i. švietimo ekonom. objektas

Report
I. ŠVIETIMO EKONOMIKOS
OBJEKTAS
V. Peleckienė
2012 m.
Paskaitos tikslai yra supažindinti
studentus su:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
Švietimo ekonomikos reikšme
Švietimo ekonomikos mokslo pradininkais
Švietimo ekonomikos mokslo problemomis
Žmogiškojo kapitalo koncepcija
Investavimo į žmogišką kapitalą rūšimis
Skirtumais tarp vyrų ir moterų, siekiančių aukštojo išsilavinimo
Investavimo į švietimą procesu
Profesinio darbo prasme
Lėšomis švietimui
Švietimo produkcija
Švietimo principais
Užsienio šalių švietimo sistemomis
Lietuvos darbo ištekliais pagal išsilavinimą
Nedarbo lygiu Lietuvoje
Švietimo ekonominė reikšmė
• Švietimo ekonominė reikšmė nustatoma pagal
jos vaidmenį tautos ūkyje.
• Visuomenės vystimesi švietimas ilgai nebuvo
aktuali problema.
• Ilgą laiką ekonomistai reikiamai nevertino
darbo jėgos kokybės reikšmės.
Prielaidos atsirasti švietimo
ekonomikai
• Stiprėjant ekonomikai, padidėjo švietimo
mastas ir išaugo išlaidos švietimui.
• Padidėjo jo įtaka gamybos ekonominiam
efektyvumui.
• Ilgainiui švietimo mokslas nebetilpo į bendros
ekonomikos teorijos rėmus, dėl to atsirado
poreikis:
• išskirti švietimo ekonomiką į atskirą mokslo
šaką.
2. Švietimo ekonomikos pradininkas
Teodoras Šulcas (Theodore W. Schultz)
• 1960 m. tapo švietimo ekonomikos
pradininku;
• JAV ekonomistas,
• Nobelio premijos laureatas,
• vienas iš žmogiškojo kapitalo teoretikų.
Žmogiškojo kapitalo teorija teigia:
-
Lemiamas veiksnys, padedantis
garantuoti žmonių gerovę, yra:
investavimas į žmones,
nes lėšos, įdėtos į žmogiškąjį kapitalą,
duoda didesnį BVP prieaugį,
negu lėšos, įdėtos į pagrindinį kapitalą.
Teodoras Šulcas teigė, kad:
Lemiantys veiksniai, leidžiantys padidinti neturtingų
šalių gerovę, yra:
- ne tiek žemė ar pasėlių plotai,
- bet gyventojų kokybės gerinimas,
• investuojant daugiau į išmokslinimą
• bei į sveikatos apsaugą.
T.Šulcas parašė šias knygas :
• ” Investicija į žmogiškąjį kapitalą”,
• “Išsimokslinimo ekonominė vertė” ir kt.
Teodoras Šulcas teigė:
• “Žmonių lavinimo procesas tapatus
investicijai, kurios grąža matuojama
padidėjusiu jų gyvenimo kokybės lygiu.”
• “Kiekvienos šalies gyventojų gyvenimo kokybė
tiesiogiai priklauso nuo jų įgytų gebėjimų
• savo darbine veikla susikurti reikiamų pajamų
apimtis.”
Švietimo ekonomikos objektas
Švietimo ekonomika – mokslas nagrinėjantis:
• darbo resursų rengimą,
• paskirstymą,
• vartojimą,
• rinkos ypatumus,
• darbo jėgos kokybės gerinimo problemas.
Kuo skiriasi mokymas nuo
mokymosi?
• Mokymas - darbas, teikiantis besimokančiajam
investicinę paslaugą, kurios vertę geriausiai atspindi
pastarojo gyvenimo veiklos efektyvumas.
• Išmokimas nėra informacijos įsiminimas ir
atkartojimas, bet gebėjimas ją panaudoti efektyviai
veiklai, sprendžiant gyvenimo uždavinius.
• Mokymasis – savitarna, tikslu įgyti efektyvius
gebėjimus gerinti savo ir savo artimos aplinkos
gyvenimo kokybę.
3. Švietimo ekonomikos mokslo
problemos
• Švietimo ekonomikos mokslas dažniausiai susiduria
su šiomis problemomis:
• - ne visada yra aiškus rengiamų specialistų poreikis;
• - Švietimui skirtas biudžetas būna nepakankamas;
• parengtų specialistų kokybė neatitinka darbdavių
poreikio,
• Sunku nustatyti švietimo ekonominį efekltyvumą.
Pasaulio Banko ekspertai (2004 m.):
“ ...egzistuoja problema, kad Lietuvos švietimo sistema,
ypač aukštojo mokslo sistema, yra stipriai orientuota
ne į kokybę, bet į kiekybę.
•
Lietuvoje, kur iš visų ES šalių BVP išlaidų dalis,
tenkanti švietimui yra didžiausia, lėšos, tenkančios
vienam besimokančiajam yra vienos mažiausių.
•
Tai sąlygoja prastą išsilavinimo kokybės lygį ir
žemos kvalifikacijos universitetus baigusiųjų
specialistų patekimą į darbo rinką. ”
Lietuvos BVP ir švietimui skirtos lėšos
• Įvairių valstybių švietimo išlaidos (įskaitant ir
privatų sektorių) sudaro nuo 3 iki 7 proc. BVP.
• Lietuvoje pagal 2000 m. gruodžio 7 d. priimtą
LR mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo
įstatymą švietimui numatyta skirti ne mažiau
kaip 6,5 proc. BVP.
Išlaidos švietimui nuo BVP, proc.
2009 metais išlaidos švietimui sudarė 6,8 proc.
2008 metais - 5,6 proc.,
2007 metais - 5,2 proc.,
2005 metais - 5,4 proc.,
2003 ir 2004 metais - po 5,5 proc.,
2002 metais - 5,8 proc.,
2001 metais - 5,9 proc.,
2000 metais - 5,6 proc.
Max Weber (1864-1920)
Nors mokslas gali mums pasakyti, kas yra,
tačiau negali pasakyti, kas turėtų būti,
nors mokslas gali įvertinti tikimybę, kad tam tikri
veiksmai ves mus į tikslą,
jis negali pasakyti, koks turi būti tas tikslas.
Pagrindiniai priekaištai AMS sistemai:
1. Specialistai nepakankamai paruošiami
produktyviam ir pajamingam darbui sparčiai
besikeičiančioje rinkoje.
2. Efektyvių ir vertingų darbo vietų kūrėjų ir
tobulintojų lavinimas paliktas savieigai.
3. Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra per
daug orientuota į kiekybę, o ne į kokybę
4. Dėl to vieningai sutaria ir šalies ir užsienio
ekspertai.
Šiandien daugeliui nepriimtina, kad
• ...aukštasis išsilavinimas nesuteikia reikiamo
konkurencinio pranašumo darbo rinkoje pagal
įsidarbinimo, profesinės karjeros ir pajamų
didėjimo galimybes.
• ...besimokančiųjų mokestinis indėlis didėja
sparčiau, nei suteikiamo išsilavinimo kokybė
bei jo suteikiama grąža.
AM reforma buvo neišvengiama
• Siekiančių aukštojo išsilavinimo Lietuvoje
jaunuolių skaičius nuolat didėjo.
• Valstybės asignavimų, reikiamai studijų
kokybei užtikrinti, deficitas irgi nuolat augo.
• Absolventų profesinių kompetencijų stoka
pastaraisiais metais irgi prisidėjo prie
bedarbystės šalyje augimo.
Pagrindinis AMS tikslas
• Didinti kokybišką aukštąjį išsilavinimą turinčių
Lietuvos gyventojų dalį, tenkinant
besitobulinančių asmenų ir visuomenės
dabarties bei ateities poreikius ir progresą,
išsaugojant tautinį bei kultūrinį identitetą
Galimybės mokytis kito amžių bėgyje
Senovės Graikijoje mokytis galėjo tik turtingieji ,
arsitokratai , pvz. Aristotelis, Sokratas.
Dar barjeras buvo lytis, mokėsi tik vyrai.
O dabar išsilavinimas būtinas visiems, jis yra
varomoji jėga.
Žinių reikšmė
• Žmogiškasis kapitalas vertingesnis už įvairius
turtus ( gamtos , materialinius).
• Visose gyvenimo situacijose
• ir visoms specialybėms ,
• darbams reikalingas tam tikras žinojimas,
išsilavinimas.
Gyvenimo trukmė:
•
•
•
•
•
Lietuvoje: moterys -77 , vyrai – 65
Japonijoje: moterys - 83, vyrai – 77
Rusijoje: moterys - 73, vyrai – 61
Vyrai gyvena trumpiau už moteris,
Ilgesnė gyvenimo trukmė yra kaip paskata
įgyti daugiau išsilavinimo, tobulėti.
Žmogiškasis kapitalas
• Žmogiškasis kapitalas yra investicijos į
žmogiškuosius išteklius :
• švietimui,
• profesiniam parengimui,
• sveikatos apsaugai
• ir moksliniams-tiriamiesiems
• bei konstravimo darbams
Išlaidos daromos laukiant būsimos
naudos
• todėl sąvoka “žmogiškasis kapitalas”
apibūdinama kaip “investicijos į žmogiškuosius
resursus”.
• Egzistuoja tiesioginė analogija tarp investicijų į
žmogiškąjį ir fizinį kapitalą,
• tačiau yra ir skirtumų.
Žmogiškasis kapitalas
• negali būti paskolų teikimo garantas,
• kadangi jis negali būti parduotas.
• Be to, individas negali paskirstyti arba
diversifikuoti savo rizikos,
• kaip tai gali padaryti fizinio kapitalo savininkas.
Žmogiškojo kapitalo koncepcija yra
plačiai taikoma:
•
•
•
•
•
pagrindžiant investicijas į :
vidurinį ir aukštąjį mokslą,
į mokymą neatsitraukiant nuo gamybos,
taip pat ir į ikimokyklinį ugdymą šeimoje,
sveikatos apsaugą bei informacijos apie darbo
rinką bedarbiams ir jauniems specialistams
paieškas.
Žmogiškojo kapitalo teorija
• Tai šiuolaikinio ekonomikos mokslo daugelio
laimėjimų pagrindas,
• kuriuo remiantis galima paaiškinti darbo
užmokesčio diferenciaciją pagal amžių ir
profesijas,
• nevienodą bedarbystės pasiskirstymą pagal
klasifikacijos lygius,
• išteklių paskirstymą mokslui, švietimui ir
profesiniam parengimui.
Žmogiškąjį kapitalą sudaro
• daugiausia švietimo ir sveikatos apsaugos
išlaidos.
• Kuo aukštesnį išsilavinimą žmogus įgyja, tuo
daugiau jis laikosi šiuolaikinės gamybos
reikalavimų,
• ir kuo geresnė visuomenės narių sveikatos
būklė,
• tuo daugiau laiko praleidžia produktyviai
kiekvienas visuomenės narys per savo
darbingą amžių.
Gerinant tiek švietimo, tiek sveikatos
apsaugos sąlygas
• daromas teigiamas poveikis ne vien
ekonomikos rodikliams.
• Dar svarbesnė yra jų socialinė funkcija:
• mažėja socialinis visuomenės narių
susiskaldymas,
• žmogaus gyvenimas tampa įvairus ir visavertis.
• Todėl šių dienų visuomenėje investicijos į
žmogiškąjį kapitalą yra labai didelės.
Žmogiškojo kapitalo pagrindas
yra išsimokslinimas
• XXI amžiaus pradžioje jis tampa lemiamu
ekonominio-socialinio progreso veiksniu.
• Pranašumus konkurencinėje kovoje vis labiau
apsprendžia:
• ne šalies dydis, turtingi gamtos resursai ir
finansinis kapitalas.
• Dabar viską lemia išsimokslinimas ir
visuomenės sukauptų žinių dydis.
Daugiau dėmesio reikia skirti:
• ekonominiams švietimo ir mokslo aspektams,
kadangi :
• efektyvus švietimo potencialo panaudojimas
• yra visuomenės ekonominio ir socialinio
stabilumo pagrindinė sąlyga.
Skirtumai tarp vyrų ir moterų
siekiančių aukštojo išsilavinimo
• Statistika rodo, kad 2010 m. daugiau moterų
nei vyrų siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą:
• kolegijose moterys sudaro 58 procentus
studijuojančiųjų,
• universitetų bakalauro studijose – 59 proc.,
• magistrantūros – 66 proc.,
• doktorantūros – 59 proc. visų studijuojančiųjų.
Investavimo į švietimą procesas:
• vaiko auklėjimas ir mokymas šeimoje ir
mokykloje,
• profesinis išsilavinimas,
• visą gyvenimą trunkantis žinių kaupimas.
Švietimo proceso tikslas
• Visos pastangos , sutelktos į švietimo proceso
sudedamąsias dalis
• yra nukreiptos pasiruošti profesiniam darbui.
Profesinio darbo prasmė
• Pateikti kitiems reikalingą, vertingą naudingą bei
konkurencingą produkciją (prekę, paslaugą).
• Reikalingumą liudija paklausa (pirkimai).
• Naudą – vartotojo poreikių patenkinimo laipsnis.
• Vertę –produkcijos panaudojimo galimybių ir kokybės
lygis.
• Konkurencingumą – vertės ir kainos santykis.
• Darbu sukurta pridėtinė vertė – geriausias to darbo
matas, atspindintis ir vertę, ir atlikimo efektyvumą.
Lėšos skiriamos švietimui
• ateityje gali nulemti šalies ekonominę padėtį.
• Tas investavimas naudingas ir būtinas, tik
svarbu apskaičiuoti kaip ir kur nukreipti lėšas.
• Valstybė rūpinasi švietimu, tačiau prie to
prisideda ir patys tėvai ( skiria lėšų
priemonėms, knygoms, mokykloms).
Valstybės biudžete
•
•
•
•
•
•
Švietimo sričiai 2012 m. numatyta skirti:
5 mlrd. 204 mln. litų .
Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos:
visų lygių – ikimokyklinio,
bendrojo lavinimo,
profesinio rengimo ir aukštojo mokslo –
ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti.
Studentų skaičius
• Investicijos į aukštąjį mokslą duoda rezultatus
tik ateityje, tai rizikinga.
• 1970 metus buvo 50 000 studentų,
• 2003 metus jų buvo 143 000,
• 2010 metais – 201 000 studentų, iš jų:
• iš jų universitetuose –144 tūkst.,
• kolegijose – 57 tūkst.
Kiek Lietuvoje yra aukštųjų mokyklų:
• 46 aukštosios mokyklos :
• 23 universitetai ir tiek pat kolegijų.
Kas yra švietimas?
• Tai žinių perdavimo ir priėmimo procesas bet
kurioje srityje.
• Jis vysto asmenybę morališkai ir protiškai,
• formuoja sugebėjimus padedančius tapti
asmenybe, sprendžiant individualias ir
visuomenines problemas.
• Tai veikla , kuria siekiama suteikti asmeniui
visaverčio gyvenimo pamatus ir padėti nuolat
tobulinti sugebėjimus.
Švietimo kategorijos:
• Formalus – organizuotas mokymasis , kai
gaunami sertifikatai
• Neformalus – šalia pagrindinių švietimo
sistemų, diplomai negaunami.
• Informatyvusis – natūralus, kiekvieną dieną
vykstantis mokymasis, jo kartais gali
nepripažinti individai.
Švietimo produkcija:
• Vidurinės mokyklos, kolegijos, universitetai – i
suteikia žmonėms kvalifikaciją, diplomus.
• Bendrojo lavinimo mokykla – ten mokosi, bet
dar neįgyja specialybių.
Švietimo principai :
• Tautiškumo – mokoma gimtąja kalba, tautos
istorijos mokymas;
• Švietimo prioriteto socialinėje raidoje –
realizavimas priklauso nuo ekonominių ir
socialinių sąlygų;
• Demokratiškumo – visuomenės tvarkymasis
pagrįstas masių savaveiksmiškumu kai
vykdoma daugumos valia. Reikalauja kurti
tokią švietimo sistemą, kad kiekvienas galėtų
pasirinkti atitinkamą įstaigą.
Švietimo principai (2) :
Humaniškumo – kad žmogus išaugtų žmogumi, reikalauja
gerbti asmenybę, siekiama kad vaikas pats norėtų eiti į
mokyklą, nebijotų. Santykiai turi būti teisingi.
Ryšio su gyvenimu principas – reikalauja suteikti tokio
lygio išsilavinimą, kad jaunimas galėtų įsijungti į
visuomeninį gyvenimą.
Diferencijuota mokymo ir mokyklų įvairovės principas :
• vidinė ( mokymo procese skirtingai dirbama su
mokinių grupėmis)
• ir išorinė ( kai besimokantieji atsižvelgiant į
individualias savybes skirstomi į specialias grupes ir
mokyklas).
Gyventojų surašymo duomenys:
1959 metais raštingi buvo 67,4 % ,
o 2001m. – 98,5 %
Surašymo duomenys procentais 2001 m. :
• 24 % - turi išsilavinimą
• 85,5 % - baigę aukštąjį mokslą
• 73,6 % - baigę aukštesnįjį mokslą
Kaime gyvena: 14 % - baigę aukštąjį
•
26 % - baigę aukštesnįjį
Miesto ir kaimo palyginimas ( aukštasis išsilavinimas) :
mieste – 16,1 %; kaime – 5,5%
Lietuvos švietimo sistema
• – apima aukštąjį , profesinį, pradinį, vidurinį
išsilavinimą, suaugusiųjų švietimą.
• Lietuvoje esantys profiliai :
• humanitariniai
• realiniai
• meniniai
Švietimo sistemų rūšys:
• Centralizuota;
• Decentralizuota;
• Mišri.
Centralizuota
• – švietimo įstaigoms vadovauja vienas
centrinis švietimo organas, vadovauja
mokytojų rengimui, kvalifikavimui,
paskirstymui ir t.t. finansuoja švietimą :
• Lietuva,
• Italija,
• Graikija,
• Portugalija,
• Lotynu Amerika,
• Airija.
Decentralizuota
• – kai švietimo reikalus tvarko vietos
administracija, specialūs organai.
• Leidžia atitinkamas instrukcijas, kurios
reglamentuoja mokymo planus, skirsto lėšas:
• Vokietija,
• Belgija,
• Liuksemburgas,
• Švedija,
• Didžioji Britanija .
Mišri
• būdingas finansų pasidalinimas tarp centrinių
ir vietinių valdžios organų.
• Centriniai organai planuoja švietimo sistemą,
kontroliuoja mokyklų veiklą, ir iš dalies
finansuoja,
• o vietiniai tvarko kitus mokyklų reikalus –
metodus, formas :
• Indija, Pakistanas.
Užsienio šalių švietimo sistemos:
•
•
•
•
Didžioji Britanija:
Japonijos švietimo sistema.
Izraelio švietimo sistema.
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)
Didžioji Britanija:
•
•
•
•
Ikimokyklinis ir mokyklinis švietimas
Universitetinis
Tolesnis švietimas ( koledžai, institutai)
Būdingas valstybinio sektoriaus vyravimas,
daugumos mokinių mokslą finansuoja vietiniai
švietimo organai, ir dar 7% lanko privačias
mokyklas.
Mokyklų finansavimas iš valstybės
Didžiojoje Britanijoje:
• Grafysčių - kuria ir finansuoja vietiniai
švietimo organai.
• Laisvanoriškas .
Vidurinio mokslo grupės Didžiojoje Britanijoje:
• Jungtinės – labiau paplitę jungtinės vidurinės
mokyklos, kuriose mokosi įvairių gabumų turintys
mokiniai
• Gramatinės – rengia mokinius aukštosioms
mokykloms.
• Privačios mokyklos – bendro lavinimo , jose
mokslas mokamas ( 100 – 2000 svarų sterlingų).
• Public shool – viešos mokyklos – mokosi 4%
mokinių, už mokslą mokestis didelis.
Užsiregistruojami tik pasiturinčių tėvų vaikai vos
jiems gimus. Į jas sunku patekti.
Vidurinis mokslas Didžiojoje Britanijoje
• Baigiamieji egzaminai būna 16 ir 18 metų
vaikams – įprasto lygio.
• Universitetuose ir aukštosiose mokyklose
mokslas yra mokamas.
•
Japonijos švietimo sistema
Ugdymas pradedamas šeimoje ir iki mokyklinėse (
3-5metų vaikai po 5h per dieną) ir rūpybos
centruose ( 1-5 metų dirbančių tėvų vaikams po
8h per dieną).
Iš dalies valstybės , iš dalies tėvų finansavimas.
Bendrosios lavinimo mokyklos:
• Pradinė (1-6kl.)
• Vidurinė (7-9kl.)
• Aukštesnioji (1-3kl.)
Japonija
• Mokymas privalomas nuo 6 metų iki 9 klasės, valstybė
finansuoja 1-9klases,
• o už mokinius 3 pakopoj yra mokama. Ji skirta rengti
studijoms aukštosiose mokyklose.
• Mokslo dienų –6 dienos per savaitę, pamokos trukmė –
45min., mokinių skaičius klasėje – 40.
• Mokymo būdai – pamokos , pratybos, aiškinimai.
• Žinios vertinamos testais, specialiomis skaičių skalėmis,
su rezultatais supažindinami tėvai.
• Aukštesnioji pakopa – į ją patenka gerai besimokantys,
ir konkursinius egzaminus išlaikę mokiniai.
•
Izraelio švietimo sistema
• Vaikai nuo 5 iki 6 metų darželiuose rengiami
mokyklai .
• Mokymasis privalomas iki 16 metų.
• Valstybinėse mokyklose mokslas nemokamas.
• Jose pradinėse klasėse nėra namų darbų,
viskas atliekama klasėse.
• Iki mokyklinio ugdymo lopšeliuose
darželiuose vaikai nuo (0,5 – 5m.).
Izraelio mokykla:
• Pradinė ( 1-6kl.)
• Nepilna vidurinė ( 7-10 kl.)
• Vidurinė(11-12 kl. ):
Izraelis
– Valstybinės – pasaulietiškos, lanko 70% mokinių
– Valstybinės – religinės, lanko 20% mokinių,
finansuoja ministerija
– Religinės krypties ortodoksinės mokyklos dėmesys religijai , finansuoja religinės
bendruomenės ir ministerija, lanko 5% mokinių
– Ortodoksinė – religinės ir privačios , jas išlaiko
tėvai arba religinės bendruomenės.
- Aukštojo mokslo sistema – 5 universitetai 6
milijonam žmonių.
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)
• Valstijų įstatymai apibrėžia švietimo sistemą, o vietiniai
valdžios organai sprendžia vietines problemas.
• Mokyklos:
• Pradinis ( ir iki mokyklinis) (3-4 metai) + (1-4 kl.)
• Vidurinis (7-9 – 12kl)
• Tolesnis švietimas:
– Dviejų metų koledžai
– Keturių metų koledžai
– Universitetai
• Maždaug 20 milijonų amerikiečių toliau mokosi, lanko
kursus ir t.t. , nori neatsilikti nuo gyvenimo , daugiau
pasiekti.
Mokyklų, mokinių ir mokytojų skaičius
2010-2011 mokslo metais Lietuvoje
• Mokyklų tipas Mokyklų skaičius
Mokytojų skaičius
• Vidurinės
285
11416
• Pradinės
86
1448
• Mokyklos-darželiai 103
864
• Jaunimo
18
247
• Suaugusiųjų
34
563
Konservatorijos
4
212
Vaikų socializacijos centrai 8
85
Pagrindinės
496
11511
• Gimnazijos
212
10331
• Menų gimnazijos
4
307
Spec. Mokyklos
62
997
Sanatorinės
9
123
Viso
1321
38104
• Profesinės
78
3912 4
Mokinių skaičius
129649
19285
8044
1438
10833
685
203
114316
124925
2114
4027
354
415873
9369
BENDRIEJI ŠALIES DARBO IŠTEKLIAI PAGAL
IŠSILAVINIMĄ IR ŠVIETIMO SRITIS
• Esamas šalies gyventojų išsilavinimas didele
dalimi atspindi turimų darbo išteklių kokybę.
• Tiriant darbo pasiūlos ir paklausos atitikimą,
kyla klausimas:
• ar esama gyventojų išsilavinimo struktūra
atitinka šalies ūkio poreikius?
Pokyčiai išsilavinimo struktūroje
• Per paskutiniuosius penkis metus mes stebime
itin žymius pokyčius išsilavinimo struktūroje.
• Skaitlingiausia grupe 2007-2009 m. laikotarpiu
tapo aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės:
• 1000 gyventojų jų skaičius padidėjo
• nuo 231 iki 255.
Mažėja vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių:
• Kita vertus, šalyje akivaizdžiai mažėja vidurinį
išsilavinimą turinčių žmonių 1000 gyv.:
• 2005 m - 216
• 2006 m.- 217
• 2007 m. -205
• 2008 m. -190
• 2009 m. - 193
• Pozityvios tendencijos – nekvalifikuotų gyventojų
skaičiaus mažėjimas bei žmonių, turinčių profesinę
kvalifikaciją didėjimas.
Didėja vidurinį su profesine
kvalifikacija turinčių asmenų skaičius
• Ypač reikėtų išskirti vidurinį su profesine
kvalifikacija turinčių asmenų dalies padidėjimą
(2005-2009 m. – beveik 1,3 karto).
• iš esamų statistinių duomenų akivaizdu, kad
pernelyg spartus aukštąjį išsilavinimą turinčių
asmenų rodiklio augimas neatspindi
daugumos šalies įmonių lūkesčių.
Ekonomikos sunkmetis ypač susiaurino darbo vietų
paieškos galimybes įvairias specialybes turintiems
žmonėms.
• Žymiai išaugo nedarbas.
• vidutinis metinis bedarbių skaičius Statistikos
departamento duomenimis 2007-2010 m.
padidėjo net 3,3 karto ir 2010 m. siekė 235
tūkst.
• Sprendžiant iš bendro vidaus produkto (toliau
— BVP) rodiklio dinamikos, 2010 m. šalyje
ėmė ryškėti ekonomikos atsigavimo požymiai.
Finansų ministerija prognozuoja
• kad BVP 2011 metais augs 2,8 procento.
• Gerėjanti situacija sudaro formalias prielaidas
padėčiai darbo rinkoje gerėti ir darbo vietų skaičiui
gausėti.
• Tačiau pagal Lietuvos darbo biržos prognozes
numatoma, kad atsigaunant ekonomikai nedarbas
mažės lėtai.
• Tai susiję su ekonomikos ciklų praktika: nedarbas
paprastai kurį laiką didėja netgi po to, kai BVP
pradeda didėti.
Nedarbas Lietuvoje
• Kadangi įvardijamas kaip struktūrinis, todėl jis
išliks aukštas, nors stabilizacijos požymiai
stebimi jau dabar.
• Dėl ankstesnės ekonominės krizės įtakos
didžiausias maksimalus registruoto nedarbo
rodiklis 2010 m. siekė 14,5 proc.,
• nors prognozuojama, kad 2011 m. jis sumažės
iki 13,3 proc
Darbo vietų steigimas pagal ekonomines veiklas
Šaltinis: Darbo rinkos prognozė 2011 metams.
Darbo rinkos prognozė 2011 metams
(darbdavių apklausos duomenimis)
• Didžiausias teigiamas darbo vietų steigimo balansas
prognozuojamas:
• mažmeninėje prekyboje, išskyrus variklių transporto
priemonių ir motociklų prekybą;
• pastatų statyboje;
• sausumos transporte ir transportavime vamzdynais;
• medienos bei medienos ir kamštienos gaminių,
išskyrus baldus,
• gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyboje;
• drabužių siuvime (gamyboje); inžinierinių statinių
statyboje.
Neigiamas darbo vietų steigimo balansas
prognozuojamas:
• švietimo srityje;
• kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių
gamyboje;
• chemikalų ir chemijos produktų gamyboje;
• pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikloje;
• tabako gaminių gamyboje.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
KLAUSIMAI
Švietimo ekonomikos reikšmė
Švietimo ekonomikos mokslo pradininkas
Švietimo ekonomikos mokslo problemos
Žmogiškojo kapitalo koncepcija
Investavimo į žmogišką kapitalą rūšys
Skirtumai tarp vyrų ir moterų, siekiančių aukštojo
išsilavinimo
Investavimo į švietimą procesas
Profesinio darbo prasmė
Lėšos švietimui
Švietimo produkcija
Švietimo principai
Užsienio šalių švietimo sistemos
Lietuvos darbo ištekliai pagal išsilavinimą
Nedarbo lygis Lietuvoje

similar documents