) ir Friedrichas
Engelsas (1820-1895 m.) – „mokslinio socializmo“
(marksizmo) pagrindėjai. Materializmas – marksizmo
politinės
teorijos
pagrindas.
Mokymas
apie
visuomenės klasinį pobūdį, visuomenės bazę ir
antstatą. Socialistinės revoliucijos ir proletariato
diktatūros teorija.
Karlas Marksas ir Friedrichas Engelsas
Svarbiausieji kūriniai
 F. Engelsas KOMUNIZMO PRINCIPAI (1847)
 K. Marksas ir F. Engelsas KOMUNISTŲ PARTIJOS
(1848)
K. Marksas ir F. Engelsas KAPITALAS (1967-1994)
K. Marksas GOTOS PROGRAMOS KRITIKA (1875)
F. Engelsas SOCIALIZMO IŠSIVYSTYMAS IŠ UTOPIJOS Į
MOKSLĄ (1880)
F. Engelsas ŠEIMOS, PRIVATINĖS NUOSAVYBĖS IR
VALSTYBĖS KILMĖ (1884)
MANIFESTAS




Bazė ir antstatas
 BAZĖ – tai ekonominė visuomenės struktūra:
- gamybos jėgos ir gamybiniai santykiai;
- antagonistinės klasės.
 ANTSTATAS – tai teisinė ir politinė visuomenės struktūros
„Pačios jūsų [buržuazijos] idėjos yra buržuazinių
gamybinių santykių ir buržuazinių nuosavybės santykių
padarinys, taip pat kaip ir jūsų teisė yra tiktai įstatymu
paversta jūsų klasės valia, kurios turinį apsprendžia jūsų
klasės materialinės gyvenimo sąlygos“.
„Teisė niekados negali būti aukštesnė už visuomenės
ekonominę santvarką ir jos sąlygojamą kultūrinį
išsivystymą“.
Klasinis visuomenės pobūdis ir visuomeninėsekonominės formacijos
„Visų ligšiolinių visuomenių istorija buvo klasių kovos
istorija.“
Visuomeninės-ekonominės formacijos:
 Vergovinė santvarka
 Feodalizmas
 Kapitalizmas
 Socializmas
 Komunizmas kaip aukščiausioji socializmo fazė
Valstybės samprata
„Valstybė atsirado iš reikalo pažaboti klasinius
priešingumus; kadangi ji tuo pačiu metu atsirado
pačiuose tų klasių susirėmimuose, tai, bendra taisykle, ji
yra įrankis galingiausios, ekonomiškai viešpataujančios
klasės, kuri su jos pagalba pasidaro taip pat politiškai
viešpataujančia klase ir tuo būdu įgyja naujų priemonių
engiamajai klasei slopinti ir išnaudoti. Antai, antikinė
valstybė visų pirma buvo vergvaldžių valstybė vergams
engti, feodalinė valstybė – bajorijos organas valstiečiams
baudžiauninkams engti, o šių dienų atstovaujamoji
valstybė yra įrankis, kuriuo kapitalas išnaudoja
samdomąjį darbą.“
Proletariato diktatūros idėja (I)
„Tarp kapitalistinės ir komunistinės visuomenės yra
revoliucinio pirmosios pavertimo antrąja laikotarpis.
Šį laikotarpį atitinka pereinamasis politinis
laikotarpis, ir šio laikotarpio valstybė negali būti
niekas kita, kaip revoliucinė proletariato diktatūra.“
Proletariato diktatūros idėja (II)
„Pirmasis žingsnis darbininkų revoliucijoje yra
proletariato pavertimas viešpataujančiąja klase,
demokratijos iškovojimas. Proletariatas panaudos
savo politinį viešpatavimą visam kapitalui iš
buržuazijos palaipsniui išplėšti, visiems gamybos
įrankiams centralizuoti valstybės (...) rankose ir kiek
galima greičiau gamybinių jėgų sumai padidinti.
Suprantama, iš pradžių tai gali įvykti tik despotiškai
įsikišus į nuosavybės teisę ir į buržuazinius
gamybinius santykius, t. y. panaudojant priemones,
kurios (...) yra neišvengiamos kaip priemonė viso
gamybos būdo perversmui įvykdyti.“
Svarbiausieji proletariato diktatūros uždaviniai
 Žemės nuosavybės eksproprijavimas
 Dideli progresyviniai mokesčiai
 Paveldėjimo teisės panaikinimas
 Visų emigrantų ir maištininkų turto konfiskavimas
 Kredito centralizavimas valstybės rankose per nacionalinį




banką su valstybiniu kapitalu ir išimtiniu monopoliu
Viso transporto centralizavimas valstybės rankose
Planinė gamyba
Visiems lygi darbo prievolė
Visuomeninis ir nemokamas visų vaikų auklėjimas
K. Marksas apie komunistinę visuomenę
„Aukščiausiojoje komunistinės visuomenės fazėje, po
to, kai išnyks žmogų pavergiąs jo pajungimas darbo
pasidalijimui; kai išnyks kartu su tuo protinio ir
fizinio darbo priešingumas; kai darbas liausis buvęs
tik priemonė pragyventi, o pats taps pirmąja
gyvenimo reikme; kai kartu su visapusišku individų
išsivystymu išaugs ir gamybinės jėgos ir visi
visuomeninio turto šaltiniai ims lietis pilna srove, —
tik tada tebus galima visiškai įveikti siaurą
buržuazinės teisės akiratį, ir visuomenė galės savo
vėliavoje įrašyti: Kiekvienas pagal sugebėjimus,
kiekvienam pagal reikmes!“
F. Engelsas apie valstybės išnykimą
„Taigi, valstybė gyvuoja ne nuo amžių. Yra buvę
visuomenių, kurios apsieidavo be jos, kurios nė nuovokos
neturėjo apie valstybę ir valstybinę valdžią. Tam tikroje
ekonominio išsivystymo pakopoje, kuri būtinai buvo
susijusi su visuomenės skilimu į klases, valstybė dėl to
suskilimo tapo būtinybe. Dabar mes sparčiais žingsniais
artėjame į tokią gamybos išsivystymo pakopą, kurioje šitų
klasių egzistavimas ne tik nustojo buvęs būtinybe, bet
tampa tiesiogine ganybos kliūtimi. Klasės išnyks taip pat
neišvengiamai, kaip neišvengiamai praeityje jos yra
atsiradusios. Visuomenė, kuri naujoviškai organizuoja
gamybą laisvos ir lygios gamintojų asociacijos pagrindu,
visą valstybinę mašiną nusiųs tenai, kur jai bus tikroji
vieta: į senienų muziejų, greta verpiamojo ratelio ir
žalvarinio kirvio.“
XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a.
antroje pusėje
XI. 4. Valstybės ir teisės
problematika sociologinėse
koncepcijose.
4.1. Liudviko
Gumplovičiaus (1838-1909
m.) prievartos teorija.
Valstybė kaip mažumos
organizacija.
Svarbiausieji darbai
 RASĖ IR VALSTYBĖ (1875)
 BENDROJI VALSTYBĖS TEORIJA (1877)
 RASIŲ KOVA (1883)
 SOCIOLOGIJOS PAGRINDAI (1885) (liet. Ludwig
Gumplowicz. Sociologijos pagrindai. Kaunas:
Lietuvos universiteto Teisių fakulteto leidinys, 1929)
Valstybės atsiradimas
Valstybė atsiranda kaip prievartos, nukariavimo
rezultatas: „Istorija nepateikia mums nei vieno
pavyzdžio, kuriame valstybė būtų atsiradusi ne
prievartos akto dėka, o dėl kokių nors kitų priežasčių.
Negana to, tai visada buvo vienos genties prievarta
kitai ir pasireiškė tuo, kad stipresnė gentis
nukariaudavo ir pavergdavo silpnesnę, jau gyvenusią
sėsliai“.
Valstybė raidos etapai
GENTINĖ VALSTYBĖ, kuri būdinga ankstyvajam
visuomenės vystymosi etapui. Būdingi bruožai:
 Prievarta;
 Vergovė;
 Privati nuosavybė.
KLASINĖ
VALSTYBĖ,
grindžiama
ekonominiu
dominavimu.
Teisės kilmė
 Teisė atsiranda kaip prievartos rezultatas: „Jėga eina
prieš teisę“.
 Teisė formuojasi palaipsniui:
ĮPROTIS
PAPROTYS
 Teisės šaltinis – valstybės valdžia.
TEISĖ
Šiuolaikinės „kultūringos“ valstybės bruožai
 LIBERALIOJI DEMOKRATIJA: atstovavimo institutas ir
parlamentarizmas, platus politinis dalyvavimas etc.
 PILIEČIŲ LYGIATEISIŠKUMAS.
 VISUOTINĖS GEROVĖS (tiek materialinės, tiek ir
dvasinės) užtikrinimas.
XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a.
antroje pusėje
XI. 4. Valstybės ir teisės
problematika sociologinėse
koncepcijose.
4.2. Socialinė evoliucija
nuo karingojo barbarizmo
iki civilizuoto
industrializmo Herberto
Spenserio (1820-1903 m.)
teorijoje.
Svarbiausiasis darbas
 SINTETINĖS FILOSOFIJOS SISTEMA (1860)
Valstybės atsiradimas
„Vyriausybės atsiranda ir vystosi dėl tarp visuomenių
vykstančių puolamųjų ir gynybinių karų.“
Pirminis valstybės tikslas – saugumo užtikrinimas.
Visuomenių tipai:
• Karinės;
• Pramoninės (industrinės).
Karinės visuomenės bruožai
 Centralizuota prievartinė valdžia;
 Griežta hierarchinė visuomenės struktūra;
 Individo vietą socialinėje hierarchijoje lemia jo statusas;
 Individo gyvybė, laisvė, nuosavybė priklauso nuo
visuomenės;
 Valstybės valdžia ne tik draudžia, bet ir nurodo aktyvaus
elgesio modelį;
 Visuomenė stengiasi apsirūpinti viskuo, kas būtina jos
nepriklausomai egzistencijai;
 Individams būdingos savybės: aklas tikėjimas autoritetu,
pareigingumas, pasirengimas vykdyti įsakymus etc.
Pramoninės (industrinės) visuomenės bruožai
 Visuomenės struktūra grindžiama individų
lygiateisiškumu;
 Dominuoja ne prievartinis reguliavimas, o privati
iniciatyva ir laisvanoriški susitarimai;
 Perskirstant gėrybes vadovaujamasi ne tikslingumo,
ekvivalentiškumo principu;
 Vyriausybės uždavinys – teisingumo užtikrinimas.
„Anksčiau individai tarnavo visuomenės tikslams, o
dabar visuomenė privalo tarnauti individų tikslams“.
Individo teisės
 Pabrėžia tradicinių individo teisių (saugumas, laisvė
pasirinkti gyvenamąją vietą, sąžinės, spaudos,
minties laisvė etc.) svarbą;
 Ypatingas dėmesys – nuosavybės teisei ir teisei
pasirinkti užsiėmimą: „Kiekvienas turi teisę kaip
tinkamas užsiimti savo reikalais, kokie jie bebūtų,
jei tik jie nepažeidžia kitų laisvės“.
 Akcentuoja politinių teisių svarbą: „Individų,
neturinčių
galimybės
dalyvauti
politiniame
gyvenime, teisės neišvengiamai pažeidžiamos“.
XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a.
antroje pusėje
XI. 5. Pagrindinės teisės
teorijos kryptys.
5.1. Džono Ostino (17901859 m.) teisinio
pozityvizmo doktrina.
Svarbiausiasis darbas
 JURISPRUDENCIJOS PASKAITOS, ARBA POZITYVIOSIOS
TEISĖS FILOSOFIJA
(1863)
Socialinio elgesio reguliatoriai
 Dieviškieji įstatymai (prigimtinė teisė)
 Pozityvioji moralė
 Pozityvioji teisė
Jurisprudencija „turi reikalą su įstatymais, arba teise
tiesiogine šio žodžio prasme, nevertindama, geri jie
ar blogi“.
Pozityvioji teisė
 Pozityviosios teisės šaltinis – suvereni valdžia.
 Teisės norma (pozityvaus įstatymo norma) – tai
sankcionuotas suvereno įsakymas: „Taisyklė, kurią
viena protinga būtybė, turinti valdžią kitai
protingai būtybei, nustatė tam, kad ja būtų
vadovaujamasi“.
 Suverenas įstatymais nesaistomas ir bet kada juos
gali keisti ar panaikinti.
XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a.
antroje pusėje
XI. 5. Pagrindinės teisės
teorijos kryptys.
5.2. Rudolfo von
Jheringo(1818-1892 m.)
interesų jurisprudencija.
Teisė kaip apgintas
interesas.
Svarbiausieji darbai
 ROMĖNŲ TEISĖS DVASIA (1865)
 KOVA DĖL TEISĖS (1872) (liet. Ihering‘as, Rudolfas.
Kova dėl teisės. Kaunas, 1923).
 TIKSLAI TEISĖJE (1883)
Teisės doktrina
 Teisės turinys – ne kieno nors valia, o interesai:





„Teisė – tai apgintas interesas“.
Teisės subjektas yra tas, kurio interesams teisė
tarnauja.
Teisė tenkina tiek individualius, tiek bendrus
interesus.
Teleologinė teisės samprata: „Be tikslo nėra noro,
nėra veiksmo“; „Tikslas – teisės kūrėjas“.
Tikslai yra dvejopi – asmeniniai ir bendri
(visuomeniniai).
Pagrindinis teisės principas – ekvivalentiškumas.
Teisės sampratos aspektai
 FORMALUSIS: Teisė – tai visuma valstybės prievarta
užtikrinamų taisyklių (normų). Teisės elementai –
norma ir prievarta.
 TURININGASIS: Teisė – tai individualių ir bendrųjų
interesų visuma.
Teisė – kovos rezultatas, o teisės gyvenimas – tautų,
valstybinės valdžios, luomų ir individų kova:
„Kiekvieną teisę reikia atkariauti iš tų, kurie jai
priešinasi“; „savo teisę tu įgyji kovoje“.
Valstybė kaip prievartinės valdžios organizacija
Tam, kad galėtų priversti, visuomenė virsta valstybe,
kurios požymiai yra:
 Prievartos aparatas;
 Valdymo ir pavaldumo santykiai;
 Skirtingai nuo privačių sąjungų ir bendrijų, valstybė
yra universali viešoji sąjunga;
 Viešoji teisė apibrėžia piliečio statusą, prievartinės
valdžios įgyvendinimo tvarką;
 Valstybės suverenitetas, absoliuti prievartos taikymo
monopolija.
XI. Politinės ir teisinės teorijos Europoje XIX a.
antroje pusėje
XI. 6. Friedricho Nyčės
(1844-1900 m.) politinė
doktrina. Galios siekis.
Vertybė – tai maksimalus
valdžios kiekis. Valstybės ir
kultūros antagonizmas.
Valstybingumo tipai.
Svarbiausieji darbai
 LINKSMASIS MOKSLAS (1882) (liet. Nietzsche,
Friedrich. Linksmasis mokslas. Vilnius: Pradai,
1995)
 ŠTAI TAIP ZARATUSTRA KALBĖJO (1883-1885) (liet.
Nietzsche, Friedrich. Štai taip Zaratustra kalbėjo.
Vilnius: Alma littera, 2002)
 APIE MORALĖS GENEALOGIJĄ (1887) (liet. Nietzsche,
Friedrich. Apie moralė genealogiją. Vilnius: Pradai,
1996)
 STABŲ SAULĖLYDIS (1888) (liet. Nietzsche, Friedrich.
Stabų saulėlydis. Vilnius: Strofa, 2000)
Valia valdyti
 Didžiausia galia kaip vertybė.
 Aristokratinė valia v. Vergiška valia.
 Valstybė kaip priemonė: „Valstybė yra išmintinga
abipusės individų apsaugos organizacija; jeigu ji
bus pernelyg ištobulinta, galiausiai ji susilpnins ir
net sunaikins asmenybę, t.y. iš esmės bus sugriautas
pirminis valstybės tikslas“.
Valstybingumo tipai
 DEMOKRATINĖ VALSTYBĖ – tai nuopuolis, o minios
viešpatavimas lemia kultūros išsigimimą ir
dekadansą.
 ARISTOKRATINĖ
VALSTYBĖ
– tai didingiausia
organizacijos forma, kuri galima tik vyraujant
antiliberalioms ir antidemokratinėms vertybėms bei
viešpataujant aristokratinei valiai.
Teisės samprata
 Nelygiateisiškumas – teisės egzistavimo sąlyga. Teisė yra
pranašumas: „Neteisė niekada nepasireiškia nelygiomis
teisėmis, ji pasireiškia kaip “lygių teisių” reikalavimas“.
 Teisingumo esmė: žmonės nelygūs.
 Teisė yra karo ir pergalės rezultatas: „Nugalėtojui
priklauso pralaimėjusysis su žmona, vaikais ir visu turtu.
Jėga suteikia pirmąją vietą, ir nėra teisės, kuri savo esme
nebūtų pasisavinimas, uzurpacija, prievarta“.
 Mūsų pareigos – tai kitų teisė į mus, o mūsų teisės – tai
ta mūsų jėgos dalis, kurią kiti ne tik pripažino, bet ir
gina.

similar documents