ADRP tobulinimo galimybės, derinant darbo vietų paklausą ir

Report
Projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą,
darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo
tvarumą sukūrimas“
viešinimo renginys
Nedarbo tendencijos ir darbo vietų pasiūlos bei
paklausos suderinamumas. ADRP tobulinimo
galimybės
2014 m. gruodžio 15 d.
PRANEŠIMO MEDŽIAGA DISKUSIJOMS
Šalies darbo rinkos tendencijų
pasikeitimai
2
Nedarbo rodikliai 2004–2013 m.
(Statistikos departamento duomenimis)
Tūkst.
Procentai
350
40
Bedarbiai, tūkst.
Jauni bedarbiai (15-24 metų), tūkst.
300
35,1
Jaunimo nedarbo lygis, proc.
291,1
30
29,2
250
26,4
22,5
200
184,4
150
132,9
11,8
8,2
89,3
5,6 69,0
31,0
20,7
13,7
15
13,2
9,8
8,3
50
20
15,3
13,4
11,4
172,5 21,9
195,2
13,7
15,7
25
257,7
225,1
17,8
100
35
33,2
Nedarbo lygis, proc.
94,3
10
5,8
46,7
4,3
52,7
46,3
22,1
22,1
27,4
5
12,0
0
0
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
3
Bendras nedarbo lygis ES ir kitose Europos šalyse (Eurostat, proc.)
9,8
11
ES (28 šalys
7,2
Belgija
8,5
11,4
Bulgarija
13
6,8
7
7,7
7,2
6,0
5,4
Čekija
Danija
Vokietija
Estija
12,8
8,9
Airija
13,3
14,9
17,9
Graikija
27,5
21,8
Ispanija
26,5
9,2
9,9
Prancūzija
13,8
Kroatija
8,5
Italija
17,6
12,4
8,1
Kipras
Latvija
16,1
16,5
12,1
Lietuva
15,7
12
4,9
5,9
Liuksemburgas
11,0
10,3
Vengrija
6,6
6,6
Malta
Olandija
4,4
Austrija
4,2
5
6,7
9,8
10,5
Lenkija
13,4
Portugalija
7,7
7,6
8,3
Rumunija
Slovėnija
17
10,3
13,7
14,3
Slovakija
Suomija
Švedij
Jungtinė Karalystė
Islandija
5,5
3,3
3,5
4,1
4,5
Norvegija
Šveicarija
7,9
8,3
8,0
8,2
8,2
7,7
7,1
Makedonija
29,1
9,0
8,9
Turkija
0
5
10
15
2011
20
25
30
31,6
%
35
2013
4
Lietuvos gyventojų nedarbo lygis pagal demografines
grupes Statistikos departamento duomenimis (proc.)
40
35,7
35
32,6
31,1
30
29,6
30
27,2
25
26,7
24,8
23
22,9
22,5
21,9
21,2
19,9
20
18,8
15
14,7
11,6
15,7
14,7 14,6
13,2 12,9
13,9
13
12,7
12,211,5 11,8
11,4
11 10,4
11
13,3
8,3
8,2
10
6,5
17,9
17,1
16,2
5,8
5
9,8
15,2
14,5 14,4
13,4
13,1
12,9
11,611,9
11,2
10,510,5
10,5
8,4
6,8 5,8 6,2
6
5,4
4,3
5,6
4,4
4,2 3,7
0
1998
1999
2000
2001
2002
2003
Vyrai
2004
2005
Moterys
2006
2007
2008
15–24
2009
2010
2011
2012
2013
55–64
5
Nedarbas 2013–2014 m. ketvirčiais
(Statistikos departamento duomenimis)
2014 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 9,1 proc. Vyrų nedarbo lygis sudarė
10,4 proc., moterų - 7,8 proc. Pastarieji rodikliai gana ženkliai buvo mažesni už
2013 m. Vidurkį. Vis dar aukštas ilgalaikis nedarbas - III ketv. 64,3 tūkst., arba
47,5 proc. visų bedarbių.
(Statistikos departamento pranešimas spaudai. Užimtumas ir nedarbas 2014 m.
trečiąjį ketvirtį)
6
Lietuvos gyventojų užimtumo lygis pagal demografines grupes
Statistikos departamento duomenimis (proc.)*
70
61,8
59,5
57,3
51,7
57,3
55,8
59,1
51,8 50,6
54,2
50
49,4
50
50,9
44,5
40
61,1 62,6
60,6
59,3
58,7
6061,4
39,8
40,8
40,3
50,3
46,9
51,9
49,2
55,2
54,7
53,8 53,6 54,4
54
52,6
53,4
52,5
53,2
51,9
51,7
53
50,2
49,6
51,2 50,9
48,3
53,6
41,3
38,9
33
30,6
30
25,4
22,5
23,6
23,7
22,6
20,3
24,8
26
21,1
24,6
21,5
20,6
20
18,3
19
10
0
1998 1999
2000 2001 2002
2003 2004 2005
2006 2007 2008
2009 2010 2011
2012 2013
vyrai
moterys
Vyresnio amžiaus (55-64 m.) gyventojų užimtumo lygis (proc.)
Jaunimo (15-24 m.) užimtumo lygis (proc.)
*Užimtumo lygis pagal lytį apskaičiuotas remiantis 15-74metų amžiaus grupės rodikliu.
7
20-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis ES ir kitose
Europos šalyse šalyse (Eurostat duomenimis)
ES (28 šalys
68,368,5
67,3
67,2
Belgija
62,9
63,5
Bulgarija
70,9
72,5
75,7
75,6
76,3
77,1
70,4
73,3
Čekija
Danija
Vokietija
Estija
63,8
65,5
Airija
Graikija
53,2
59,9
61,6
58,2
Ispanija
69,2
69,5
Prancūzija
57,0
53,9
Kroatija
61,2
59,8
Italija
73,4
67,1
66,3
69,7
66,9
69,9
70,1
71,1
Kipras
Latvija
Lietuva
Liuksemburgas
60,7
63,2
61,5
64,9
Vengrija
Malta
77,0
76,5
75,2
75,5
Olandija
Austrija
64,5
64,9
Lenkija
69,1
65,6
62,8
63,9
68,4
67,2
65,0
65
Portugalija
Rumunija
Slovėnija
Slovakija
73,8
73,3
Suomija
79,4
79,8
Švedij
73,6
74,9
Jungtinė Karalystė
80,6
82,8
79,6
%
79,6
Islandija
Norvegija
0
10
20
30
40
2011
50
2013
60
70
80
90
8
Užimtumo lygio pokyčių rezultatai Lietuvoje 2014 m.
Toliau augo užimtumo lygis.
15-64 metų gyventojų užimtumo lygis 2014 m. trečiąjį
ketvirtį sudarė 67,2 procento, metus jis padidėjo 2,7
procentinio punkto. Vyrų užimtumo lygis išliko didesnis nei
moterų siekė 68,5 proc., moterų - 66,1 proc.
55-64 metų amžiaus gyventojų užimtumas lygis 2014 m.
trečiąjį ketvirtį sudarė 57,9 procento, per metus jis išaugo
net 4 procentiniais punktais
.
(Statistikos departamento pranešimas spaudai)
9
ADRPP vaidmuo gerinant darbo pasiūlos
ir darbo paklausos suderinamumą
10
Valstybės išlaidos darbo rinkos politikai,
2011 (proc. nuo BVP; Eurostat duomenys)
11
ADRP dalyvių skaičius tenkantis
100-ui norinčių dirbti (Eurostat duomenys)
40,0
ES-28
35,0
Lietuva
30,0
25,0
20,0
15,0
10,0
5,0
0,0
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
12
Išlaidos DRP ir nedarbo lygis 2011 m.
(Eurostat duomenims)
13
DRP ir ilgalaikio nedarbp pokyčių vertinimas ES lygmenyje
(Eurostat duomenys)
14
Darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų
grupių transformacija naujame modelyje
Šiuo metu
Darbo rinkoje papildomai remiama 15
asmenų kategorijų
(pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 4 str.)
Siūloma
Papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų
kategorijų sumažinimas paliekant:
1. jaunimą (darbingus asmenis iki 29 metų);
2. nekvalifikuotus bedarbius;
3. ilgalaikius bedarbius;
4. vyresnius kaip 50 metų darbingo amžiaus
darbingus asmenis;
5. darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems
nustatytas:
a) iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo
lygis;
b) 25–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo
lygis;
c) 40–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo
lygis (toliau – neįgalieji asmenys);
6. pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją darbo
veiklą pradedantys bedarbiai
7. turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas
pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės
Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų
papildomų užimtumo ir socialinių garantijų
įstatymą.
Daugelis darbo rinkoje šiuo metu papildomai remiamų grupių išlieka, tačiau jų klasifikacija supaprastinama, pagal 15
esminį tos grupės požymį, t. y. priežastį, dėl kurios šiai asmenų grupei reikalinga papildoma parama darbo rinkoje.
Išgrynintoms grupėms Naujame ADRPP modelyje tiksliau fokusuojamos ADRP priemonės.
Taikomų ADRP priemonių optimizavimas
Numatoma palikti
ADRP priemonių skaičiaus mažinimas
paliekant tik priemones, kurios priskirtos
tikslinėms grupėms.
Numatoma palikti šias esamas ADRP
priemonės:
1) profesinis mokymas;
2) įdarbinimas subsidijuojant;
3) pagalbiniai darbai (perduodant
savivaldybei);
4) darbo įgūdžių įgijimo rėmimas
5) savanoriška praktika (darbo įgūdžių
įgijimas);
6) darbo vietų steigimo (pritaikymo)
subsidijavimas;
7) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų
įgyvendinimas (šios priemonės taikymas nukreiptas
netiesiogiai į tikslines grupes, bet per darbdavius, todėl ji,
kaip atskira ADRP priemonė, kurios taikymas nepriskirtas tik
vienai ar kelioms tikslinėms grupėms, bus taikoma visiems
bedarbiams).
Numatoma atsisakyti / pakeisti.
Naujos ADRP priemonės
Atsisakyti šių priemonių:
1)
bedarbių teritorinio judumo rėmimas
(nepatrauklu, mažai asmenų
naudojasi, netinka pagal mentalitetą,
vienetai pasinaudojusių. Kaime nėra
aukštos kvalifikacijos specialistų,
pakankamai maža riba iki 2 MMA,
apmokami tik kelionės bilietai).
2)
darbo rotacija (nėra skaitlinga,
dubliuoja įdarbinimą subsidijuojant);
3)
darbo įgūdžių įgijimo sutartis;
4)
Savarankiško užimtumo rėmimas.
Subsidijų verslo liudijimams
panaikinimas
Naujos ADRP priemonės:
1)
Stažuotė (numatoma mokėti
stipendiją);
2)
išankstinio apmokėjimo paslaugų
kvitai;
3)
darbinio mokymo sutartis.
16
Siūlomų naujovių apibendrinimas
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą ir siekiant suteikti galimybę mokytis visą gyvenimą
svarstytinos galimybės pensininkams ir dirbantiems asmenims naudotis tam tikromis
Darbo biržos paslaugomis.
Stažuotė. Stažuotė, kaip darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbiniams
įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atstatyti ar tobulinti, gali būti organizuojama
asmenims, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliu būdu įgytą
kompetenciją, pripažintą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau 6 mėnesius iš eilės
nedirbo pagal šią turimą profesinę kvalifikaciją ar neformaliu būdu įgytą kompetenciją.
Bedarbiams per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija.
Stipendijos dydis tuo atveju, kai bedarbiui priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka,
yra lygus nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžiui. Tokiu atveju nedarbo socialinio
draudimo išmokos mokėjimas bedarbiui yra nutraukiamas.
Naujų darbo vietų steigimo subsidijavimas yra nukreipiamas į viešąjį sektorių,
siekiant prisidėti prie socialinių paslaugų plėtros, finansinių ir žmogiškųjų išteklių didinimo
NVO.
Keičiama viešųjų darbų sąvoka – „pagalbiniai darbai“, o jų finansavimas ir
koordinavimas perduodamas savivaldybėms.
Papildomai remiamiems bedarbiams siūloma teikti kompensaciją per išankstinio
apmokėjimo paslaugų kvitus (nauja ADRP priemonė). Išankstinio apmokėjimo
paslaugų kvitų kaina (tam tikrai dalis mokesčių, priklausomai nuo bedarbių grupės,
kuriems ji taikoma) yra subsidijuojama valstybės.
Darbinio mokymo sutartis – asmenims, vykdantiems arba baigusiems profesinį
mokymą, įsidarbinusiems pagal darbinio mokymo sutartis, jų rašytiniu prašymu iš
Užimtumo fondo kompensuojama iš darbo užmokesčio darbdavių išskaityta suma
mokymams kompensuoti. Kompensuojama suma per mėnesį negali viršyti darbuotojui
mokamo darbo užmokesčio 20 procentų dalies, o bendra kompensuojama suma negali
viršyti 2 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių.
Subsidijų verslo liudijimams panaikinimas.
17
ADRP įgyvendinimo tyrimų patirtis šalyje (1)
Atlikus regresinę analizę paaiškėjo, jog bedarbių
aktyvumas darbo rinkoje praėjusiame dešimtmetyje
jiems dalyvaujant ADRP leido pasiekti teigiamą
nedarbo lygio sumažinimo rezultatą. ADRP priemonių
efektyvumas pasireiškia jų statistiškai reikšmingu
poveikiu mažinant nedarbo lygio reikšmę. Atlikto
statistinio tyrimo rezultatai rodo, kad aktyvių darbo rinkos
priemonių taikymas vaidino svarbų vaidmenį šiame
bedarbių integracijos procese.
Nacionalinė mokslo programa „ Darbo rinkos politikos priemonių
poveikis užimtumui įvairiomis ekonomikos raidos ciklo
sąlygomis“ LSTC DSTI, 2010-2013.
18
ADRP įgyvendinimo tyrimų patirtis šalyje (2)
Rezultatiniu
kintamuoju
regresinėje
analizėje
pasirinkus bedarbių aktyvumą darbo rinkoje jiems
dalyvaujant priemonėse, buvo suformuluota svarbi
išvada, jog iki 2013 m. bedarbių aktyvumą darbo
rinkoje gerokai sumažino socialinių išmokų gavėjų
skaičiaus augimas. Tokiu būdu buvo susiformavę
savotiški „demotyvacijos spąstai“, kai trūko svertų
kurie pastūmėtų siekiančius gyventi iš pašalpų
asmenis integruotis į darbo rinką.
Nacionalinė mokslo programa „ Darbo rinkos politikos priemonių
poveikis užimtumui įvairiomis ekonomikos raidos ciklo
sąlygomis“ LSTC DSTI, 2010-2013.
19
Darbo pasiūlos ir darbo paklausos
suderinamumo problemų vertinimai
20
Lietuvos ekonomika nors ir braškėdama
persirito per ekonominės krizės slenkstį.
Nors formalūs rodikliai gerėja, tačiau
sėkmingas integracijos į darbo rinką
galimybes dabartinėmis sąlygomis riboja
darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumo
problema (ypač jaunimo tarpe).
21
Integracijos prioritetų derinimo problema:
ar gali būti vilkas būti sotus ir išlikti sveika
avis?
Problematiška tai, kad skatinant jaunimo
užimtumą, reikėtų išvengti neigiamo galinčių
produktyviai
dirbti
vyresnio
amžiaus
išstūmimo iš darbo rinkos efekto.
Kol kas ankstesnį jaunų žmonių pasyvumo
darbo rinkoje padidėjimą kompensavo
žymūs pagyvenusių asmenų aktyvumo
darbo rinkoje padidėjimas.
22
Lietuvos gyventojų bendras aktyvumo lygis pagal demografines
grupes Statistikos departamento duomenimis (proc.)*
80
70
69,3
67,7
66
64,9
64,4
64,3
63,6
63
62,2
62
61,8
62
60
57,2
54,9
54,1
54,3
53
52,4
50
42,9
45,2
55,4
55,3
52,9
52,8
52,7
52
51,752,4 51,2
50,9
50,5
50,3
50,2
58
56,5
52,5
64,1
63,2
63,1
62
52,7
58,7
53,2
60,1
52,9
46,6
44,8
42,6 42,143,3
40
36,3
32,6
30,7
30
30
30
26,2
25
26,3
31,5
29,3
27,1
28,4
28,2
29,3
20
10
0
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
Vyrai
Moterys
2006
15-24
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
55-64
* Aktyvumo lygis pagal lytį apskaičiuotas remiantis 15 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupės rodikliu.
23
Ilguoju laikotarpiu jaunimo netektis bus itin
skausminga darbo rinkai ir gerokai atsvers
šios amžiaus grupės nedarbo problemos
pasekmes,
trumpuoju
laikotarpiu
demografiniai
praradimai (daugiausiai
jaunimo) laikinai pagerina ieškančių darbo
žmonių padėtį darbo rinkoje.
24
Jaunimo skaičiaus rodiklių dinamika šalyje
Statistikos departamento duomenimis (tūkst.)
600
500
400
300
200
`
`
100
0
1998
2000
2002
2004
2006
2008
2010
2012
Neaktyvus jaunimas Bendras jaunimo skaičius
15-24 m. jaunimo skaičius per 15 m. 1998-2013 m. sumažėjo beveik 100
tūkst. (nuo 496 iki 403 tūkst.).
25
Jaunimo (15–24 metų amžiaus) ekonominis
aktyvumas Statistikos departamento
duomenimis (proc.)
2014 m. trečiąjį ketvirtį 246,3 tūkst., arba 64,1 procento, 15–24 metų amžiaus gyventojų buvo ekonomiškai neaktyvūs,
iš jų 90,6 procento mokėsi bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, kolegijoje, universitete.
Naujai išryškėjusi nauja tendencija –gerokai spartesnis jaunimo aktyvumo augimas 2014 m.
2014 m. III ketv. aktyvūs buvo 36 proc. jaunimo, 2013 m. - 31,5 proc.
26
Be demografinių praradimų, už darbo
rinkos borto faktiškai iškrenta dar daug
jaunimo, kurie neturi motyvacijos patekti į
kvalifikuotų
darbo
išteklių
klubą
(dešimtadalis - 15-24 m. amžiaus
gyventojų, net penktadalis 25-29 m.).
Neturėdami darbo motyvacijos, dalis jaunų
žmonių dažnai nepasirenka paklausios
profesijos arba neįgyja jokios specialybės.
27
Skirtingų studijų sričių absolventų, dirbančių pagal
profesinę kvalifikaciją, dalies pasiskirstymas (%)
100
71,5
80
60
40
94,7
85,7
54,5
60
57,7
60,3
66,7
40
20
0
Mokytojų rengimas ir pedagogika
Humanitariniai mokslai
Verslas ir administravimas
Inžinierija ir inžinierinės profesijos
Sveikatos priežiūra
Menas
Socialiniai ir elgsenos mokslai
Teisė
Architektūra ir statyba
Šaltinis: B.Gruževskis, R. Zabarauskaitė, Ž. Martinaitis, A. Pocius, S.Biveinytė. S Sėkmingos karjeros darbo rinkoje
veiksniai. Švietimo ir mokslo ministerija, Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Vilnius, 2007. 126 p.
28
Bulgarija
Rumunija
Lietuva
Latvija
Vengrija
Lenkija
Slovakija
Turkija
Estija
Čekija
Slovėnija
Portugalija
Malta
Graikija
Ispanija
Italija
ES 27
Islandija
Prancūzija
Airija
Belgija
Vokietija
Austrija
JAV
Suomija
Olandija
Danija
Jungtinė
Švedija
Japonija
Liuksenburgas
Norvegija
Šveicarija
Vidutinis metinis uždarbis Europos šalyse ir JAV
(Eurostat, tūkst. Eurų) (du dirbantys, du vaikai)
140.000,00
120.000,00
100.000,00
80.000,00
60.000,00
40.000,00
20.000,00
0,00
2005
2012
29
Vidutinio metinio atlyginimo pokytis Europos šalyse ir
JAV 2005 - 2012 m. (Eurostat,tūkst. Eurų)
(vienas dirbantis, neturintis vaikų)
10,03
Švedija
Japonija
Danija
Suomija
Liuksenburgas
JAV
Olandija
Belgija
Malta
Graikija
Prancūzija
Vokietija
Austrija
Čekija
Ispanija
Latvija
ES 25
ES 27
Italija
Turkija
Lietuva
Portug alija
Airija
Bulgarija
Lenkija
Rumunija
Vengrija
Jungtinė Karalystė
7
6,87
7,9
6,07
5,87
5,84
5,01
4,57
4,53
4,38
4,32
4,11
3,63
3,54
3,23
3,18
3,12
2,65
2,54
2,5
2,18
2,13
2,05
2,04
1,67
1,32
0,77
0
2
4
6
8
10
12
30
Vidutinio metinio atlyginimo ir MMA santykis atskirose
ES šalyse ir JAV (Eurostat duomenimis,proc.)
2000
2012
60
56
50
50
44,9
44,3 43,6
43,3
43,8
36,7 36,7
34,2
33,5
30,8
30
34,7
34,7 34,8
35,6
48,8
46,8
44,6
43,5
40,8
39,4
40
46,9
37,8
34,2
32,2
31,7
31
26,3
20
Malta
Graikija
Belgija
Liuksenburgas
Slovėnija
Bulgarija
Lietuva
Portugalija
Vengrija
JK
Kroatija
Latvija
Ispanija
Čekija
Estija
JAV
Slovakija
0
Rumunija
10
Specialistų siūlymu, kad MMA reikėtų didinti adekvačiai vidutiniam darbo
užmokesčiui, siekiant išsaugoti racionalų MMA ir vidutinio bruto darbo
užmokesčio santykį, kuris neturėtų būti didesnis kaip 50 procentų.
šis rodiklis pagal 2014 m. I ketv. Statistikos departamento duomenimis siekė
44,2 proc.
31
Kur glūdi darbo pasiūlos nesuderinamumo
ištakos?
• Mažėja galinčių į darbo rinką patekti darbo išteklių
(susiformavo apversta demografinė piramidė);
• nepakankamai parengiama darbo rinkai reikiamų
profesijų atstovų (formavosi apvesta profesinės
struktūros piramidė);
• dvigubas apvestos piramidės efektas;
• nepakankamas darbo patrauklumas (žemas darbo
užmokestis) ir menka darbo motyvacija;
• kol kas ADRP finansavimas šalyje buvo nepakankamas.
Tai gerokai ribojo jų taikymo galimybes.
32
Dėkojame už dėmesį!
Dėl konsultacijų:
Vyriaus. m. d. dr. prof. Boguslavas Gruževskis
Vyriaus. m. d. doc. Laima Okunevičiūte Neverauskienė
Vyresn. dr. Arūnas Pocius
Vyresn. dr. Julija Moskvina

similar documents