Priešmokyklinis ugdymas - Švietimo ir mokslo ministerija

Report
PROJEKTAS ,,PRADINIO UGDYMO
TOBULINIMAS“
Edukacinės kelionės (stažuotės)
,,Pradinių klasių mokinių praktinių, problemų
sprendimo gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymo
patirtis Suomijoje“
2013 m. rugsėjo 30 d. – spalio 4 d.
SKLAIDA
Paruošė Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos pradinių klasių mokytoja
Ingrida Norkienė
HUOMENTA
LABAS RYTAS
SUSIPAŽINKIME SU SUOMIJA
Suomijos vėliava
Suomijos herbas
• Suomija pagal plotą 5 kartus didesnė už Lietuvą,
gyvena apie 5,3 mln. gyventojų, iš kurių
– 92 proc. suomiai, 6,2 proc. švedai;
• Soumijoje mažiausias procentas ES užsieniečių.
• Dvi valstybinės kalbos: suomių ir švedų. Šiomis
kalbomis užrašai, mokoma mokykloje, TV laidos,
laikraščiai, žurnalai.
• Suomiškai ir švediškai kalbančių suomių kalbos teisės
griežtai nustatytos konstitucijoje.
• Beveik 600 metų Suomija priklausė Švedijai, apie 100
metų Rusijai.
• 1995 metais įstojo į Europos sąjungą.
Kas Suomiją išskiria iš kitų ES šalių
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Didžiausias pramonės indėlis į BVP (37 proc.);
Didžiausias dirbančių moterų procentas (48 proc.);
Didžiausias procentas miškų (69 proc.);
Daugiausia salų – apie 180000;
Žemiausias korupcijos lygis;
Mažiausias gyventojų tankumas (17 žm./kv.km);
Didžiausias skyrybų procentas (kartu su Švedija) – apie 50%;
Daugiausia išgeriama kavos (apie 5 puodeliai per dieną);
Didžiausias telekomunikacijos produktų eksportas;
Didžiausias mob. telefonų naudotojų procentas 100 gyventojų;
Didžiausias apsilankymų internete skaičius vienam gyventojui;
Vienas didžiausių bibliotekų lankomumo procentų (19,7 knygos vienam
asmeniui per metus);
• Turi 1,8 mln. saunų, beveik 0,5 mln. vasaros namelių, 35 nacionalinius
parkus, 5,2 mln. mobiliųjų telefonų ir vieną tikrą Kalėdų Senį.
Suomijos švietimo sistema
Nuo 1921 m. Suomijoje įvestas privalomas
vaikų nuo 7 iki 16 metų ugdymas.
Ugdymo pakopos
• Ikimokyklinis ugdymas nuo 0–5 metų (5 metai).
• Priešmokyklinis ugdymas 6 metai (1 metai).
• Pagrindinis išsilavinimas 7–16 metai (9 metai)
(pradinis ugdymas 1–6 kl. ir žemesnysis vidurinis
ugdymas 7–9 kl.).
• Papildomi pagrindinio ugdymo metai (1 metai);
• Aukštesnysis vidurinis ugdymas (gimnazija arba
profesinė (amatų) mokykla (3 metai).
• Aukštasis mokslas (bakalauras 3 metai, magistras 2
metai) (daktaro laipsnis 6 metai).
Ikimokyklinis ugdymas
• Suomijos vaikų darželiai neturi vienodos mokymo
programos. Vaikai užsiima kūrybine veikla, ugdymas
vyksta pagal jų individualius poreikius, formuojant ir
plėtojant socialinius, bendravimo įgūdžius.
• Ypatingas dėmesys kreipiamas į individualų vaikų
pasiruošimą lankyti mokyklą, į jų emocinį, socialinį ir
pažintinį išsivystymą.
• Vaikų darželius finansuoja vietos savivaldybės, kurios
tam tikrą dalį lėšų gauna iš valstybės, o kitas išlaidas
dengia vietinės pramonės įmonės, organizacijos arba
pavieniai asmenys.
• Grupės yra nedidelės (jei grupėje yra 24 vaikai, tai dirba
3 auklėtojai), neįgalų vaiką prižiūri specialus
pedagogas.
Priešmokyklinis ugdymas (nėra privalomas)
• Visi vaikai vienerius metus prieš privalomąjį mokymą turi teisę dalyvauti
savanoriškame ikimokykliniame ugdyme.
• Priešmokyklinis ugdymas vykdomas darželiuose, ikimokyklinėse klasėse,
vaikų priežiūros grupėse (,,atviruose“ vaikų darželiuose, kurie gali būti ir
aikštelėje parke).
• Kasmėnesinis mokestis už vaiko ugdymą priklauso nuo vaiko šeimos
pajamų.
• Pagrindinis priešmokyklinio lavinimo tikslas yra sukurti mokymosi per
žaidimus aplinką, įkvėpti juos veiklai, suteikti kuo geresnes sąlygas jų
ugdymo poreikių atskleidimui.
• Mokymas neskirstomas į dalykus ar pamokas, bet apima įvairias sritis:
kalbą ir bendravimą, matematiką, gamtą ir aplinką, religiją, etiką, menus,
fizinį lavinimą ir sveikatą.
• Didelė reikšmė teikiama mokymo metodams, kurie pratina vaikus prie
grupinio darbo.
• Svarbus dalykas – vaiko iniciatyva, kuri yra visos veiklos pagrindas.
• Priešmokyklinis ugdymas nėra bendrosios švietimo sistemos dalis, nes
priklauso Socialinių reikalų ministerijai.
Pagrindinis ugdymas
• Suomijoje privalomas pagrindinis ugdymas trunka
9 metus.
• Pagrindinį ugdymą sudaro:
Pradinis ugdymas (1–6 kl.)
Žemesnysis vidurinis ugdymas (7–9 kl.)
Galimi 1 metai savanoriško-pasirenkamo
mokymo(si) 10 klasėje.
• Pradinio ugdymo programa iš esmės yra vienoda
visiems mokiniams, tačiau mokymo metodai ir
priemonės yra individualizuojami pagal vaikų
poreikius.
Pradinis ugdymas
• Mokyklos lankymas prasideda tėvams
pasirenkant mokyklą gyvenamajame mieste ir
registruojantis internetu arba apsilankant
mokykloje.
• Mokyklos rengia atvirų durų dienas būsimiems
mokiniams.
• Registracija į mokyklas vyksta sausio mėnesį, o
mokykla iki kovo mėnesio pateikia tėvams
atsakymą apie priėmimą į mokyklą.
• Vietos valdžia sprendžia į kurią mokyklą vaiką
priimti. Pagrindinis sprendimo kriterijus – vaiko
gyvenamoji vieta.
Ugdymo programa pradinėje
mokykloje
• Akcentuojamas bendrųjų žinių ir gebėjimų ugdymas, skatinamas darbas
grupėse, pagalba vienas kitam.
• 1-oje klasėje būna mažiausiai 19 savaitinių pamokų. Ne visi dalykai yra
išskiriami tvarkaraštyje, nes kai kurie yra integruojami į kai kurių dalykų
pamokas. Kitais metais pamokų skaičius didėja ir integruotas pamokas
palaipsniui keičia dalykų pamokos.
• 2-oje klasėje tęsiamas mokymas tų dalykų, kurių pradėta mokyti
pirmoje klasėje, kad įgytos žinios sustiprėtų.
• 3-oje klasėje pradedama mokyti užsienio kalbos, dažniausiai
pasirenkama pirmoji užsienio kalba – anglų.
• 4-oje klasėje galima pasirinkti ir antrąją užsienio kalbą (prancūzų,
švedų, vokiečių arba rusų).
• 5-oje klasėje į mokymo planus įtraukiamos biologijos, geografijos,
fizikos ir chemijos bei istorijos pamokos. Taip pat ir pasirankamieji
dalykai.
• 6-oje klasėje tęsiamas 5 klasėje pasirinktų dalykų mokymas.
Pasiekimų vertinimas
• Suomijos pradinėse mokyklose mokiniai
vertinami du kartus per metus, tėvams raštu
pateikiant ataskaitą apie vaiko pasiekimus, taip
pat organizuojant individualius pokalbius ir
diskusijas su tėvais.
• Iki 5 klasės vertinama tik žodžiu, vykdomos
diskusijos ir pokalbiai su vaikais suteikiant jiems
grįžtamąjį ryšį ir vertinant atliktas užduotis.
• Pažymiais mokiniai vertinami tik nuo šeštos
klasės.
• Mokykla aprūpina pagrindine mokomąja medžiaga ir
priemonėmis (knygomis, sąsiuviniais, pieštukais, trintukais...).
• Vaikams patariama pasiimti pieštukinę ir sportinę aprangą.
• 5–6 klasėje pasirenkamieji dalykai dėstomi vieną kartą per
savaitę.
• Mokykla užtikrina nemokamus pietus visiems vaikams.
Patiekalai gaminami panašiai kaip namie, varijuojant pagal
sezoną. Sudaroma galimybė rinktis ir vegetariškus patiekalus.
• Ugdymo įstaigose skatinama „edukacinė partnerystė“ tarp
ugdymo įstaigos ir tėvų.
• Pradinio ugdymo pakopoje aktyviai veikia tėvų-mokytojų
asociacija, kuri padeda mokytojams pamokų metu ir
bendraamžiai-tarpininkai (mokiniai savanoriai), kurie yra
apmokyti ir galintys padėti konfliktuojančioms pusėms spręsti
iškilusius nesutarimus.
Žemesnysis vidurinis ugdymas (7–9 kl.)
• Nuo 8 kl. mokinys gali papildomai mokytis dar vienos užsienio kalbos
(vokiečių, prancūzų ar rusų).
• Daug dėmesio skiriama aplinkosauginiam ugdymui, kuris yra daugelio
Suomijos bendruomenių veiklos dalis. Mokyklose dėl to įgyvendinami
įvairūs projektai susiję su aplinkosauga.
• Baigę 9 klases mokiniai turi galimybę pasirinkti, ar tęsti mokslą
gimnazijoje, ar profesinėje mokykloje (įgyti bendrą aukštesnįjį vidurinį
išsilavinimą).
• Nuo 1980 m. Suomijos švietimo sistemoje įvesta dešimta klasė, kurią
renkasi apie 3 proc. mokinių.
• Mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, o galutinį pasiekimų rezultatą
(ataskaitą) mokytojai pateikia kiekvienam mokiniui mokslo metų
pabaigoje.
• Ataskaitoje aprašoma: mokinio elgesys, mokinio veikla mokykloje,
mokinio žinios ir gebėjimai, skirtingų dalykų pasiekimai.
• Vertinimas 10 balų: 4- neigiamas, 5-teigiamas, 6–7 pakankamas, 8–9
labai geras, 10 puikus įvertinimas.
Aukštesnysis vidurinis ugdymas
• Priklausomai nuo pasiekimų ir gebėjimų mokiniai gali rinktis
dvi mokymo(-si) pakraipas: gimnazijas (3 m.), arba profesines
amatų mokyklas (3,5–4,5 m.).
• Maitinimas gimnazijose yra nemokamas, o knygos ir kita
mokomoji medžiaga yra mokama. Mokslas baigiamas
egzaminais.
• Mokslas ir maitinimas profesinėse amatų mokyklose
nemokamas.
• Suomijoje vaikai egzaminus laiko tik vieną kartą, prieš pat
aukštesniojo vidurinio ugdymo pakopos baigimą.
• Baigiamuosius egzaminus sudaro mažiausiai 4 testai:
 Privalomas gimtosios kalbos testas;
 Pasirenkami trys testai iš šių ugdymo dalykų
(antrosios valstybinės kalbos, užsienio kalbos, matematikos,
vieno iš kitų ugdymo dalykų).
Suomijos švietimo sistemos laimėjimai
ir ypatumai
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Vaikai pradeda mokytis nuo 7-erių, savanoriškai galima lankyti ikimokyklinę klasę, kai
vaikui sukanka 6 metai.
Suomijoje beveik neužduodami namų darbai, jie, kaip ir kontroliniai darbai, prasideda
tik baigus pradinę mokyklą.
Įvairių gebėjimų vaikai mokosi kartu.
Pradinėje mokykloje trečdalis vaikų gauna papildomą pagalbą.
Du trečdaliai vaikų mokosi aukštosiose mokyklose, tai didžiausias procentas Europoje.
Mažiausi pasiekimų skirtumai tarp mokinių su aukščiausiais ir žemiausiais pasiekimais
pasaulyje.
Atliekant įvairius laboratorinius darbus, klasėje būna iki 16 moksleivių.
Pertraukos pradinėse mokyklose sudaro 75 min. per dieną.
Mokytojai kasdien klasėje praleidžia 4 val., 2 val. per savaitę skirtos profesiniam
tobulinimuisi.
Švietimo įstaigos (taip pat ir privačios) išlaikomos valstybės.
Nuo 2001 m. suomių mokinių pasiekimai buvo aukščiausi tarp kitų pasaulio valstybių
mokinių pasiekimų matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo srityse.
Suomijos pedagogai privalo turėti magistro laipsnį.
Suomijoje mokytojo profesija taip pat kaip gydytojo ar teisininko yra prestižinė.
Susitikimas su Suomijos Nacionalinės Švietimo Tarybos
patarėju švietimo klausimais Leo Pahkin
Susitikimas Nacionalinėje Švietimo Taryboje su Mokyklų klubo
specialiste Tiina Rytkola
NIAKĖMYN
IKI
KYTOS
AČIŪ

similar documents