PowerPoint pristatymas

Report
Fosforo išvalymas ir išleidimo iš
taškinių šaltinių pokyčiai
Klaipėdos regione
Biruta Šimanskienė
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos
departamentas
2012 m. gegužės 18 d.
Klaipėda
Fosforas ?
• Fosforas - viena iš pagindinių biogeninių medžiagų
lemiančių vandens telkinio produktyvumą
• Svarbus fosforo šaltinis – žmogaus ūkinė veikla:

dirvų tręšimas fosforo trąšomis

detergentų, kuriuose yra fosfatų naudojimas

vandens minkštinimas
• Organiniai ir mineraliniai fosforo junginiai susidaro
biologiškai valant buitines ir kai kurias pramonines
nuotekas
Fosforas?
• Fosfatų naudojimas plovikliuose daugiausia
rūpesčio kelia todėl, kad patekęs į vandens aplinką
gali sukelti maistinių medžiagų perteklių, o tai savo
ruoštu gali sukelti eutrofikaciją ir su ja susijusias
problemas
• Eutrofikacija- ekosistemos kitimas, sukeltas
cheminių medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir
fosforo junginių, pertekliaus
• Eutrofikacija sudėtingas reiškinys, kai fosfatai
dažnai, bet ne visada, atlieka svarbų vaidmenį
Teisės aktai
• Bendroji vandens politikos direktyva 2000/60/EB (BVPD),
priimta siekiant suformuoti naują išsamią vidaus paviršinių
vandenų, tarpinių vandenų, pakrančių vandenų ir gruntinių
vandenų apsaugos tvarką.
• Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva
2008/1/EB (TIPK direktyva) reikalauja, kad valstybės narės
vietiniu mastu reguliuotų teršalų iš tam tikrų pramonės ir
žemės ūkio įrenginių išmetimą į orą, dirvožemį ir vandenį,
tam tikslui išduodamos leidimus ir reikalaudamos vykdyti
juose nustatytas sąlygas.
Nacionaliniai teisės aktai
Nuotekų tvarkymo reglamentas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr.D1- 416
Didžiausia leistina bendrojo fosforo koncentracija
(DLK)
išleidžiant nuotekas į surinkimo sistemas – 20 mg/l
išleidžiant nuotekas į atvirus vandens telkinius – 4 mg/l
Nacionaliniai teisės aktai
Į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos
Taršos šaltinio dydis
Aglomeracija
Vidutinė metinė DLK
Minimalus išvalymo
efektyvumas %
<10 000 g.e
Šilalė, Skuodas, Nida,
Juodkrantė ,Pagėgiai,
Skaudvilė, Švėkšna,
Kvėdarna, Salantai,
Rusnė
2
80
< 100 000 g.e
Šilutė, Kretinga,
Palanga, Tauragė
2
80
>100 000 g.e
Klaipėda
1
80
1 g.e. reiškia nuotekų šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose
yra 70 g BDS ir (arba) 12 g N ir (arba) 2,7 g P
Taikoma tik komunalinėms/buitinėms nuotekoms ir tik tuo atveju , kai
turi būti atliekamas poveikio priimtuvui vertinimas.
7
b
b
Kontrolė ir apskaita
• Laboratorinė kontrolė
žinybinė (ūkio subjekto)
valstybinė (išduoto TIPK leidimo normatyvų
kontrolė)
• Statistinė ataskaita „Vanduo“
Bendrasis fosforas (Pb)
Organinio ir mineralinio fosforo santykis išvalytose nuotekose sudaro
40%
mineralinis fosforas
60%
organinis fosforas
Bendrojo fosforo koncentracijos nuotekose prieš valymą
mg/l
9
8
7
6
5
4
3
2
1
0
Klaipėda
Palanga
Šilutė
Neringa
Koncentracijų kaita išvalytose nuotekose Klaipėdos miesto
nuotekų valykloje
mg/l
1
0.8
0.6
0.4
0.2
0
2006 m.
2008 m
2010 m.
2011 m.
Neringoje išleidžiamų nuotekų bendrojo fosforo koncentracijų
pasikeitimai
mg/l
6
4
2
0
2006 m.
2008 m.
2010 m.
2011 m.
Bendrojo fosforo išvalymas Klaipėdos miesto nuotekų
valykloje
5%
Išvalyta
Išleidžiama
95%
Bendrojo fosforo išvalymas Neringos miesto
valyklose
24%
76%
Išvalyta
Išleidžiama
Fosforo mažinimas
2010 m. rugpjūčio 25 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1264
Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimas
2 tikslas
 Sumažinti maistinių medžiagų patekimą į jūros aplinką
 Benrojo fosforo išvalymas> 90 %
 Fosfatų ribojimas detergentuose
Fosforo mažinimas
• Dalis fosforo junginių apkrovos į miestų ir gyvenviečių
nuotekų valyklas patenka dėl detergentų, kurių sudėtyje yra
fosforo, naudojamų buityje ir pramonėje
• Uždraudus fosforo turinčių detergentų naudojimą arba
apribojus fosforo kiekį juose būtų galima sumažinti į vandens
telkinius išleidžiamas fosforo apkrovas
• Įvedus fosforo pagrindu pagamintų detergentų naudojimo
apribojimus, nuotekų valyklų į vandens telkinius išleidžiamos
bendrojo fosforo taršos apkrovos gali sumažėti apie 20-25
proc.
„Lietuvos vandens telkinių būklės gerinimo priemonės“ Vilnius, 2011
Ačiū už dėmesį

similar documents