Rašymo gebėjimų ugdymas. Esė rašymas

Report
Rašymo gebėjimų ugdymas:
esė rašymas
Eglė Petronienė
2012 02 14
Vilnius
O „Essayer“ – pranc. mėginti, stengtis,
išbandyti (jėgas).
O „Exagium“ – lot. pasverti, apgalvoti.
O Michel de Montagne (1533 – 1592) –
„Essais” (1580).
O Francis Bacon (1561 – 1626) –
„The Essays, or Counsels, Civil and Moral“
(1612).
O XVIII-XIX a. esė žanras plėtojamas nuo
reflektyviojo, filosofinio pobūdžio iki moderniojo
žurnalistinio stiliaus.
O XX a. esė susipina įvairūs stiliai: grožinės
literatūros, žurnalistinis, dokumentinis,
biografijų, politinis ir kt.
O Akademinė esė yra minties, nuomonės
raiška.
O Rašytojo minčių kelionė į skaitytoją.
O Rašymas yra komunikacinė veikla.
O Akademinė esė yra komunikacinės veiklos
rūšis.
O Akademinės esė rašytojas ir skaitytojas yra
tam tikros komunikacinės situacijos dalyviai.
O Atsakingas rašančiojo požiūris. Rašantysis
rašo skaitytojui. Rašantysis
suprastas skaitytojo.
nori
būti
O Atsakingas požiūris ir klausimo aktualumas
ir rimtumas nulemia kalbinę raišką. Rašymo
stilius yra formalus arba neutralus. Reikėtų
vengti neformalių frazių.
O Nuoseklumas.
Rašantysis turėtų būti
nuoseklus ne tik savo minčių, bet ir kalbinės
raiškos požiūriu.
O Objektyvumas.
nuomonę,
nepagrįstos
konstrukcijas.
Rašantysis reiškia savo
ją
pagrįsdamas,
vengia
kritikos, vartoja modalines
O Esė skaitytoją verčia samprotauti, jeigu joje
reiškiniai yra analizuojami, mintys dėstomos
logiškai, jos pagrindžiamos, pateikiami
realūs faktai, įtikinami pavyzdžiai, išvados
logiškai išplaukia iš samprotavimo eigos.
Nuo 2013 metų B2 kalbos mokėjimo lygio
mokiniai brandos egzamine rašys esė ir bus
vertinami pagal tai,
O kaip kuriamo teksto turinys atitinka duotą
temą, kiek ji išplėtota ir rišliai pateikta;
O kaip nuosekliai dėstomos mintys, ar tekstas
logiškai skirstomas pastraipomis, ar
tinkamai
vartojamos
teksto
jungimo
priemonės;
O Kiek
įvairios ir kokio sudėtingumo yra
leksinės ir gramatinės formos ir struktūros,
ar tinkamai ir taisyklingai vartojamos.
O Gebėjimas reikšti mintis raštu yra glaudžiai
susijęs su mąstymu.
O Tikslinga mokytis rašyti, kartu mokantis
kalbėti ir kritiškai skaityti.
Trys teksto tipai:
O - pasakojimas (veiksmas)
O - aprašymas (vaizdas)
O - samprotavimas (mąstymas)
O Esė
apibrėžiamas
kaip
rašytinis
pasakojamasis,
aprašomasis
arba
samprotaujamasis tekstas, kurio esmė yra
rašančio asmens minčių raiška duota tema.
O Pasakojamojo
tipo esė remiasi laike
vykstančiu veiksmu. Pastarasis gali būti
skaidomas į smulkesnius veiksmus, bet visi
jie yra susieti laiko santykiais. Tekstas
suvokiamas kaip nuosekli veiksmų seka,
turinti pradžią, raidą ir pabaigą.
O Aprašomojo tipo esė pagrindas – vietą
užimantis daiktas (pvz., augalas, paveikslas,
žmogus, vietovė, įvykis). Aprašyme laikas
nekinta. Jeigu aprašoma daikto kaita ar
procesas, tokį tekstą derėtų vadinti
pasakojimu. Aprašymo sudedamųjų dalių
eilės tvarką tokio tipo esė nurodo erdvės
santykiai.
O Samprotaujamojo tipo esė pagrindą sudaro
viena rašančiajam svarbi mintis. Esė
pagrindinis teiginys, išreiškiantis svarbiausią
mintį, yra skaidomas į kitus susijusius
teiginius, kurie tekste išdėstomi tokia tvarka,
kokios reikalauja loginis nuoseklumas.
Atskirų teiginių eilės nuoseklumas grindžia
samprotaujamojo tipo teksto vientisumą.
Paprastai skiriami du protavimo būdai:
dedukcinis ir indukcinis.
O Dedukcija
paremtame
tekste
pirma
pateikiamas teiginys-tezė. Tada jis įrodomas,
remiantis
faktais,
pavyzdžiais
arba
pagrindžiančiais teiginiais.
O Indukcija grindžiamame tekste pateikus
faktų, pavyzdžių ar priežasčių, formuluojama
išvada.
Nesant vieningos samprotaujamojo tipo tekstų
sistemos, VUBP įtraukia tokius samprotavimo
tekstų tipus, kurie išskiriami daugelyje
klasifikacijų:
O argumentavimo (remiasi dedukcija),
O aiškinimo (remiasi indukcija),
O lyginimo (remiasi dedukcija ir skirstomi į
nuoseklaus ir paralelinio dėstymo)
O svarstymo (išskiriant privalumus ir trūkumus).
Esė tipų pavadinimai skirtingose kalbose
Lietuvių k.
Anglų k.
argumentacinis argumentative
/
Vokiečių k.
texte m
Aufsatz:
essay (based on argumentatif
argumentavimo arguments
tekstas
Prancūzų k.
counterarguments)
and
Argumentierung
(Für und Wider
Argumente)
Esė tipų pavadinimai skirtingose kalbose
Lietuvių k.
Anglų k.
aiškinamasis/
cause and effect texte m explicatif
Aufsatz:
aiškinimo
essay (based on
Problemdarstellung/Erö
tekstas
causes
rtern von Problemfragen
effects)
Prancūzų k.
and
Vokiečių k.
(Abwägung
von
Ursachen/Gründen und
Konsequenzen)
Esė tipų pavadinimai skirtingose kalbose
Lietuvių k.
lyginamasis/
lyginimo
tekstas:
nuoseklaus
dėstymo,
paralelinio
dėstymo
Anglų k.
comparison and
contrast essay
(based on
similarities and
differences):
whole-to-whole,
part-to-part
Prancūzų k.
texte m de
comparaison
Vokiečių k.
Aufsatz:
Gegenüberstellung
/Vergleich
(Erörterung nach
einzelnen Kriterien
oder der
Unterschiedlichkeiten
und der
Gemeinsamkeiten)
Esė tipų pavadinimai skirtingose kalbose
Lietuvių k.
svarstomasis/
svarstymo
tekstas
Anglų k.
Prancūzų k.
advantages and texte m de
disadvantages
essay (based on
advantages and
disadvantages)
raisonnement
Vokiečių k.
Aufsatz: Freie
Erörterung/Begründete
Stellungnahme
(Darlegung der meist
persönlichen, aber
auch sachlichen und
schlüssigen
Argumenten zur
Überzeugung)
Visų tipų tekstams yra būdinga viena forma:
O Įžanga
O Dėstymas
O Apibendrinimas
Įžangos komponentų pavadinimai skirtingose kalbose
Lietuvių k.
Anglų k.
Prancūzų k.
Vokiečių k.
temos komentaras
hook
commentaire m
Einführung in das
Thema
tema
background
thème m
information
pagrindinė mintis- thesis statement
tezė
Thema
der
Erörtung
idée f maîtresse
Hauptgedanke:
Behauptung/Auffor
derung
Dėstymo komponentų pavadinimai skirtingose kalbose
Lietuvių k.
Anglų k.
Prancūzų k.
Vokiečių k.
pastraipa
paragraph
paragraphe m
teminis/
the topic sentence
phrasef
Absatz
Behauptung
pagrindinis sakinys
thématique
aiškinamieji
supporting
phrasesfpl
Begründungs-,
sakiniai
sentences
explicatives
Beleg-,
Beispielsätze
apibendrinamasis
the
concluding phrasef
sakinys
sentence
généralisante
Zusammenfassend
er
Satz
Gesagten
des
‚Apibendrinimo‘ terminas skirtingose kalbose
Lietuvių k.
Anglų k.
Prancūzų k.
Vokiečių k.
apibendrinimas
conclusion
conclusion f
Schluss,
Zusammenfassend
e Schlussfolgerung
Kas būdinga argumentavimo esė?
O Loginis argumentavimas visų pirma turi aiškią mintį,
kurią rašantysis pateikia skaitytojui, kad įrodytų jos
teisingumą. Įrodinėjama remiantis pagrindžiančiais
teiginiais („už“, ne „prieš“).
O Pagrindinis teiginys – tezė – paprastai pateikiamas
Įžangoje. Jį stiprinantys argumentai dėstomi tekstą
skaidant į pastraipas. Vienam argumentui pateikti
skiriama viena pastraipa. Pastraipoje tezės
argumentai tampa vadinamomis antraeilėmis
tezėmis, kurios remiasi savais argumentais.
O Argumentavimo esė baigiama apibendrinant tai, kas
įrodo tezės teisingumą.
O Argumentavimo esė dedukcinis protavimo būdas yra
būdingesnis už indukcinį, tačiau pastarasis nėra
negalimas.
Priimtina
Įžangoje
suformulavus
problemą, toliau esė dėstymo dalyje pateikti faktų,
pavyzdžių, autoritetų minčių ir tik Apibendrinime
formuluoti išvadą – tezę.
O Pirmasis būdas yra tinkamesnis tokiais atvejais, kai
rašantysis įrodinėja tezės teisingumą tik ją
palaikančiais, stiprinančiai argumentais.
O Antrasis būdas dažniau taikomas, kai rašantysis
pateikia argumentų už ir prieš kokį nors požiūrį ir,
apibendrinęs jam labiau įtikinamus argumentus,
pateikia savo požiūrį į problemą.
Kas būdinga aiškinimo esė?
O Aiškinimas padeda nustatyti reiškinių priežasties ir
pasekmės santykius. Aiškinamasis tekstas atsako į
klausimą „kodėl?“. Rašantis aiškinimo esė stengiasi
analizuoti ir paaiškinti įvykius, faktus ar procesus.
(aiškinimo proceso seka: „pirmiausia“, „po to“,
„tada“; tokia seka baigiama „todėl“)
O Įžangoje pristatoma tema ir rašančiojo tikslas.
Dėstymo dalyje pateikiamos priežastys – svarbūs
teiginiai – kurios veda prie tam tikros pasekmės.
Apibendrinimo pastraipoje formuluojama tezė. Tezė
atspindi aiškinimo tikslą ir išreiškia rašančiojo
poziciją.
O Yra skiriami keli priežasties-pasekmės modeliai.
Būdingiausias - kai keletas priežasčių lemia
vieną pasekmę. Dėl vienos priežasties gali būti
daug pasekmių arba kiekviena priežastis gali
turėti savo pasekmę.
O Tekstus, turinčius pakankamai sudėtingus
gelminius loginius ryšius, siūlytina mokytis rašyti,
turint patirties ir gebėjimų kurti paprastesnius
samprotaujamojo tipo tekstus.
Kas būdinga lyginimo esė?
O Lyginamojo tipo esė Įžanga savo struktūra
panaši į kitų tekstų tipus. Pirmasis sakinys
patraukliai pristato temą, kuri 1-2 sakiniais
išplečiama ir baigiama konkrečiu ir
kryptingu teiginiu – pagrindine mintimi.
O Paskutinis Įžangos sakinys gali ir neatskleisti
rašančiojo požiūrio, bet jis turi orientuoti
skaitytoją į teksto turinį. Pavyzdžiui, Įžangos
paskutiniame sakinyje gali būti nurodyti tik
lyginimo kriterijai/aspektai, o pateikus
lyginimą, autorius Apibendrinime formuluoja
pagrindinę mintį.
O Lyginimas turi būti motyvuotas. Jeigu teminis
sakinys teigia, kad du dalykai yra panašūs
arba kad jie skiriasi, tai greičiausiai minties
objektai bus tik aprašyti kaip aprašymo
tekste. Bet jeigu pagrindiniame teiginyje
atsispindi ir lyginimo tikslas, rezultatas yra
aiškinamosios strategijos tekstas.
Lyginama gali būti dviem būdais.
O Paralelinio lyginimo tekste pagal tam tikrus
aspektus pirma aptariamas vienas objektas
(daiktas, reiškinys ar įvykis), tada pagal tuos
pačius aspektus aptariamas antrasis
objektas.
O Antrasis būdas vadinamas nuosekliuoju: du
dalykai greta aptariami pagal vieną aspektą,
po to pagal antrąjį, tada pagal trečiąjį ir taip
toliau.
O Pirmasis būdas daugiau taikomas, kai
svarbesni patys objektai, o ne jų detalės.
Antrasis būdas patogesnis išryškinti detales,
o objektai pasirenkami kaip pavyzdžiai tam
tikrom savybėm, ypatybėm iliustruoti.
O Priklausomai nuo pasirinkto lyginimo būdo,
Dėstymo dalis skaidoma į pastraipas.
O Paralelinio lyginimo atveju, kiekvienas
objektas aptariamas pagal tuos pačius
aspektus atskirose pastraipose.
O Nuosekliojo lyginimo atveju, teksto skaidymo
pastraipomis pagrindu pasirinkami lyginimo
kriterijai/aspektai.
Kiekviena
Dėstymo
pastraipa lygina pasirinktus objektus tam
tikru aspektu.
Kas būdinga svarstymo esė?
O Svarstymo tikslas – atskleisti, kas būdinga
pasirinktam objektui, išskirti jo gerąsias
savybes/privalumus ir ne tokias geras/
trūkumus.
O Nuo kitų teksto tipų svarstomojo tipo esė
skiriasi tuo, kad joje gali ir nebūti pateikta
konkreti autoriaus nuomonė. Tikslas nėra
įrodyti ar itikinti, o daugiau parodyti ir
pakviesti pamąstyti.
O Sarstymo esės Įžangoje nurodoma, kuo
pasirinktas objektas yra įdomus, patrauklus
arba prieštaringas.
O Dėstyme atskleidžiamos jo savybės, kurios
nebūtinai visos yra patrauklios.
O Apibendrinime yra susumuojama, kas
aptarta Dėstyme, o išvadą autorius gali
daryti pats arba ją formuluoti palikti
skaitytojui.
Kas būdinga pasakojimo esė?
O Pasakojimo tikslas – pasakyti, kas atsitiko.
O Pasakojime dalyvauja veikėjas/ai, ir vyksta
veiksmas.
O Vieta, laikas ir priežastys taip pat gali būti
svarbūs.
O Rašantysis gali iš karto Įžangoje pasakyti,
kokią įtaką jo gyvenime turėjo vienas ar
kitas įvykis. Įžangoje pagrindinė mintis gali
būti ir neišreiškiama. Taip autorius stengiasi
sudominti skaitytoją savo ypatinga istorija.
O Tekstas skaidomas į pastraipas, remiantis
laiko arba vietos kategorijomis arba
reikšmingumo principu.
Kas būdinga aprašymo esė?
O Aprašymo tikslas – priversti skaitytoją pamatyti
tai, ką mato rašantysis.
O Aprašyti objektą galima dalykiškai ir objektyviai
arba
pateikiant
asmeninius
įspūdžius,
išreiškiant asmeninį požiūrį.
O Skiriami keli aprašymo modeliai: erdvės tvarkos,
chronologinės tvarkos, reikšmingumo, detalių
rūšių. Paprastai aprašoma aplinka, daiktas arba
žmogus. Šių trijų minties objektų specifika
nulemia
rašančiojo
pasirinkimą,
kuriuo
modeliu/iais vadovautis.
O Aprašymo esė Įžangoje pasakoma, kas yra
aprašoma ir nurodomas aprašymo tikslas.
O Dėstymo dalyje atskleidžiamos ryškiausios
objekto savybės ir parodomos svarbiausios
detalės. Priklausomai nuo objekto savybių ir
pasirinktų detalių skaičiaus, vietos kitimo,
dinamikos bei aprašymo modelio, Dėstymo dalis
skaidoma į pastraipas.
O Apibendrinime gali būti pakartota, kodėl
objektas svarbus rašančiajam ir kuo jis gali būti
įdomus skaitytojui.

similar documents