Šešėlių teatrai

Report
2012 m.
biblioteka – informacinis centras
Kalbant apie pačius kinus, sklando graži legenda, kuri tikriausiai yra neišgalvota, nes užrašyta
viename kinų metraštyje.
Prieš beveik du tūkstančius metų mirė Kinijos valdovo Chano Udi žmona.
Šį apėmė gilus liūdesys.
Nežinodamas ką patarti mylimam valdovui, valdovo patarėjas susikrimtęs vaikštinėjo po miestą.
Pamatęs žaidžiančius vaikus staiga sumąstė, kaip pakelti valdovo nuotaiką. Grįžęs namo jis ant
audeklo gabalo nupiešė Chano mylimosios paveikslą, padarė iš jo žmogaus siluetą, jį nuspalvino,
prie gautos figūros pritaisė virvutes, sustatė žvakes taip, kad šis kūrinys puikia matytųsi.
Tempiant šias virvutes moters siluetas ėmė šokti.
Valdovas buvo labai tuo patenkintas.
Nuo to laiko karaliaus rūmuose šešėlių teatrai labai išpopuliarėjo.
Toks reginys, kurį sugalvojo valdovo patarėjas, dabar vadinamas šešėlinių lėlių teatru.
Vėliau žmonės išmoko naudotis ir savo kūnu kaip šešėlių valdymo
priemone, kuriant teatrą.
Kinijoje Sun dinastijos laikais atsirado nemažai klajojančių cirkų, mažų
teatrėlių. Ekranai buvo gaminami iš labai plono šilkinio audeklo, kuris
vaidinimų metu buvo peršviečiamas žvakėmis ar specialiais žibintais. Kad
vaizdas būtų ryškesnis, ekranus sudrėkindavo vandeniu.
Europą kinų šešėlių teatrai pasiekė tiktai XVII amžiuje. Kurį laiką čia buvo
populiarūs “ispanų šešėliai”.
Spektakliuose už ekrano vaidino ir judėjo aktoriai.
1776 m. Dominique Séraphinas įkūrė šešėlių teatrą Versalyje, kuris
1784-aisiais iš karaliaus rūmų persikėlė į miestą.
XIX a. pirmoje pusėje Prancūzijos
paveikslų pirkliai pardavinėjo
žaislus “Seraphine’as vaikams”.
Tai iš kartono išpjaustyti ir
suklijuoti įvairiausi personažai
šešėlių teatro vaidinimams. Ant
atskirų lapų buvo šešėlių
siluetai, ant kitų – uždangos,
teatro ekranas.
Mažose knygelėse buvo
atspausdinti reikalingi tekstai –
spektaklių turinys, trumpos
istorijos, pavyzdžiai ir
anekdotinės situacijos.
Mūsų laikais pasaulyje yra susikūrę keletas šešėlių teatro grupių,
kuriose spektakliai kuriami formuojant figūras iš viso kūno šešėlio.
Viena žymiausių grupių – Pilobolus. Tai profesionalių šokėjų grupė,
susikūrusi 1971metais Amerikoje. Šokėjai savo pasirodymuose
išbandė ir pritaikė šešėlių teatro galimybes, kurios daugelį tai
mačiusiųjų tiesiog pritrenkė. Pilobolus yra pelniusi ne vieną garsų
apdovanojimą. Dabar grupė turi savo šokio teatrą, institutą, kūrybos
centrą.
Šešėlių teatro grupė El gamma Penumbra
- Filipinuose susikūrusi grupė.
Dirba panašiu principu, kaip ir Pilobolus.
Labai žymus jų šešėlių šokis
Gangnam Style from El gamma Penumbra
Pasaulyje veikia ir rankų šešėlių teatrai.
Vienas iš įdomesnių teatrų - Gruzijos rankų šešėlių teatras
„Budrugana – Gagra“. Gruzijoje šis teatras žinomas jau nuo 1985 metų.
Aktorius ir režisierius prof. Gela Kandelakis subūręs pirmąją trupę
tikėjosi įkurti klajojantį lėlių teatrą. Dėl finansinio nepritekliaus ši idėja
žuvo, tačiau gimė nauja – vaidinti tiems, kurie negali džiaugtis
panašiomis pramogomis, tai yra nuskriaustiems vaikams iš apleistų
Gruzijos regionų.
Puikus rankų šešėlių teatro
pavyzdys yra Raymond`as Crowe.
Tai australų kilmės pantomimos
meistras, magas, kabareto atlikėjas
ir žmogus, kuris kuria šešėlių
teatro pasirodymus savo paties
rankomis. Viename savo
pasirodymų, naudodamas
populiarią dainą
A wonderful world, Raymond`as
pilnaties fone vaizduoja įvairių
gyvuliukų imitacijas, tokias, kaip
arklio, gulbės, zuikio. Vaizdai
lengvai suprantami tiek vaikų, tiek
suaugusiųjų auditorijai.
Kuriant šešėlių teatrą reikia turėti lakią fantazija, miklias rankas ir šiek tiek
priemonių vaidinimo atlikimui. Šešėlių teatras –tai tokia teatro rūšis, kurioje
dominuoja šešėlių pagalba sukurtos meninės formos, veikėjai ir aplinkos
motyvai. Šešėlių teatras gali būti visiškai šešėlinis, ir iš dalies šešėlinis. Iš
dalies šešėlinis teatras gali būti naudojamas šalia kitų teatrinės ar meninės
raiškos priemonių.
Visiškai šešėlinis spektaklis -kai yra naudojamas projektorius ir peršviečiama
širma. Tokiu principu statomi žmogaus kūno šešėlių vaidinimai. Kartais širma
nėra apšviečiama visa, kad nesimatytų aktorių, valdančių lėles. Pačių vaidmenį
atliekančių žmonių neįmanoma pamatyt, gali nebent išgirsti jų įgarsintą
personažą.
Iš dalies šešėlinis spektaklis- kai šešėlių vaizdas yra tik pagalbinė priemonė, o
pagrindinį vaidmenį atlieka patys aktoriai. Tokį principą naudoja Jeruzalės
šešėlių teatras iš Izraelio, Vilniaus teatras Lėlė.
Šešėlių teatro vaidinimams reikia trijų dalykų: šviesos šaltinio, metamo šešėlio ir
tuščio balto ekrano. Tačiau pasaulyje plintant vis modernesnėms technologijoms,
dabar yra įmanoma naujomis medžiagomis, tokiomis, kaip nedūžtanti plastmasė
(poligomonatas), sukurti daug didesnius lėlių šešėlius, kurie gali būti netgi
spalvoti. Kalbant apie patį apšvietimą, menininkam jau nebeužtenka standartinių
lempučių- jie pasitelkia į pagalbą skaidrių projektorių, grafinį projektorių ar net
vaizdo ar kompiuterio specialias lemputes, kuriomis galima sukurti ryškų ir
aiškų šešėlių vaizdą, daug didesnį negu įprastai. Dažnai naudojama
kompiuterinė grafika ir animacija.
Mūsų mokykloje šešėlių teatras veikia nuo 2007 metų. Sukurti šešėlinių lėlių
spektakliai: ,,Obuolių pasakos’’, ,,Mamulė Mū laipioja po medžius’’, ,,Milžinas’’,
,,Coliukė’’, ,,Kakė Makė’’, ,,Saula’’, ,,Madingiausias krokodilas’’.
2012 metais pastatytas pirmas šešėlių spektaklis ,,Kelionė’’.
Šešėlių teatras skirtas 5-8 klasių mokiniams, tačiau čia laukiami visi fantazijos turintys
ir šešėlių menui neabejingi vaikai.
Naudojamos tradicinės priemonės: ryški lempa, medžiaginė širma. Šešėlinės lėlės
gaminamos iš spalvoto popieriaus, jos valdomos medinėmis lazdelėmis.
Scenarijus rašomas pagal perskaitytą ir aptartą knygą, pasaką, istoriją, eilėraštį.
Šešėlinių lėlių spektaklio veikėjai įgarsinami vaidinančių vaikų balsais.
Šešėlių vaidinimas, sukurtas tik iš žmonių figūrų, yra nebylus. Scenarijų kuria patys
vaikai, kartais visai nesiremdami literatūros kūriniais. Muzika parenkama
atsižvelgiant į vaidinimo turinį. Tokiam spektakliui labai svarbus tikslus judesys,
lankstumas, kantrybė.
Statant tokį spektaklį reikalingas didelis ekranas ir stipri lempa arba projektorius.
2013 metais statomi du šešėlių spektakliai : ,,Lankos pievos’’ ir ,,Šiurpės’’.
Šešėlių menas- viena seniausių meno rūšių pasaulyje,
kuri ne daug kuo pakito, nuo jos atsiradimo. Tačiau šis menas nėra
plačiai paplitęs. Tikriausiai todėl nėra atsibodęs ir pritraukia minias
žiūrovų stebėti ypatingų pasirodymų.

similar documents