attachment_id=33258

Report
Darbą parengė:
Regimantas Vilkelis 11b
Darius Jokubauskas 11a
Tomas Ališauskas 11b
Beata Mongird 11b
Kaunas 2014


K.Donelaičio epinė poema
,,Metai“ artima pietistinio
judėjimo skelbiamoms
idėjoms, iškeliančioms
natūralias dorybes:
darbštumą, tautiškumą,
teisingumą, kuklumą ir
saikingumą. Itališkai pieta –
„gailestingumas“.
Taip pat ,,Pieta“ – dailės
kūrinys, vaizduojantis
Mariją su nukankintu
Jėzumi Kristumi, gulinčiu
ant jos kelių.


Mokydamas žmogų atskirti gėrį
nuo blogio, Donelaitis primena,
kad doros verta mokytis iš gamtos.
Svarbus gandrų epizodas
(,,Pavasario linksmybės“), kuriuo
aukštinamas darbštumas. Pavasarį
parlėkę paukščiai džiaugsmingai
lyg tikri gaspadoriai taiso sau
namus- lizdą budavonei: ,,Todėl tuo
abu, kaip reik tikriems
gaspadoriams,/Vislab vėl taisyt ir
provyt sukosi greitai.“ Taip ir būrai
turėtų prižiūrėti savo trobesius ir jų
neapleisti kaip nenaudėliai
tinginiai (Slunkius, Pelėda,
Plaučiūnas).

Be to, ,,viežlybųjų“ būrų
gyvenimo būdas parodo, kad
nors ir priverstinis baudžiavinis
darbas, bet jis vis tiek teikia
gyvenimui prasmę. Kūrinyje
aprašomi sunkūs mėšlavežio bei
šienapjūtės darbai. Darbas
žmogų moko kruopštumo,
atsakingumo, todėl žmogus
turėtų būti dėkingas Dievui
turėdamas galimybę dirbti.


K. Donelaitis pabrežia, kad doras
būras tas, kuris iš gamtos gali
pasimokyti kuklumo bei
saikingumo. Tai galime pamatyti
pažvelgę į lakštingalą, kuri ,,nei
karalienė vis dailiaus ir šlovingiaus
savo šūkteri šūtką“. Lakštingala kuklumo ir saikingumo po ,,pilka
sermėga” įsikūnijimas: ,,Irgi
nevožyji gardžiausio gėrimo ponų,/Bet,
pasisotinusi prastai, tik vandenio
trokšti.“
Pasak Donelaičio, kad būrų
gyvenimas būtų doras ir teisingas,
verta imti pavyzdį iš šio kuklaus,
bet balsingo paukštelio.

Į lakštingalą panašus
vyžotas, kuklus,
būrišką skrandą
užsivilkęs Krizas. Jis
kalba ir elgiasi kur kas
išmintingiau nei ,,su
rūbais blizgančiais“
miestietiškai išsipustęs
žioplys ponaitis
Diksas,
besipuikuojantis tarp
būrų.

K. Donelaičiui labai svarbu, jog
būrai laikytųsi papročių ir
nemėgdžiotų kitataučių. Jis
iškelia tautiškumą kaip vieną iš
didžiausių doro žmogaus
ypatybių. Tik tautiškumas,
susitelkimas į bendruomenę
galėjo padėti išvengti
germanizacijos ir neprarasti
tautinės tapatybės. Ypač
kritikuojamos tos moterys,
kurios mėgdžioja vokietes,
pamiršta savo kilmę.

Taip pat baramos ir moterys,
kurios rengiasi kaip merginos
arba atvirkščiai- merginos kaip
moterys: ,,Bobos, šiukštu jums
margų vainikų norėti,/O jūs
mergos, vėl, minau, neužsigeiskite
kykų!”. Rengiantis reikia
laikytis saiko - kiekvienas
amžius ir padėtis turi savo
aprangą ir stilių.

K. Donelaičio pavaizduotas doras
žmogus visada yra sąžiningastiek žmonių, tiek Dievo
akivaizdoje. Toks poemoje
šaltyšius Pričkus, kuris turi atlikti
nemalonias darbų prižiūrėtojo
pareigas. Pričkus yra doras
lietuvis, tačiau būrai jo vengia,
ypač tinginiai, kadangi pastarasis
nebijo jų pašiepti ir pabarti. Pričkų
ištinka skaudus likimas, kai jis
sąžiningai prisipažįsta ponams
pametęs kelis šilingus
Karaliaučiuje. Jis nuplakamas
rykštėmis, kankinamas skausmo
miršta, bet lieka ištikimas Dievui,
savo moraliniams įsitikinimams.
Sąžiningi yra ir visi pavaizduoti
,,viežlybieji“ būrai.


,,Viežlybieji“ būrai yra itin
pamaldūs bei dievobaimingi.
Poemos pabaigoje (,,Žiemos
rūpesčiai“) kalba ,,viežlybasis“
Selmas, kuris perteikia poeto
požiūrį į žmogaus būtį, gyvenimo
laikinumą, trapumą. Pasak jo,
kiekvieno gyvenimas žemėje yra
trumpas ir laikinas kaip
pumpuro, kuris neilgai težydi.
Nuolat dėkojama Dievui už
globą ir suteiktas žemėje gėrybes,
jis vadinamas ,,dangiškuoju
Geradėju“, ,,tėtučiu“. Poemoje
Dievas kaip ir gamta visada yra
šalia būro.

K.Donelaičio poemoje ,,Metai“ pavartota ,,viežlybumo“ sąvoka
sietina su dora, tautiškumu ir aukšta žmogaus morale. Tik doras
žmogus neniekins darbo, bus kuklus ir sąžiningas, niekada
nesididžiuos, visada jaus saiką, stoiškai susitaikys ir priims Dievo
siųstus išbandymus. Jis niekada nepamirš padėkoti už viską Dievui
bei motulei gamtai.

similar documents