Slide 1

Report
Vietinių ir atsinaujinančių išteklių
panaudojimo galimybės šilumos ūkyje
Vytautas Stasiūnas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas
2014 m. spalio 23 d.
Teritorinės diplomatijos dienos
Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius
LIETUVA
Gyventojai: 3 mln.
Plotas: 65 300 km²
2
Centralizuotai tiekiamos šilumos dalis
bendrame šilumos balanse ES valstybėse,
2014
100%
92%
90%
80%
70%
61%
60%
48%
50%
40%
36%
38%
50% 51%
64%
54%
41%
30%
21%
17%
20%
10%
23%
5%
7%
10%
12%
0%
3
ES direktyvų įgyvendinimas ir nuostatų
perkėlimas į Lietuvos teisinę sistemą
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Direktyva 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją" Lietuvai
nustatytas teisiškai privalomą tikslas, kad 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis
bendrajame energijos suvartojime sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.
Direktyva 2009/29/EB „Nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą",
ES valstybės įpareigotos 20 proc. sumažinti anglies dvideginio dujų išmetimus nei buvo 2005 m.
Pagrindinis būdas to siekti - tai atsinaujinančių energijos išteklių plėtra energetikoje;
Patvirtintas ATL 2013-2020 m. planas (šilumai ir elektrai)
Direktyva 2010/31/ES „Dėl pastatų energinio naudingumo". Iki 2020 m. energetinis efektyvumas
ES turi padidėti 20 procentų, t.y. numatyta, kad nuo 2020 m. pabaigos visi naujai pastatyti gyvenamieji
pastatai Europos Sąjungoje turės būti energetiškai efektyvūs
Direktyva 2010/75/ES „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK)“. Vėliausiai TIPK
direktyvos reikalavimai turi būti įgyvendinti iki 2022 metų. Didžiosios elektrinės Vilniuje, Kaune ir
Mažeikiuose privalės reikalavimus įgyvendinti ne vėliau kaip 2016 m., nes joms jau buvo atidėtas
taršos reikalavimų įdiegimo terminas
Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (straipsniai 5, 7, 9, 10, 14):
iki š.m. birželio mėn. direktyvos nuostatų įgyvendinimas turėjo būti perkeltas į LR teisės aktus ir
pateikta EK, tačiau iki dabar nė vienas teisės aktas neparengtas
Direktyvos projektas dėl išmetamųjų teršalų ribinių verčių kurą deginantiems 1-50 MW
galingumo įrenginiams.
Direktyvos projekto reikalavimai Lietuvos CŠT sektoriui per griežti, nenumatytas pakankamas
pereinamasis laikotarpis, nėra numatytų išimčių ne pilnu apkrovimu dirbančių ar iš eksploatacijos
išeinančių įrenginių darbui.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/28/EB „Dėl
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“
(2009-04-23)
Pagrindinės Direktyvos nuostatos susijusios su CŠT sektoriumi
13 straipsnis
Administracinės procedūros, reglamentai ir kodeksai
3. Valstybės narės ragina visus subjektus, visų pirma vietos bei regionines
administracines įstaigas, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant
pramoninius ar gyvenamuosius rajonus, užtikrinti, kad būtų įdiegti įrenginiai ir
sistemos, skirti elektros energijos, šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui. Prireikus
valstybės narės visų pirma skatina vietos ir regionines administracines įstaigas įtraukti
šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą į miestų infrastruktūros
planavimą.
5. Valstybės narės užtikrina, kad visiems atitinkamiems subjektams, visų pirma
projektuotojams ir architektams, būtų pateiktos gairės, kad planuodami,
projektuodami, statydami ir rekonstruodami pramoninius ar gyvenamuosius rajonus
jie galėtų tinkamai apsvarstyti, kaip būtų galima optimaliai suderinti atsinaujinančius
energijos išteklius, didelio efektyvumo technologijas ir centralizuotą šilumos bei
vėsumos tiekimą.
ES Energetikos tarybos, Parlamento ir kitų institucijų
veiksmai skatinantys kogeneracijos ir CŠT vystymą Europoje
16 straipsnis
Prieiga prie tinklų ir jų eksploatavimas
11. Savo nacionaliniuose atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planuose valstybės
narės įvertina, ar būtina statyti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos,
pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 3
straipsnio 1 dalyje nurodytą 2020 m. nacionalinį planinį rodiklį. Vadovaudamosi tuo
įvertinimu valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos
tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šildymo ir aušinimo gamybai didelėse
biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse.
Lietuvai nustatytas teisiškai privalomas tikslas, kad 2020 m. atsinaujinančių
energijos išteklių (AEI) dalis bendrajame energijos suvartojime sudarytų ne
mažiau kaip 23 proc. Tuo tikslu buvo parengtas Nacionalinis AEI plėtros
įgyvendinimo planas, kuris oficialiai Lietuvos įteiktas Europos Komisijai ir numato
atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Plane nurodyta, kad didžiausia AEI
dalis (ir plėtra) numatoma šildymo sektoriuje: biokuras bendrame kuro balanse
turi sudaryti ne mažiau kaip 60 %.
Šis tikslas šiuo metu sparčiai įgyvendinamas
Lietuvoje
2013 m. studija “Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro
kainų prognozė,
biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas, ir biokuro
panaudojimo plėtrai reikalingų valstybės intervencijų pasiūlymai”
Rengėjas: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija, darbo vadovas M.
Nagevičius
Žemės ūkio mokslininkai
Energetikos specialistai
METINIS BIOKURO POTENCIALAS
(namų ūkiuose, energetikos sektoriuje
ir kitose ūkio šakose)
Medienos biokuras
Lietuvoje biokuro
potencialas (2,2 mln.
t.n.e.) yra kur kas
didesnis nei
numatomas poreikis
(1,48 mln .t.n.e) 20202025 m.
Taigi, biokuro tikrai
UŽTEKS!
1 482 500 t.n.e.
Šiaudai
440 000 t.n.e.
Komunalinės atliekos
200 000 t.n.e.
Durpės
100 000 t.n.e.
Iš viso: 2 222 500 t.n.e.
Vietinių energijos išteklių metinis poreikis 2020-2025 m. (namų ūkiuose,
energetikos sektoriuje ir kitose ūkio šakose)
CŠT sektorius
CŠT
CŠT
šilumos
elektros
gamybai
gamybai
Medienos biokuras
Šiaudai
Komunalinės
atliekos
Durpės
Namų
ūkiuose
Kituose
sektoriuose
VISO
t.n.e
t.n.e
t.n.e
t.n.e
t.n.e
t.n.e
t.n.e
256 500
102 300
358 800
94 700
443 000
155 200
1 051 700
89 600
38 200
127 800
29 000
24 000
47 000
227 800
137 600
42 400
180 000
180 000
20 700
20 700
20 700
Iš viso
Viso
Kitose
elektrinėse ir
katilinėse
504 400
182 900
687 300
123 700
2013 m. siekė : 308 000 t.n.e.
467 000
202 200
1 480 200
Lietuvos šilumos tiekimo žemėlapis, 2013
Vidutinė metinė šilumos
~ 10000 GWh
gamyba Lietuvoje
Bendra instaliuota šilumos
~ 9920 MW
šaltinių šiluminė galia 2013 m.
2013 m. didžiausia
~ 3352 MW
pareikalauta apkrova šilumos
šaltiniuose
10
LŠTA narės - šilumos tiekimo įmonės, 2014 m.
1.
2.
UAB “Vilniaus energija”
AB “Kauno energija”:
•
3.
UAB “Litesko” filialai:
•
•
•
•
•
•
•
•
4.
“Kėdainių šilumos tinklai”
“Rokiškio šilumos tinklai”
“Kupiškio šilumos tinklai”
“Pasvalio šilumos tinklai”
“Zarasų šilumo tinklai”
AB “Klaipėdos energija”
AB “Šiaulių energija”
UAB “Eenergija” filialai:
•
•
•
8.
9.
10.
“Alytaus energija”
“Kelmės šiluma”
“Marijampolės šiluma”
“Palangos šiluma”
“Telšių šiluma”
“Vilkaviškio šiluma”
“Druskininkų šiluma”
“Biržų šiluma”
AB “Panevėžio energija”
•
•
•
•
•
5.
6.
7.
“Jurbarko šilumos tinklai”
UAB “Prienų energija”
UAB “Prienų energija” Trakų
padalinys
UAB “Akmenės energija”
AB “Jonavos šilumos tinklai”
UAB “Mažeikių šilumos tinklai”
UAB “Utenos šilumos tinklai”
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
UAB “Tauragės šilumos tinklai”
UAB “Šilutės šilumos tinklai”
UAB “Radviliškio šiluma”
UAB “Anykščių šiluma”
UAB “Raseinių šilumos tinklai”
UAB “Kaišiadorių šiluma”
UAB “Fortum Švenčionių energija”
UAB “Fortum Joniškio energija”
UAB “Ignalinos šilumos tinklai”
UAB “Plungės šilumos tinklai”
UAB “Pakruojo šiluma”
UAB “Šakių šilumos tinklai”
UAB “Šalčininkų šilumos tinklai”
UAB “Lazdijų šiluma”
UAB “Birštono šiluma”
UAB “Širvintų šiluma”
UAB “Molėtų šiluma”
UAB “Šilalės šilumos tinklai”
UAB “Elektrėnų komunalinis ūkis”
UAB “Varėnos šiluma”
UAB “Komunalinių paslaugų centras” (Kauno raj.)
11
LŠTA šilumos tiekimo įmonės pagamina virš 99% centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje
Nepriklausomi šilumos gamintojai 2014 m.
(VKEKK duomenys)
Eil.
Nr.
1.
​2.
3.
4.
5.
6.
7.
​8.
​9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
​20.
21.
22.
​23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
​33.
​34.
NŠG pavadinimas
UAB „Pramonės energija“
​UAB „Technology projects“
UAB „Aliejaus investicijų projektai“
UAB „GECO Kaunas“
UAB „Lorizon Energy“
UAB Kauno termofikacijos elektrinė
UAB „Pramonės energija“
​UAB „Aldec General“
UAB „Oneks Invest“​
UAB „ENG“
UAB „Ekoresursai“
UAB „Pramonės energija“
UAB „Izobara“
AB „Klaipėdos baldai“
UAB „Fortum Klaipėda“
UAB „Baltijos elektrinių investicijos“
UAB „Geoterma“
AB „Klaipėdos energija“
AB „Klar Glass Lietuva“*
​UAB „EKO TERMO“
UAB „Kurana“
UAB „ENG“
​UAB „Roalsa“
AB „Lifosa“
AB „Simega“
UAB „Energijos parkas“
UAB „Fonas“
UAB „Plungės bioenergija“
AB „Lietuvos energijos gamyba“
UAB „Autoidėja“
UAB „Visagino linija“
UAB „Matuizų plytinė“
​UAB „GA Joniškis“
​UAB „Bio zona“
Šilumos tiekimo sistema
Vilniaus m.
​Vilniaus m.
Vilniaus m.
Kauno m.
Kauno m.
Kauno m.
Kauno m.
​Kauno m.
​Kauno m.
Garliavos m.
Domeikavos m.
Klaipėdos m
Klaipėdos m.
Klaipėdos m.
Klaipėdos m.
Klaipėdos m.
Klaipėdos m.
Klaipėdos LEZ
Panevėžio m.
​Pasvalio m.
Pasvalio m.
Pasvalio m.
​Prienų r.
Kėdainių m.
Kupiškio m.
Kairių mstl.
Alytaus m.
Plungės m.
Elektrėnų/Vievio miestų
Elektrėnų/Vievio miestų
Visagino m.
Matuizų kaimo
​Joniškio m.
​Telšių r.
Šilumos tiekėjas
UAB „Vilniaus energija“
​UAB „Vilniaus energija“
UAB „Vilniaus energija“
AB „Kauno energija“
AB „Kauno energija“
AB „Kauno energija“
AB „Kauno energija“
​AB „Kauno energija“
​AB „Kauno energija“
AB „Kauno energija“
AB „Kauno energija“
AB „Klaipėdos energija“
AB „Klaipėdos energija“
AB „Klaipėdos energija“
AB „Klaipėdos energija“
AB „Klaipėdos energija“
AB „Klaipėdos energija“
UAB „Miesto energija“
AB „Panevėžio energija“
​AB „Panevėžio energija“
AB „Panevėžio energija“
AB „Panevėžio energija“
​UAB „Prienų energija“
AB „Panevėžio energija“
AB „Panevėžio energija“
AB „Šiaulių energija“
UAB „Litesko“ fil. „Alytaus energija“
UAB „Plungės šilumos tinklai“
UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“
UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“
VĮ „Visagino energija“
UAB „Varėnos šiluma“
​UAB „Fortum Joniškis“
​UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“
Kainodara
reguliuojama
​nereguliuojama
nereguliuojama
nereguliuojama
nereguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
​nereguliuojama
​nereguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
nereguliuojama
nereguliuojama
nereguliuojama
reguliuojama
nereguliuojama
nereguliuojama
reguliuojama
nereguliuojama
​nereguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
​reguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
reguliuojama
​reguliuojama
​nereguliuojama
12
Nepriklausomi šilumos gamintojai 2013 m. į CŠT tinklą patiekė apie 1996 GWh šilumos (23 proc. bendrai į tinklą patiektos šilumos)
Šilumos tiekimo įmonių valdymo struktūra, 2014
Šilumos tiekimo įmonių nuoma užsienio ir vietiniams investuotojams prasidėjo
2000 m. Privatus kapitalas atėjo į šilumos ūkio sektorių siūlydamas dideles
investicijas modernizavimui ir stabilias kainas.
Savivaldybių
valdomos
įmonės (41
įmonės)
57%
Privačių
operatorių
valdomos
įmonės (14
įmonių)
43%
13
Išnuomotos įmonės
DALKIA grupė
(Prancūzija):
UAB “E energija”
(Vietiniai
investuotojai):
UAB “Fortum Heat”
(Suomija):
-UAB “Vilniaus energija”
- UAB “Prienų
energija” (Prienų raj.)
- UAB “Prienų energija”
(Trakų raj.)
- UAB “Joniškio
energija (valdo
51% akcijų)
-UAB “LITESKO”:
“Alytaus energija”
“Kelmės šiluma”
“Marijampolės šiluma”
“Palangos šiluma”
“Telšių šiluma”
“Vilkaviškio šiluma”
“Druskininkų šiluma”
“Biržų šiluma”
- UAB “Miesto
energija” (buv. UAB
“Ukmergės energija”)
- UAB “Akmenės
energija”
-UAB “Švenčionių
energija” (valdo
51% akcijų)
- UAB “Fortum
Klaipėda” (NŠG)
14
Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečių
įrengtais požeminiais tinklais šiluma tiekiama
vartotojams
Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečių
įrengtais požeminiais tinklais šiluma tiekiama
vartotojams
Kauno m. šilumos tiekimo schema
16
Šiluma centralizuotai tiekiama šilumos tinklais,
kurių šiuo metu bendras ilgis siekia 2880 km
(įskaitant nebalansinius tinklus)
Per nepriklausomybės laikotarpį (1991-2013 m.) iš viso
buvo įrengta naujų ir senų pakeistų naujais
vamzdynais apie 620 km, t.y. ~22,3 %
Principinė centralizuoto šilumos tiekimo schema
1- šilumos šaltinis; 2- šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynų tinklas; 3-vartotojai;
4- šilumos matavimo prietaisai (~1000 vnt.); 5 – šilumos matavimo prietaisai
pastatų įvaduose (~30000).
--- - Šilumos tiekėjo veiklos ir atskaitomybės riba.
18
Principinė centralizuoto šilumos tiekimo schema
1- šilumos šaltinis; 2- šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynų tinklas; 3-vartotojai; 4šilumos matavimo prietaisai (~1000 vnt.); 5 – šilumos matavimo prietaisai pastatų įvaduose
(~30000).
--- Daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų (administratorių, bendrijų pirmininkų) veiklos ir
atskaitomybės riba.
Šilumos tiekimo įmonių (LŠTA narių)
pelno/nuostolio dinamika 1996-2013 m.
100
58
35
50
50
42
33
13
24
19
21
2012
2013
0
-50
-40
-26
Pelnas mln. Lt
-100
-76
-110
-150
-200
-250
-233
-300
-350
-400
-384
-450
1996
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
20
Šilumos vartotojų augimo dinamika
2001-2013 m.
800000
700000
600000
500000
523723 544630
572867 584255
672975
638566 646236 653520 657818
627866
622134
609292
477462
400000
300000
142297 123628 119518 129687 100371 101308
114315 120670
114913
(27,17%) (22,70%)(20,86%)(22,19%) (16,47%) (16,27%) 93888 105455 (17,69%) (18,46%)
200000 (24,06%)
(14,95%) (16,51%)
114077 111944
(17,34%)(16,4%)
100000
0
2001
2002
2003
2004
2005
Bendras vartotojų skaičius
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
Įsiskolinusių vartotojų skaičius
21
Centralizuotai tiekiamos šilumos
gamyba pagal kuro rūšis
16000
Elektra ir geoterminė šiluma
14000
12000
Komunalinės atliekos
Atliekinė šiluma ir brand. kuras
GWh
10000
8000
Anglis-durpės
Dujos ir skystas kuras
6000
Biodujos
4000
Šiaudai-žolės
2000
Medienos kuras
0
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Metai
Kasmet augant biokuro vartojimui, centralizuotas
šilumos tiekimas tampa vis „žalesnis“
 Biokuro panaudojimas Lietuvos šilumos energetikoje prasidėjo
1988 m. pastačius 6 MW galios biokuro katilą Biržuose,
 1994 m. įrengtas 4 MW galios katilas Molėtuose.
 Dar 2006 metais „Vilniaus energija“ iniciatyva ir lėšomis Vilniaus 2ojoje elektrinėje sumontuotas 43 MW šiluminės ir 17 MW
elektrinės galios biokuro katilas, kuris iki šiol išlieka didžiausias
Lietuvoje.
 Tokios didelės biokogeneracinės jėgainės atsiradimas reikalavo iš
esmės naujai sukurti biokuro gamybos, logistikos, kokybės
užtikrinimo infrastruktūrą, kuri iki tol apsiribodavo malkų krosnims
ir židiniams ruošimu.
 Tai davė esminį postūmį biokuro industrijos sukūrimui, šalyje
atsirado nauja pramonės šaka – biokuro gamintojai ir tiekėjai.
Šilumos balansas (1996-2013)
16
15
15.20
14
Patiekta į tinklą (tik LŠTA nariai)
Pateikta vartotojams (tik LŠTA nariai)
Patiekta į tinklą (LŠTA nariai+kitos ŠT įmonės)
Pateikta vartotojams (LŠTA nariai+kitos ŠT įmonės)
TWh
13
12.34
12
11.30
10.19
11
10
9
8
7
10.70 10.63
10.44
10.30
10.11
10.24
8.89
8.16
8.257.54
8.24
8.31
10.39
9.67
9.60
9.80
9.27
8.14
8.13
8.55
7.96
7.95
9.01
8.80
8.61
8.17
7.75
9.01
7.52
7.29
7.51
7.19
6
1996 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
24
Šilumos technologiniai nuostoliai tinkluose, %
35.0
32.3
30.0
26.5
25.0
22.5
%
23.7
21.4
21.0
19.6
20.0
17.5
17.3
16.7
15.7
15.7
2009
2010
16.6
16.1
15.75
2011
2012
2013
15.0
10.0
1996
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
Lyginamosios kuro sąnaudos CŠT sektoriuje
1996-2013 m.
103.0
101.70
102.0
100.19
101.0
100.20
100.07
99.60
100.0
99.30
99.10
98.30
98.70
98.99
kg n.e./MWh
99.0
97.70
98.0
97.60
97.0
96.0
95.0
94.38
94.0
93.61
93.0
92.12
92.0
91.0
90.0
1996
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
26
AEI dali bendrame kuro balanse šilumos
gamybai (2000-2020)
80.0
82.3
80.1
83.6
81.7
79.6
77.6
75.5
72.0
80.0
77.0
73.7
74.4
73.1
68.2
70.0
61,0
60.0
%
~46 %
48.0
40.0
33,4
30.0
24.0
17.8
20.0
10.0
45.0
Kiti
VŠK ir
biokoge
neracija
50.0
2.0
4.0
Vilniaus ir Kauno
biokogeneracija
90.0
27.2
19.5
5.0
7.2
10.5
12.0
10.0 6.4
16.2
14.0
6.2
6.1
6.4
19.3
17.7
5.3
19.3
7.0
22.4
6.3
4.6
4.4
5,6
12.0
8.0
7.0
0.0
2000
2001
2002
2003
2004
RES
AEI
2005
2006
2007
Gamtinės
Natural
dujos gas
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2015
2020
(prog.) (prog.)
Fuel
oil andirother
Mazutas
kitasfuel
kuras
27
ŠT įmonių įgyvendintų projektų ekonominė nauda
vartotojams
32.3
30
15,8
%
20
10
0
35
101.7
30
100
92,1
95
90
1996
2011
2013
20
15
10
2
5
85
Šilumos nuostoliai tinkluose
33,4
25
%
40
Kg.n.e./MWh
105
Lyginamosios kuro sanaudos CŠT sektoruje
1996
2011
2013
0
Biokuro panaudojimas šilumos gamybai CŠT
sektoriuje
1996
Kasmetinis sutaupymas dėl
geresnės vamzdynų kokybės
~360 mln. Lt
Kasmetinis sutaupymas dėl
efektyvesnės šilumos gamybos
~130 mln. Lt
2011
2013
Kasmetinis sutaupymas dėl
pigesnio kuro naudojimo
~300 mln. Lt
Įrengus automatinius šilumos punktus 75 proc. visų šildomų pastatų
vartotojai kasmet sutaupo
~ 280 mln. Lt
VISO: kasmet vartotojai sutaupo
360+130+300+280 = 1070 mln. Lt
2013 m. šilumos vartotojai už šilumą sumokėjo – apie 1,87 mlrd. Lt.
Jeigu nebūtų įmonių investicijų į sąnaudų mažinimą, vartotojai būtų sumokėję – apie 2,94 mlrd. Lt, šilumos kaina siektų apie
39 ct/kWh be PVM (2013 m. vidutinė kaina buvo 25 ct/kWh be PVM)
28
Didžiausią šilumos taupymo potencialą
valdo vartotojai
!!!
Šaltinis: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija
29
!!!
Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gyvena dauguma
Lietuvos gyventojų, kurie yra pagrindiniai centralizuotai
tiekiamos šilumos vartotojai
31
Vilniaus senamiestis aprūpinamas
centralizuotai tiekiama šiluma
Modernizavimo nauda
Šilumos suvartojimas
šildymui
Šilumos suvartojimas
šildymui
Prieš renovaciją:
15,31 kWh/m²/mėn.
Po renovacijos:
8,90 kWh/m²/mėn.
Tokių ir prastesnių pastatų Lietuvoje
yra net 78,1%
Tokių pastatų Lietuvoje yra
tik 4,6%
Naujai pastatyti ir atnaujinti (modernizuoti) daugiabučiai
gyvenamieji namai mažai vartojantys šilumos
Senos statybos neapšiltinti daugiabučiai gyvenamieji
namai daug vartojantys šilumos
Daugiabučių gyvenamųjų namų būklė
Šilumos suvartojimas šildymui
1990 m:
Šilumos suvartojimas šildymui
2014 m:
~>35,00 kWh/m²/mėn.
~>35,00 kWh/m²/mėn.
Atnaujinus daugiabučius gyvenamuosius namus
kasmetiniai vartotojų metiniai sutaupymai
SIEKTŲ ~ 700 mln. Lt
Mokėjimų už šilumą analizė Lietuvos miestų daugiabučiuose
gyvenamuosiuose namuose (2014/2015 m. šildymo sezonas)
vidutinė šilumos kaina: 25,0 ct/kWh su 9 proc. PVM
I. Daugiabučiai
suvartojantys mažiausiai
šilumos (naujos statybos,
kokybiški namai)
II. Daugiabučiai
suvartojantys mažai arba
vidutiniškai šilumos
(naujos statybos ir kiti
kažkiek taupantys šilumą
namai)
III. Daugiabučiai
suvartojantys daug
šilumos (senos statybos
nerenovuoti namai)
IV. Daugiabučiai
suvartojantys labai daug
šilumos (senos statybos,
labai prastos šiluminės
izoliacijos namai)
Šilumos
suvartojimas
šildymui
Vidutinė
šilumos kaina
gyventojams
(su PVM)
10 kWh/m2
25,0 ct/kWh
60 m2 ploto
butui:
600 kWh
15 kWh/m2
60 m2 ploto
butui:
900 kWh
21 kWh/m2
60 m2 ploto
butui:
1500 kWh
35 kWh/m2
60 m2 ploto
butui:
2100 kWh
Mokėjimai už
šilumą 1 m2 ploto
šildymui
(su PVM)
Mokėjimai už šilumą
60 m2 ploto buto
šildymui (su PVM)
10 x 25,0 = 2,50 Lt/m2 2,50 x 60 = 150,0
Tokių
pastatų
dalis
Lietuvoj
e
Lt
4%
Lt
16%
Lt
60%
Lt
20%
28 tūkst. butų
80 tūkst. gyventojų
25,0 ct/kWh
15 x 25,0 = 3,75 Lt/m2 3,75 x 60 = 225,0
112 tūkst. butų
320 tūkst. gyventojų
25,0 ct/kWh
21x 25,0 =5,25Lt/m2
5,25 x 60 = 315,0
420 tūkst. butų
1 mln. 200 tūkst . gyventojų
25,0 ct/kWh
35 x 25,0 = 8,75 Lt/m2 9,45 x 60 = 525,0
140 tūkst. butų
400 tūkst. gyventojų
Šilumos ūkio sektoriaus biokuro katilų (katilinėse ir
kogeneracinėse elektrinėse) galingumai (2014-2020)
3000
ŠT įmonės
2500
2000
2450
Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG)
VISO (ŠT įmonės + NŠG)
1680
1557
1500
1500
1178
1039
1000
500
440
566
666
716
520
323
126
146
2011
2012
1000
749
429
557
1035
950
645
0
2013
2014
2015
2016
2020 (prog.)
Dabartinis CŠT sektoriaus apkrovimas:
• šildymo sezono metu 1900 MW (bazinis), maksimalus 3500 MW;
• nešildymo sezono metu 400 MW (bazinis), maksimalus 700 MW.
Jeigu bus įgyvendinti visi šiuo metu planuojami projektai 2020 metų pabaigoje biokuro katilų suminė šiluminė
galia pasieks beveik 2500 MW ir tai viršys bazinį šilumos apkrovimą (1900 MW) žiemos metu
Biokuro ir gamtinių dujų vartojimo prognozės
šilumos ir elektros gamybai CŠT sektoriuje
t.n.e
2013 m. viso kuro sąnaudos šilumos ir elektros gamybai
sudarė 997000 t.n.e
22 "žalieji" miestai
38 "žalieji" miestai
*- vertintas suskystintų gamtinių dujų terminalo mokestis, jo infrastruktūros, ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms
padengti, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. (V.Ž. 2012 Nr. 126-6375). Naujasis terminalo
mokestis siekė 47,00 Lt/tne be PVM;
**- Vidutinė biokuro kaina bus patikslinta artimiausiu metu;
Duomenų šaltinis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija
Biokuro ir gamtinių dujų kainų skirtumas
2012-2014
2000
1843
1840
1800
1600
1600
1400
1200
1000
771
800
702
610
600
400
200
0
2012
2013
Gamtinės dujos
2014 (prognozė)
Biokuras
Biokuro kaina išlieka apie 3 kartus mažesnė nei importuojamų
gamtinių dujų
ŠILUMOS KAINOS LIETUVOS MIESTUOSE 2014 M. SPALIO MĖN.
(ct/kWh SU PVM)
ŠILUMOS KAINŲ SKIRTUMAS, NAUDOJANT BIOKURĄ
IR GAMTINES DUJAS, 2014 M.
35
30
25
27 ct/kWh
~30%
20 ct/kWh
20
15
10
5
0
Pagrindinis kuras šilumos gamyboje gamtinės dujos
Pagrindinis kuras šilumos gamyboje biokuras
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje
privalumai
 Energetinis saugumas
• prisidedama prie Europos Sąjungos bei Lietuvos energetikos strateginių tikslų
mažinti šalies priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro užtikrinant jo
tiekimo patikimumą.
 Ekonominė nauda
• Lietuvos vietinių išteklių panaudojimas
• taupomi finansiniai šalies resursai, kadangi biokuro kaina yra apie 3 kartus mažesnė
nei iškastinio kuro (pinigai, sumokėti už kurą, pasilieka valstybės viduje)
• mokesčiai (ypač pelno) pasiliks savivaldybių ir valstybės biudžetuose, o ne iškeliauja
į kitos šalies biudžetą.
• 70-80 % visos prognozuojamos biokuro kainos sudaro lėšos, kurios lieka Lietuvoje:
Vertinama biokuro kainos dalis, liekanti Lietuvos ekonomikoje (prielaida):
Prognozuojama medienos skiedrų kaina,
atsižvelgiant į paklausą (2025 metų kaštais)
718 (Lt/t.n.e)
“Makroekonominė kaina” (atmetus Lietuvoje
liekančias lėšas):
130 (Lt/t.n.e)
46
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje
privalumai
 Technologinė nauda:
•
•
Tradiciniu būdu skaičiuojant katilo efektyvumą, katilo naudingumo koeficientas
visada mažesnis už 100%, tačiau esant kondensaciniam ekonomaizeriui,
naudingumo koeficientas viršija 100%
– dėl to dujas naudojančio katilo naudingumo koef. gali siekti pvz. 105-107%, o
drėgną biokurą naudojančio katilo - 110 ar net 120%;
– Biokuro katilų kondensaciniai ekonomaizeriai papildomai pagamina apie 2025 % šilumos
Kondensacinis ekonomaizeris – mažesnė aplinkos tarša
– Lietuvoje sukurta technologija leidžia taip išvalyti kondensatą, kad į
kanalizaciją išleidžiamas visiškai išvalytas ir neutralizuotas vanduo .
47
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje
privalumai
• Jau sutaupyta šiluma biokuro kondensacinių ekonomaizerių dėka
(MWh)
600000
520000
500000
MWh
430000
400000
324000
281000
300000
200000
114000
132000
158000
72000
100000
10800
35000
35000
2004
2005
0
2003
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
Pastaba: įvertinti ŠT ir NŠG įmonių biokuro katilų kondensaciniai
ekonomaizeriai
48
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje
privalumai
 Socialinė nauda
• sukuriamos naujos darbo vietos, didinamas gyventojų užimtumas;
• 1 TWh energijos ~ 1’000 naujų darbo vietų:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Išteklių nustatymas;
Moksliniai tyrimai;
Miško kirtimas;
Biomasės mobilizavimas;
Biokuro gamyba;
Biokuro transportavimas;
Biokuro sandėliavimas;
Biokuro deginimas;
Deginimo įrenginių gamyba, montavimas, priežiūra;
Šilumos ir elektros gamyba iš biokuro;
Šilumos ir elektros tiekimas, klientų aptarnavimas.
Lietuvos šilumos ūkio sektoriuje per metus pagaminama apie 10 TWh
šilumos energijos. Pagrindinį kurą – gamtines dujas – pakeitus biokuru,
būtų sukurta apie 10 tūkst. naujų darbo vietų
 2013 m. pagaminta ~ 3 TWh iš biokuro, t.y. 3000 darbo vietų jau
sukurta
49
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje
privalumai
 Socialinė nauda:
• Užtikrintos darbo vietos užkerta kelią darbingiausių
piliečių emigracijai
• Užsakymai Lietuvos mokslo institucijoms – įrenginių
tobulinimui ir kvalifikacijos kėlimui
• Šios srities aukštos kvalifikacijos specialistų gamybinis
paruošimas
• Skatinama nauja infrastruktūra biokuro gamybos ir
ruošimo srityje: miškų valymo darbai biokuro ruošimui;
nederlingų žemių panaudojimas biokurui auginti
50
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje
privalumai
• 2006 m. Vilniaus E-2
pastačius iki šiol
didžiausią Lietuvoje
biokuro katilą (43
MWš/17 MWe) atsirado
nauja pramonės šaka –
biokuro gamintojai ir
tiekėjai
Šaltinis: LITBIOMA
51
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje
privalumai
• Skatinama biokuro katilų gamintojų verslo šaka:
Šiuo metu sėkmingai veikia daugiau nei 20 įmonių, veikiančių biokuro
deginimo įrengimų gamybos ir diegimo srityje – projektuojančių,
gaminančių ir eksportuojančių pagamintą produkciją į užsienį
- geriausias kokybės ir kainos santykis visoje Europoje;
- labiau pritaikyta nestabilios kokybės „lietuviškam“ kurui;
- lietuviškai įrangai – operatyvesnis aptarnavimas;
- pasiektas aukštas įrenginių efektyvumas ir patikimumas;
- tipinių, standartizuotų katilinių statyba – optimizuojama kaina
52
Biokuro panaudojimo CŠT sektoriuje
privalumai
 Aplinkosauginė nauda
• neišmetama SO2, sunkiųjų metalų, angliavandenilių;
• prisidedama prie nacionalinių aplinkosauginių siekių bei Kioto protokole
numatytų įsipareigojimų
 Eksportas/importo balansas
• sumažinus iškastinio kuro kiekio importą Lietuvoje, pagerėja eksporto/importo
rodiklis.
 Lietuvos regioninis vystymasis
• masinė biokuro gamybos plėtra, leistų tolygiai vystytis atskiriems Lietuvos
regionams.
53
Viso investicijos 1996-2013
•
Šilumos ūkio modernizavimui kasmet
skiriamos didelės investicijos:
–
–
–
–
–
–
–
–
–
2013 apie 184 mln. LTL
2012 apie 199 mln. LTL
2011 apie 324 mln. LTL
2010 apie 222 mln. LTL
2009 apie 148 mln. LTL
2008 per 190 mln. LTL
2007 per 307 mln. LTL
2006 per 211 mln. LTL
2005 apie 184 mln. LTL.
Iš viso nuo 1996 iki 2013 m. į
šilumos gamybos šaltinius ir trasas
investuota apie 2,44 mlrd. Lt.
54
2007-2013 m. finansinė parama
Šilumos ūkio sektoriui
2014-2020 m. ES struktūrinė parama
Šilumos ūkio sektoriui
Iš viso CŠT sektoriui skirta 484 mln. Lt paramos,
t.sk. 440 mln.Lt ES SF parama
Iš viso CŠT sektoriui planuojama skirti 1,29 mlrd.
Lt paramos
2007-2013 m. ES SF:
• 230 mln. Lt CŠT tinklams
• 206 mln. Lt biokuro katilams
ir biokogeneracijai
• 4 mln. Lt efektyvumui
(ekonomaizeriai)
Projektai bus baigti
įgyvendinti iki 2015-12-31 d
t.sk. 1,05 mlrd Lt.:
Biokogeneracijai ir
biokatilinėms
7 mln. Lt
37 mln. Lt
440 mln. Lt
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa (20102013)
Klimato kaitos specialiosioji programa lėšos (2011-2013)
2007-2013 m. ES struktūrinė parama
2007-2013 m. ES SF Biokuro katilai ir biokogeneracija:
• Iki 2013 m. pabaigos baigta projektų už 110 mln. Lt paramos ,
• per 2014/2015 m. bus įgyvendinti projektai kuriems skirta 96 mln.
Lt paramos
t.sk. 0,05 mlrd
biokuro logistikai;
senų biokuro
katilų keitimas
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Vilniaus energija”
21 magistralės Gerosios vilties g-vėje.
rekonstrukcija
Šiluminės trasos rekonstrukcija
Basanavičiaus g-vė.
56
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Vilniaus energija”
Šiluminės trasos rekonstrukcija,
Gariūnų tiltas
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Vilniaus energija”
Naujos šiluminės trasos
tiesimo darbai iki naujai
statomo IKEA komplekso
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
AB “Kauno energija”
Antanavos katilines modernizacija
1Ž magistrales modernizacija
Pergalės katilines modernizacija
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
AB “Kauno energija”
AB „Kauno energija“ Garliavos rajoninėje katilinėje pradėjo veikti naujas 6,5
MW bendros galios biokuro katilas
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
AB “Klaipėdos energija”
Klaipėdos m."1Š","3Š", "1P","2P","4P"magistralių ir skirstomųjų šilumos tinklų rekonstrukcija
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
“Alytaus energija”
UAB “Litesko” 2012 m. gegužės 18 d. ALYTUJE ATIDARYTA BIOMASĖS KOGENERACINĖ ELEKTRINĖ
62
ŠT įmonių 2012 m. vykdytų projektų akimirkos
AB “Šiaulių energija”
2012 m. liepos 19 d. ŠIAULIUOSE ATIDARYTA BIOMASĖS KOGENERACINĖ ELEKTRINĖ
ŠT įmonių 2013 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Plungės šilumos tinklai”
2013 m. gruodžio 20 dieną bendrovės Plungės šilumos tinklų kolektyvas šventė itin svarbaus projekto užbaigtuves
– užkurtas naujas 5 MW galios biokuro katilas.
64
ŠT įmonių 2013 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Mažeikių šilumos tinklai”
UAB "Mažeikių šilumos tinklai" sėkmingai įgyvendino projektą „2 po 5 MW biokuru kurenamų katilų su pagalbiniais
įrenginiais statyba".
2013 m. gruodžio 6 d. biokuro katilai buvo oficialiai paleisti.
ŠT įmonių 2013 m. vykdytų projektų akimirkos
AB “Kauno energija”
•
2013 m. gruodžio 4 d. AB „Kauno energija“
priklausančioje Noreikiškių katilinėje oficialiai
pradėta naujo biokuro katilo eksploatacija. Čia
įrengtas naujas biokuru kūrenamas 4 MW galios
vandens šildymo katilas su 1 MW galios
kondensaciniu ekonomaizeriu.
66
ŠT įmonių 2014 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Šilutės šilumos tinklai”
• 2014 m. rugpjūčio mėn. Šilutėje
oficialiai pradėjo veikti 10 MW
galios biokuro vandens šildymo
katilas
67
ŠT įmonių 2014 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Prienų energija” Trakų raj
•
2014 m. liepos 24 d. Trakų rajone šilumą
tiekianti UAB "Prienų energija" oficialiai
atidarė naują 6 MW šiluminės galios biokuro
katilinę Lentvario mieste
68
ŠT įmonių 2014 m. vykdytų projektų akimirkos
UAB “Pakruojo šiluma”
•
2014 m. liepos 8 d. UAB "Pakruojo
šiluma" atidarė rekonstruotą rajoninę
katilinę (4 MW biokuro katilas ir 1,02
MW kond. ekonomaizeris)
69
2015 - biokuro katilinių atidarymo
metai!
ŠIUO METU ŠILUMOS ŪKIO SEKTORIUI AKTUALŪS
STRATEGINIAI PROJEKTAI
1. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos atnaujinimas
(Šilumos sektoriaus dalis)
•LR Vyriausybės užsakymu atliktas mokslo-tiriamasis darbas „Lietuvos energetikos sektoriaus
perspektyvinės plėtros analizė, atsižvelgiant į ES strategines iniciatyvas energetikos srityje“
(Rengėjas: Lietuvos energetikos institutas)
•Studijos pristatymai-diskusijos vyko 2014-01-16 d. (Vilniuje), 2014-02-20 d. (Kaune), 2014-0612 d. (Kaune). Po kiekvieno pristatymo LŠTA siuntė pastabas ir pastebėjimus diskusijų metu
pateiktai informacijai
•2014-08-28 d. Vyriausybėje vėl vyko pristatymas. Projektas toliau bus svarstomas Energetikos
ministerijoje, derinamas su kt. institucijomis, su juo bus supažindinta visuomenė.
•2014-09-10 d. LRV paskelbė tyrimo ataskaitą ir Nacionalinės Energetikos strategijos 2014
metų projektą.
2. Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa
2014-04-09 d. LR Vyriausybė protokoliniu nutarimu pritarė programos projektui, tačiau viešai
nurodyti sprendiniai iš esmės skyrėsi nuo ankščiau derintos ir Energetikos ministerijos pateiktos
tvirtinimui projekto versijos.
2014-04-09 ir 2014-04-14 d. LŠTA kreipėsi į Vyriausybę su prašymu viešai paskelbti NŠŪPP
projektą. Šiuo klausimu papildomai 2014-05-08 d. LŠTA kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą.
2014-05-12 d. Energetikos ministerija atsiuntė NŠŪPP el. versiją
2014-05-30 d. LŠTA kreipėsi į LR Seimo Energetikos komisijos pirmininką K. Daukšį išdėstant
LŠTA poziciją dėl priimto NŠŪPP projekto ir jį lydinčių tolimesnių dokumentų kategoriško
nepritarimo.
2014-08-04 d. Pradėtas NŠŪPP strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV)
2014-10-07 EM viešai paskelbė SPAV vertinimą.
2014-11-05 numatomas viešas pristatymas Energetikos ministerijoje
ŠIUO METU ŠILUMOS ŪKIO SEKTORIUI AKTUALŪS
STRATEGINIAI PROJEKTAI
3. Vilniaus ir Kauno miestų CŠT ūkio modernizavimo projektų pripažinimas valstybei svarbiais
ekonominiais projektais
2014-05-28 LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio
modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektų
pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“
2014-06-27 d. „Lietuvos energija“, įgyvendinant LRV nutarimą, pradėjo potencialių partnerių paiešką;
2014-07-01 „Vilniaus ŠT“ pateikė „Lietuvos energijai“ Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo projektą.
2014-10-03 Lietuvos energija paskelbė partnerių paiešką iki spalio 19 d.
Nr.
Projekto
vykdytojas
Projektas
CŠT sistema
Projekto
pabaiga
metai
Instal. šil. Instal. el.
galia
galia
Investicijų
dydis
t.sk. ES SF
parama
MWš
MWe
mln. Lt
mln.Lt
UAB
"Vilniaus
energija"
Vilniaus E-3 modernizavimo
projektas
(Patvirtintas Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos 2014-04-02 d.
Nr. 1-1744)
Vilniaus m.
integruotas iki 2020 m.
tinklas
360
150
720
432
(60 proc.)
2
UAB
"Lietuvos
energija"
Atliekomis ir biokuru kūrenamų
kogeneracinių elektrinių
kompleksas Vilniuje
(LR Vyriausybės 2014-05-28 d.
nutarimas Nr. 486)
Vilniaus m.
integruotas iki 2020 m.
tinklas
274
145
1187
593,5
(50 proc)
3
UAB
"Lietuvos
energija"
Atliekomis ir biokuru kūrenamų
kogeneracinių elektrinių
kompleksas Kaune
(LR Vyriausybės 2014-05-28 d.
nutarimas Nr. 486)
Kauno m.
integruotas iki 2020 m.
tinklas
134
41
687
343,5
(50 proc.)
1
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!
Visą aktualią informaciją rasite Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos svetainėje
73
www.lsta.lt

similar documents