skaityti pranešimą

Report
G. Sudniutė
Internetinių priemonių apžvalga
ir praktiniai taikymai
projektinėje veikloje
Debesų kompiuterija
Utena, 2012
Debesis
Taigi, debesis yra didžiulis kompiuterių masyvas
(angl. cluster), tarpusavyje sujungtų tinklu – tiek
vietiniu, tiek internetu. Jeigu užsisakote kokią
nors debesies paslaugą – ji nėra „pririšta“ prie
vieno kurio debesies kompiuterio. Specialus
debesies valdiklis skiria iš debesies jums tiek
resursų, kiek prireikia tam tikru momentu.
Mokate už sunaudotus resursus.
Debesų kompiuterija
Debesų kompiuterija (anlg. Cloud Computing) –
pažangiausias paslaugų, naudojančių
informacines technologijas, teikimo būdas,
atskiriantis šių paslaugų naudotoją nuo
rūpinimosi pačiomis informacinėmis
technologijomis.
Debesų kompiuterija
„Debesų kompiuterija“ – tai internetinio ryšio pagrindu
veikianti kompiuterija, kurios dėka visa skaitmenine
informacija, dokumentais bei programine įranga vartotojas
gali naudotis iš bet kurio kompiuterio, turinčio internetinį ryšį.
Nuo paprastosios kompiuterijos ji skiriasi savo integracija. Visi
kompiuteriai ar serveriai kurie yra prijungti prie debesies savo
veikimu yra integruoti ir pritaikyti naudojimui. Naudojantis
debesies pagalba galima savo dokumentus laikyti kitoje
pasaulio pusėje, tačiau vos prireikus juos atsidaryti, bet
kuriame kompiuteryje turinčiame prieigą prie interneto. Visi
minėti resursai patalpinami virtualiame duomenų „debesyje“
ir iš jo, panašiai kaip naudojantis elektros tinklu, internetiniu
ryšiu tiekiami į kompiuterius ar kitus prietaisus, pagal
vartotojo poreikį.
Koncepcija
Koncepcijos esmė – IT komponentų, pradedant
infrastruktūra (serverių technines ir sisteminės
programinės įrangos, kompiuterinių tinklų,
kompiuterizuotų darbo vietų programinės
įrangos ir pan.) atsisakymas, IT paslaugas
įsigyjant iš išorės, pagal organizacijos poreikius.
Kitaip tariant, IT paslaugų ranga
(angl. outsource), kuomet dalis ar visos ne
pagrindinės veiklos paslaugos yra perkamos iš
išorinių tiekėjų.
Debesų kompiuterijos skiriamieji
požymiai:
- Reikiamų paslaugų užsisakymas ir automatizuotas
valdymas (savitarna);
- Paslaugų dinamika: lankstumas (laikas, vieta) ir
plečiamumas (apimtys);
- Panaudotų paslaugų apimtimi pagrįsta kainodara –
mokama už tiek, kiek konkrečiu momentu
naudojama paslaugų;
- Paslaugų virtualumas – naudotojas nejaučia
paslaugų apribojimo ar priklausomybės nuo jų
pateikimo techninės dalies
Kodėl verta rinktis?
• Šiuo metu įmonės Lietuvoje paprastai IT infrastruktūrą susikuria ir valdo
savo lėšomis, kurių šiam tikslui reikia skirti išties nemažai. O debesų
kompiuterija pasižymi tuo, kad infrastruktūra yra nebe įmonės viduje, bet
išorėje, jos įranga saugiai naudojasi nebe viena, bet daugelis įmonių. Tokį
veikimo principą galima palyginti su mokama automagistrale.
• Norint naudotis automagistrale, jos pirkti nereikia – užtenka sumokėti už
nuvažiuotus kilometrus. Debesų kompiuterijos atveju tai reiškia, kad
nebemokama už specifinę infrastruktūrą ir programinės įrangos licencijas
– šie dalykai yra suteikiami kaip paslaugos tam tikram laikotarpiui. Taip ne
tik taupoma, bet ir „neapsikraunama“ nereikalinga programine įranga.
• Neatsiejama debesų kompiuterijos dalis, kad paslaugos įmonėms yra
sukuriamos ir teikiamos naudojantis virtualia infrastruktūra. Todėl, pagal
poreikį, galima labai greitai sumažinti ar išplėsti paslaugų kiekį.
Virtualizacija leidžia vartotojams IT ištekliais naudotis visur, kur tik yra
internetas. Taigi darbuotojai gali bet kur ir bet kada dirbti taip pat patogiai,
kaip ir būdami savo darbo vietoje biure.
Debesų paslaugų tipai
Debesų paslaugų bendrovės paprastai teikia trijų
tipų paslaugas: programų, platformų ir
infrastruktūros.
Programų paslauga
•
•
•
Ko reikia kiekvienam kompiuterio vartotojui, ar tai būtų fizinis asmuo, ar įmonė? Žinoma –
biuro programų rinkinio. Klasikinis pavyzdys – „Microsoft Office“, arba nemokamas atvirojo
kodo „OpenOffice.org“. Kad įmonės darbuotojai galėtų šiuo rinkiniu naudotis, reikia kiekvieno
jų kompiuteryje programas įdiegti. Tiek licencijos, tiek programų diegimas ir priežiūra
kainuoja nemažus pinigus. Kur kas paprasčiau būtų pasinaudoti kokios nors bendrovės
teikiama paslauga, kuri leistų biuro programomis naudotis tiesiog per interneto naršyklę. O ir
dokumentai būtų vienoje vietoje, visi galėtų prie jų prieiti ir tvarkyti. Toks sprendimas yra – tai
„Google Docs“ programų rinkinys. Norint juo naudotis, reikia tik interneto naršyklės. Galima
rinktis tiek nemokamą versiją, tiek mokamą „Google Apps“ paslaugą įmonėms ir
korporacijoms.
Yra ir daugiau įvairių programų, kurios gali būti teikiamos kaip debesies paslaugos. Tai ir tas
pats internetinis el. paštas, ir įvairios apskaitos programos, ir netgi skaitmeninių atvaizdų
apdorojimo programos.
Toks paslaugų tipas vadinamas programų paslauga. Jūs naudojatės programa per interneto
naršyklę, mokate galbūt už vartotojų skaičių, galbūt už dokumentų ar transakcijų skaičių.
Tačiau neišlaikote administratoriaus ir nesirūpinate kompiuterių bei programų ūkiu.
Sutaupote ir lėšų, ir laiko. Išlošia ir paslaugų teikėjai – jie paruošia vieną ar kelias programų
versijas ir leidžia jomis naudotis paskiriems vartotojams ar įmonėms. Nereikia važinėti pas
klientus ir tvarkyti begalės kompiuterių.
Platformos paslauga
•
•
•
Platforma yra kompiuterinė įranga bei joje įdiegtas reikalingas programinis sprendimas. Jei, tarkime,
esate interneto programuotojas, jums greičiausiai reikia kompiuterio, kuriame būtų įdiegtas LAMP
(„Linux“, „Apache“, „MySQL“, PHP) rinkinys. Galite atskirame kompiuteryje įsidiegti šiuos reikalingus
komponentus, galite susikurti virtualų kompiuterį kad ir pasinaudodami„VirtualBox“, o galite
nusipirkti šią paslaugą iš debesies paslaugų teikėjo. Viskas priklauso tik nuo jūsų poreikių. Žinoma,
LAMP yra gana paprasta platforma, tačiau jų būna tikrai sudėtingų ir jas tikrai nelengva įdiegti.
Dažnai tikrai paprasčiau tokią platformą užsisakyti.
Jeigu nusprendėte užsisakyti platformą, nemanykite, kad debesies paslaugų teikėjas jums paskirs
vieną kurį debesies kompiuterį ir jame įdiegs tai, ko jums reikia. Debesyje realūs kompiuteriai yra
„nematomi“. Jūsų platforma bus virtualus kompiuteris. Viename tikrame kompiuteryje tokių
virtualių platformų gali būti šimtai ar net tūkstančiai. Kodėl? Todėl, kad dažnai viena platforma
neišnaudoja visos fizinės įrangos, o kelios virtualios – išnaudoja. Taigi, taip yra tiesiog pigiau – turint
mažesnį kiekį fizinės įrangos, galima aptarnauti daugiau vartotojų. O ir platformų sprendimai
paprastai būna tiesiog „paruoštukai“. Kai jūs užsisakote kokią nors platformą, debesies valdiklis
tiesiog išpakuoja jau paruoštą platformos atvaizdą ir jį „įjungia“. Jūs gaunate prisijungimo duomenis
ir iš karto galite naudotis platforma. Virtuali platforma nėra „pririšta“ prie vieno debesies
kompiuterio. Tarkime, jeigu debesies kompiuteris, kuriame yra jūsų platforma, labai smarkiai
apkraunamas, platforma gali būti perkelta į kitą, mažiau apkrautą kompiuterį.
Tokios virtualios platformos, palyginti su realiais fiziniais serveriais, kainuoja juokingai mažai. Galite
susikurti visą skaičiavimo centrą su skirtingais serveriais, duomenų paskirstymu tarp jų, lygiagrečiais
skaičiavimais ir pan. Be to, jūsų platformos bus kur kas saugesnės nei namų kompiuteryje – jei
subyrės jūsų standusis diskas, turėsite bėdos, o jeigu kuris nors iš debesies standžiųjų diskų – net
nesužinosite, nes duomenys yra dubliuojami ir paskirstomi.
Infrastruktūros paslauga
Infrastruktūros paslaugos dažniausiai reikalingos didelėms
bendrovėms, kurios nori visos krūvos paslaugų: failų serverių, el. pašto
serverių, darbinių platformų, duomenų bazių ir t. t. Paprastai debesų
teikiamos infrastruktūros paslaugos yra panašios į trečio ar net ketvirto
lygio skaičiavimo centrų teikiamas paslaugas. Trečias ir ketvirtas lygiai
reiškia, kad sistema turi būti prieinama daugiau nei 99,9 % laiko, net
jeigu sugenda kompiuteriai, sulūžta standieji diskai ar dingsta elektra.
Tai yra dubliuotos sistemos su dvigubais maitinimo blokais ir
dvigubomis aušinimo sistemomis bei atsarginiais elektros
generatoriais. Skaičiavimo centruose tokios paslaugos labai nepigios,
na, o debesų kompiuterija leidžia naudoti virtualius serverius
skaičiavimo centruose ir kur kas labiau „išmėtyti“ infrastruktūrą
geografiškai. Kopijuoti virtualius serverius yra kur kas paprasčiau nei
replikuoti fizinius.
Debesis
• Fiziškai debesis sudarytas iš kompiuterių masyvo – tarsi vieno didžiulio
kompiuterio. Remiantis atvira debesų valdymo platforma „Eucalyptus“,
debesį valdančią programinę įrangą sudaro keletas komponentų:
• Debesies valdiklis. Specialus komponentas, teikiantis vartotojo sąsają su
virtualizuotais procesais (kompiuteriais, tinklu ir duomenų talpykla).
• Duomenų saugojimo valdiklis. Šis komponentas atsakingas už duomenų
išsaugojimą ir prieigos prie virtualių mašinų duomenų kontrolę.
• Masyvo valdiklis. Atsakingas už virtualių mašinų ir tinklo tarp jų valdymą.
• Talpyklos valdiklis. Valdo blokų lygio tinklinę talpyklą. Ši talpykla gali būti
dinamiškai susiejama su virtualiomis mašinomis.
• Mazgo valdiklis. Valdo virtualių mašinų veiksmus, vykdymą, stebėjimą ir
išjungimą.
• Debesų kompiuterijos koncepcija yra virtualizacijos automatizavimas ir
dinamiškas resursų paskirstymas bei maksimalus turimos įrangos
išnaudojimas.
Už ir prieš
•
•
•
•
•
•
•
Debesų kompiuterija patraukli savo pigiais ir pagal pareikalavimą gaunamais resursais. Galite labai smarkiai
sutaupyti, jei nuomojamais resursais naudositės protingai. Tarkime, išsinuomoję virtualų serverį su CVS ar SVN
versijų kontrolės sistemomis, galite sutaupyti, jei susitarsite, kad failai į sistemą būtų įkeliami tik kartą per dieną, o
ne bet kada.
Debesys turi ir trūkumų. Vienas iš jų – sudėtingas našumo įvertinimas. Virtualūs serveriai visgi nėra tokie stabilūs
kaip fiziniai. Sudėtinga įvertinti uždelsimus tarp skirtingų serverių (tarkim, programos ir jos naudojamos duomenų
bazės serverių).
Antras didelis trūkumas – privatumas ir saugumas. Kai visi duomenys saugomi debesies paslaugų teikėjo
skaičiavimo centre, visada iškyla klausimas apie jų saugumą ir vartotojų privatumą. Ypač tai svarbu organizacijoms,
norinčioms naudotis infrastruktūros paslauga.
Yra buvę atvejų, kai debesų paslaugas teikiančios bendrovės stabdė savo veiklą dėl finansinių ir teisinių faktorių. Jų
paslaugomis besinaudojančioms organizacijoms buvo daug problemų perkelti savo infrastruktūrą į kitus debesis ar
vidinius serverius.
Didžiausias debesų privalumas – resursų kaina. Didelė dalis įmonėms reikalingų procesų gali būti vykdomi
pasinaudojant debesimis. Kad ir įmonės bendradarbiavimo sistema – ją puikiai gali įgyvendinti „Google Apps“. Jūsų
el. paštas su įmonės domenu bus laikomas „Google“ serveriuose, o juos skaityti galėsite tuo pačiu „Google Mail“
arba naudodamiesi el. pašto klientu. Galėsite dalytis kalendoriais, kontaktais ir kita reikalinga informacija.
Dokumentus galėsite laikyti „Google Docs“ sistemoje, nereikės papildomų išlaidų biuro programinei įrangai.
Tačiau esminis debesų kompiuterijos trūkumas yra jos prieinamumas. Jeigu laikinai netenkate interneto ryšio –
netenkate ir visų programų, kuriomis naudojatės. Patogu, kai visi dokumentai ir el. paštas yra pasiekiami iš bet kur,
bet jeigu nėra interneto ryšio, šių resursų nepasieksite.
Ar gali praversti debesų kompiuterija paprastam žmogui? Žinoma, daugybė programų paslaugų yra nemokamos.
Platformos paslaugos yra mokamos, tačiau vertos tų pinigų. Įsivaizduokime, kad norite greitai paversti BluRay diską
į dabar populiarų H264 užkoduotą *.MKV filmą. Pasinaudodami savo kompiuteriu, tai galite padaryti per 10–20
valandų. Tačiau jeigu turite galimybę greitai persiųsti didelį duomenų kiekį, galbūt verta išsinuomoti debesyje 32
procesorius ir konvertuoti filmą per valandą ar dvi?
Tipai
Šiuo metu yra išskiriami du pagrindiniai debesų
kompiuterijos tipai: Software as a Service
(Programinė įranga, kaip paslauga) ir
Infrastructure as a Service (Infrastruktūra, kaip
paslauga).
Programinė įranga, kaip paslauga(angl.
SaaS)
SaaS, tai paslaugos tipas, kai programinės įrangos tiekėja
suteikia licenziją ar visą programą vartotojui jos
pareikalavus. Programos taip pat gali būti laikomos
tiekėjo serveriuose. Vienas iš pavyzdžių „Google Docs“.
Jūs galite prisijungę prie savo Google paskyros naudotis
biuro programų paketu, vos tik jums to prireikia. Taip pat,
svarbus dalykas yra tai, kad programos, kartu su jūsų
dokumentais yra laikomi Google serveriuose. Būtent dėl
to, Docs yra pranašesnė už stacionarias programas, kad
jums nereikia ieškoti kompiuterio su įdiegta programine
įranga, bei nereikia dokumentų turėti su savimi kokioje
nors laikmenoje, viskas ko jums reikia yra prieiga prie
interneto.
Infrastruktūra, kaip paslauga(angl.
IaaS)
•
•
•
•
Kitaip negu SaaS atveju, IaaS neapsiriboje vien tik programine įranga. IaaS yra bendra
kompiuterių infrastruktūra. Šios paslaugos teikėjai suteikia galimybę tiek pasinaudoti jų
technine įranga, tiek programine įranga, tiek visais kitais reikalingais kompiuteriniais resursais.
Tokią paslaugą teikia Amazon, pavadinimu Amazon EC2(Amazon Elastic Compute Cloud). Ši
paslauga suteikia galimybę pasinaudoti Amazon teikiamais resursais už pinigus. Didžiulis šios
paslaugos pranašumas yra tai, kad jūs galite bet kada padidinti ar sumažinti vietos kiekį,
priklausomai nuo jūsų paties poreikių. Ši paslauga labai naudinga programinės įrangos
kūrėjams. Jums nebereikia galingo kompiuterio užtenka išsinuomoti resursus ir galite bandyti
savo kuriamą programinę įrangą.
Intelektualius informacinių technologijų (IT) sprendimus diegianti bendrovė „Blue Bridge“
pirmoji Lietuvoje siūlo įmonėms atsisakyti didžiulių investicijų nuosavai IT infrastruktūrai, o
vietoje jų naudotis dinaminėmis IT paslaugomis „bridge2cloud“. Debesų kompiuterijos (angl.
cloud computing) principais paremtas paslaugas „Blue Bridge“ teiks iš nuosavo modernaus
duomenų centro. Bendrovės investicijos į duomenų centrą siekia 7 mln. litų.
Tai leis įmonėms atsisakyti nuosavos infrastruktūros, mokėti tik už tai, kuo tuo metu
naudojamasi, o prireikus labai greitai sumažinti arba padidinti reikiamus IT išteklius.
Paslaugų teikėjai
• Viena iš kompanijų, teikiančių visas paslaugas pagrindinėse debesų
kompiuterijos srityse yra Microsoft, kuri išsiskiria tuo, kad jau
šiandien rinkai siūlo infrastruktūrines, programinės įrangos ir
programavimo platformos paslaugas.
• „Viena žinomiausių „Microsoft“ paslaugų, aktyviai naudojamų
asmeninių vartotojų, – „Windows Live“ ir „Hotmail“, programavimo
specialistams skirta programinės įrangos kūrimo terpė „Windows
Azure“, švietimo organizacijoms - [email protected], o verslui skirtas visas
spektras programinių sprendimų nuo nuotolinio sistemų valdymo iki
biuro programinės įrangos ir įmonės intraneto
• Skaitykite
daugiau: http://mokslas.delfi.lt/technology/technologiniai-pokyciaidebesu-kompiuterija.d?id=39920131#ixzz1r8r9xRPr
Microsoft Office365
• Naujausias IT tendencijas galima vadinti
technologijų demokratizacija.
• Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Lietuvai
buvo įjungta debesų kompiuterijos paslauga
„Microsoft Office 365“.
Microsoft Office365
Microsoft pristato internetinį biuro programų paketą Office 365
• Po gana ilgos beta stadijos, bendrovė „Micorosft“ 40-yje šalių išleido naująjį internetinį biuro
programų paketą „Office 365“. Gaminotjai žada, kad šis, debesų kompiuterija paremtas
produktas, ženkliai paspartins bendrovių darbą bei sumažins išlaidas skiriamas informacinėms
technologijoms.
• Į „Office 365“ programinės įrangos paketą įeina tokie gerai žinomi produktai kaip „Word“,
„Excel“, „PowerPoint“, „OneNote“, o taip pat ir „Lync Online“, „SharePointOnline“ (skirta
dalintis dokumentais), „Exchange Online“ (elektorninis paštas, kalendorius, kontaktai ir t.t) ir
„Office Professional Plus“ (įrankiai, skirti dar labiau padidinti darbo su dokumentais
produktyvumą).
• Perkant „Office 365“ bus galima rinktis vieną iš kelių skirtingų pasiūlymų. Mažos įmonės galės
rinktis 6 JAV dolerių mėnesinį mokestį (kiekvienai darbo vietai), o didesnėms įmonėms yra
skirtas planas, už kurį teks mokėti 10 dolerių už kiekvieną darbo vietą.
• Esminis šio biuro programų paketo skirtumas nuo kitos „Microsoft Office“ programinės
įrangos yra tas, kad jos nereikia diegti į kompiuterius – viskas yra valdoma tiesiog per
interneto naršyklę, kadangi programinė įranga jau yra įdiegta nutolusiuose serveriuose.
Būtent tai ir yra šiuo metu itin dažnai linksniuojamos debesų kompiuterijos sprendimo esmė.
Daugiau informacijos apie „Office 365“ galima rasti „Microsoft“ puslapyje.
Informacijos šaltiniai
• http://computerbild.veidas.lt/
• http://www.computeractive.lt/
• http://www.nk.lt/
Dropbox
•
•
•
•
•
3 GB vietos Dropbox debesų saugykloje – nemokamai kiekvienam Android naudotojui
Debesų kompiuterijos paslaugos įgauna vis didesnę reikšmę kasdieniniame duomenų apsikeitime.
Būtent dėl šios priežasties internete galime rasti vis daugiau kompanijų siūlančių išskirtines sąlygas
bei įvairias akcijas asmeninių saugyklų internete sukūrimui. Pavyzdžiui, viena didžiausių debesų
kompiuterijos servisų „Dropbox“ dar pernai pradėjo bendradarbiauti su HTC, o įsigijusiems
naujausius šio gamintojo išmaniuosius telefonus siūlo 3 GB nemokamos vietos„debesyje“.
Laiškas, kuris praneša apie gautus 3 GB nemokamos vietos „Dropbox“ debesų saugykloje
(©MobiNews.lt)
Vis dėlto, pasirodo, kad šia išskirtine galimybe pasinaudoti ne tik HTC įrenginių savininkai, bet ir kitų
„Android“ išmaniųjų telefonų naudotojai, praneša naujienų portalas „GSMDome“. Vienintelis
veiksmas, kurį reikia atlikti, tai parsisiųsti *.apkformato rinkmeną bei įsidiegti ją į savo mobilųjį
įrenginį. Šiek tiek palaukus į elektroninį paštą, kuris susietas su „Dropbox“ paskyra, bus atsiųstas
laiškas, kuriame pranešama apie nemokamai suteiktus 3 GB vietos „Dropbox“ debesų saugykloje,
mat sistema atpažino, kad „įsigijote naująjį HTC išmanųjį telefoną“.
Atlikus šiuos veiksmus, aukščiau aptartą programinę įrangą tiesiog reikia pašalinti iš telefono
atminties ir vėl parsisiųsti standartinę „Dropbox“ programėlę iš „Google Play“ internetinės
parduotuvės. Žinoma, ši spraga jau artimiausiu metu turėtų būti ištaisyta, tačiau bent jau kol kas ja
sėkmingai gali pasinaudoti kiekvienas norintis.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ

similar documents