Teismų praktika valdant stresą

Report
ES ir Lietuvos teisinė
sistema valdant stresą
(Teismų praktika)
Advokatas Mantas Mikalopas
www.ilawfirm.lt
Rizikos darbe vertinimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-690/2013
Ieškovas - psichiatrijos ligoninės darbuotojų profesinė
sąjunga - prašė panaikinti atsakovo patvirtintus rizikos
darbe vertinimo dokumentus, nes sanitarų darbo sąlygos yra
pavojingos, neatitinka normalių darbo sąlygų, todėl už darbą
turi būti mokama didesniu tarifu
www.ilawfirm.lt
Rizikos darbe vertinimas
Profesinės rizikos vertinimo nuostatose detalizuojamas profesinės rizikos
vertinimo tikslas, t. y. ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir
numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo
profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (2 punktas).
Rizikos vertinimas apibrėžiamas kaip esamo ar galimo rizikos veiksnių
poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima
rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas
sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina.
Skirtingų rizikos veiksnių riziką nustato Profesinės rizikos vertinimo
nuostatų 7 punkte nurodytos tarnybos ir specialistai. Tik šiems subjektams
nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar
nepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų
saugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai
užpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę, kurioje atsispindi atlikto
www.ilawfirm.lt
vertinimo rezultatai.
Rizikos darbe vertinimas
Rizikos vertinimo kortelėse tik užfiksuojama esama darbo aplinkos (rizikos
veiksnių – cheminių, fizikinių, biologinių, ergonominių, psichosocialinių
ar fizinių veiksnių) faktinė situacija. Šiose ginčo kortelėse, kaip ir
Protokole, nėra jokių darbdavio patvarkymų, todėl jos tiesiogiai nedaro
įtakos darbuotojų darbo, ekonominėms ir socialinėms teisėms. Rizikos
vertinimo kortelių reikšmė – nustatyti faktiškai egzistuojantį darbo sąlygų
saugos lygmenį ir jeigu sąlygos neatitinka reikalavimų – numatyti ir
įgyvendinti priemones pagerinti sąlygas. Darbuotojų teises gali pažeisti
darbdavio pareigos užtikrinti normalias darbo sąlygas (DK 191
straipsnis) nevykdymas, kai jiems tenka dirbti nesaugiomis, teisės
aktų reikalavimų neatitinkančiomis darbo sąlygomis.
Profesinės rizikos kortelės, parengtos atsakovo užsakymu privačios tyrimų
bendrovės, nėra darbdavio sprendimai, kuriuos profesinė sąjunga gali
skųsti.
www.ilawfirm.lt
Rizikos darbe vertinimas
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis
c.b. Nr. 3K-3-125/2010
• Darbo sąlygos – tai darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir
poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką
darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai (DSSĮ 2
str. 7 d.). DK 191 str. įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti
normalias darbo sąlygas.
• Vien ta aplinkybė, jog darbuotojas dirba darbą, kuris
Vyriausybės nutarimu yra priskirtas prie pavojingų darbų,
savaime nereiškia, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo
sąlygų.
Rizikos darbe vertinimas
• Ta aplinkybė, kad konkretus apmokėjimo už darbą, esant
nukrypimų nuo normalių sąlygų, dydis nenustatytas
kolektyvinėje ar darbo sutartyse, neatleidžia darbdavio nuo
įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos mokėti už darbą
tokiomis sąlygomis padidintą darbo užmokestį.
• Teismas turėjo pagrindą priteisti priemoką, t. y. 30 proc.
valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, už darbą
ginčo laikotarpiu, nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, bet
ne daugiau kaip už trejus metus (DK 298 straipsnis).
Seksualinis priekabiavimas, kaip streso
šaltinis
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio
26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2012
• Lietuvos įstatymų leidėjas seksualinį priekabiavimą kaip neleistiną elgesį
teisės aktuose įtvirtino siekdamas apsaugoti visus asmenis - vyrus ir
moteris - nuo nepagarbaus ir juos žeminančio elgesio, nuo kėsinimosi į
asmens orumą ir kitas pamatines vertybes, nes būtent tokį efektą turi
priekabiavimas ar seksualinis priekabiavimas asmeniui, į kurį jis
nukreiptas.
• Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos
atkartoja 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į
moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo
įgyvendinimo nuostatas, įtvirtindamos, kad seksualinis priekabiavimas
reiškia nepageidaujamą užgaulų, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštą
seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo
poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią,
priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
Seksualinis priekabiavimas, kaip streso
šaltinis
• Direktyvos 2006/54 19 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad
valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų
sistemas numatytas priemones, kurios yra būtinos užtikrinti,
kad tais atvejais, kai asmenys, manantys, jog jie nukentėjo, nes
jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar
kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes,
leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės
diskriminacijos, atsakovas turi įrodyti, kad vienodo
požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas.
Seksualinis priekabiavimas, kaip streso
šaltinis
• Nagrinėjamoje byloje ieškovė skundėsi Lenkijos ambasados
darbuotojo B. M. elgesiu (lytinių santykių reikalavimas,
skambučiai į namus, kalbos intymiomis temomis, fizinės jėgos
panaudojimas suduodant per veidą ir kt.), nurodė, kad tai
sukėlė psichologinę įtampą, dėl kurios ji susirgo; kad tokių
veiksmų netoleravo, dėl jų kreipėsi į Lenkijos Respublikos
ambasadorę bei Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus
tarnybą.
• Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad B. M. neneigė
konflikto su ieškove, laikydamas tai pokštu, nevykusiu
pajuokavimu, bet nepripažino to kaip seksualinio
priekabiavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie argumentai
nėra reikšmingi sprendžiant, ar B. M. elgesys gali būti laikomas
seksualiniu priekabiavimu, nes, kaip jau minėta, jam
konstatuoti nėra būtina, jog pats priekabiautojas savo
veiksmus vertintų kaip seksualinį priekabiavimą.
Stresas darbe ar gyvenimo aplinkybės?
• Atsakovo neteisėti veiksmai, t.y. net penkių nepagrįstų nuobaudų per
vieną dieną paskyrimas darbuotojui, kuriam iki 2009-07-29 dienos
įsakymais skirtų drausminių nuobaudų procedūrų pradėjimo nebuvo
pareikšta jokių pretenzijų dėl jo darbo, jam buvo skiriamos premijos,
neabejotinai sukėlė stresą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą,
nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo
ateitimi, t.y. ieškovei buvo padaryta neturinė žala. Byloje esantys
duomenys liudija, kad nesutarimų su darbdaviu laikotarpiu pablogėjo
ieškovės sveikata, ji skundėsi stresine būkle, nerimu, širdies
permušimais, nemiga, ne kartą, taip pat nuo 2009-07-30 iki 2009-08-24
buvo laikinai nedarbinga, ieškovei, be kita ko, skirti nervų sistemą
veikiantys medikamentai nerimui slopinti.
•
Stresas darbe ar gyvenimo aplinkybės?
• Nors atsakovas pateikė įrodymų, kad ieškovės atleidimo iš darbo
laikotarpiu ir vėliau egzistavo kitų ieškovei emocinę ir
psichologinę įtampą sukeliančių veiksnių, t.y. ieškovės ir jos
sutuoktinio konfliktas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams,
ieškovės atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau teismui
nekyla abejonių, kad dėl darbdavio taikyto sistemingo psichologinio
spaudimo ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo, t.y. ne tik dėl
darbovietės socialinio palaikymo (palankios darbo atmosferos,
nekonfliktiškų darbinių santykių, pasikliovimo vadovais, kolegomis
bei pan.) nebuvimo kitų ieškovei įtampą sukeliančių veiksnių
atžvilgiu, bet ir dėl nuolatinį stresą darbe sukeliančių atsakovo
veiksmų, ieškovė išgyveno intensyvesnį emocinį sukrėtimą.
Stresas darbe ar gyvenimo aplinkybės?
• Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio
4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3482-484/2013
• Visuotinai žinoma, kad bet koks patiriamas stresas, įtampa ar
nuovargis neigiamai veikia asmens psichinę ar fizinę būseną.
Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad dalyvavimas teismo
posėdyje, kuriame sprendžiamas darbo ginčas, galėjo pareiškėjai
sukelti emocinį stresą ar įtampą, kurie daro bendrą neigiamą
poveikį psichinei ar fizinei būsenai, tačiau tai nereiškia, kad
tai tiesiogiai įtakojo pareiškėjos ligos trukmę. Taigi, atsakovo
nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip bendro
pobūdžio, kurios gali daryti neigiamą įtaką visiems asmenims,
tačiau jos nėra siejamos su pareiškėjai diagnozuotos ligos
pobūdžiu
Psichologinio spaudimo darymas ir streso
sukėlimas siekiant, kad darbuotojas išeitų iš
darbo
• Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 27
d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1929-590/2013
• Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio taikyto
psichologinio smurto ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus,
pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Šias išvadas teismas
pagrindė konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, t.y. kad
ieškovas įmonėje dirbo daugiau kaip tris metus, jo darbas buvo
vertinamas gerai, ieškovui per 4 mėnesius neteisėtai buvo paskirtos net
trys drausminės nuobaudos, darbdavio neteisėti veiksmai truko ilgą
laiką ir buvo sistemingi, ieškovo atžvilgiu buvo naudojamas intensyvus
psichologinis smurtas, jis buvo viešai žeminamas, filmuojamas, dėl
darbe patirto streso ieškovui buvo iškviesta greitoji medicinos
pagalba, jis buvo laikinai nedarbingas daugiau kaip mėnesį, bylai
aktualiu laikotarpiu galimai dėl patiriamo nuolatinio streso ieškovui
paūmėjo plokštelinė psoriazė.
Psichologinio spaudimo darymas ir streso
sukėlimas siekiant, kad darbuotojas išeitų iš
darbo
• Teismas taip pat įvertino, kad darbdavio atstovo ir
įmonės savininko G. O. elgesys nesuteikiant
ieškovui leidimo išeiti iš darbo kelioms
valandoms dėl su šeimos nario sveikata susijusių
aplinkybių, pasižymėjo dideliu cinizmu, darbuotojo
orumo žeminimu. Atsižvelgdamas, į bylos
aplinkybes, išskiriančias nagrinėjamą situaciją iš
kitų teismų praktikoje neturtinės žalos priteisimo
atvejų, priteistinos neturtinės žalos dydį teismas
nustatė pagal darbuotojo K. V. 6 mėnesių vidutinį
darbo užmokestį ir priteisė jam 13487,04 Lt.
Psichologinio spaudimo darymas ir streso
sukėlimas siekiant, kad darbuotojas išeitų iš
darbo
• Šalims tarpusavio darbo ginčą sprendžiant teisme, nuo 2010
m. spalio 7 d. Atsakovas, elgdamasis neteisėtai ir
diskriminuodamas Ieškovę, neužtikrino vienodų darbo sąlygų ir
Ieškovės atžvilgiu nustatė darbo režimą, kuriuo Ieškovei
nesuteikiamos galimybės atlikti chirurginį – operacinį darbą. Per
laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 m. birželio mėn.
26 d. Ieškovė iš esmės nedalyvavo operacinėje veikloje, tuo
tarpu širdies chirurgai, turintys sumažintą dieninio darbo krūvį,
ar širdies chirurgo specialybę neseniai įgiję gydytojai, o vienas
širdies chirurgas, iš viso neturintis dieninio darbo krūvio
Atsakovo įstaigoje, aktyviai dalyvavo planinėje operacinėje
veikloje.
• Teismas pripažino diskriminacinius veiksmus ir priteisė
2000 Lt neturtinės žalos atlyginima.
Psichologinio spaudimo darymas ir streso
sukėlimas siekiant, kad darbuotojas išeitų iš
darbo
• Psichologinis spaudimas, siekiant, kad darbuotojas dėl streso
pasirašytų atleidimo iš darbo dokumentus:
• 1) Su teisininkų spaudimu;
• 2) Esant sunkioms aplinkybėms gyvenime;
• 3) Pasinaudojant didele atsakomybe už atliekamą darbą;
• 4) Reputacijos veiksnys.
Neturtinės žalos priteisimas
• Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai
atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie,
kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų
teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimu
(kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu
į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3204/2007).
• Nustatant teisinį priežastinį svarbi yra atsakomybės prigimtis ir
įprasta gyvenimiška rizika.
• Tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais
padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad
darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių
santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių
šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų keliami griežtesni
teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius
reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai.
Neturtinės žalos priteisimas
• Aplinkybės: 1) ieškovė turėjo pasikeitus vadovei iš vieno
skyriaus pereiti dirbti į kitą, nes nesutapo biolaukai; 2) kad
pradedant nuo 2010 03 01 (t.1, b.l.51) iki pat atleidimo iš darbo
ieškovė buvo atleista nuo darbinių funkcijų vykdymo, tačiau
turėjo į darbą ateiti, ji turėjo būti posėdžių salėje, neturėjo
praėjimo kortelių, negalėjo naudotis be kitų darbuotojų
buitinėmis patalpomis; 3) per mėnesį ir aštuonias dienas buvo
paskirtos keturios drausminės nuobaudos; 4) neteisėtai buvo
padarytos išskaitos iš jos darbo užmokesčio; 5) laiku
nesumokėti pinigai avansas ir už atostogas; 6) ji buvo kaltinama
darbo drausmės pažeidimais, kaip antai ankstesniu išėjimu iš
darbo; 7) nebuvo atsakinėjama į jos kreipimusis dėl
susidariusios situacijos, kai ji dirbdama nuo 2007 02 19 neturėjo
jokių drausminių nuobaudų, leidžia teismui konstatuoti, jog
atsakovas tendencingai siekė atleisti ją iš darbo
Neturtinės žalos priteisimas
• Įvertinus nurodytą, darytina išvada, jog tokie neteisėti darbdavio
veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus,
stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei
neužtikrintumą savo ateitimi. Pažymėtina ta aplinkybė, kad
atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę buvo padaryta išvada, jog
psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimai išsivystė dėl
subjektyviai emociškai reikšmingo tiriamajai H.Š stresogeninio
įvykio (tiriamosios atleidimo iš darbo), jam konstatuotas
psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimai (užsitęsusi
depresinė reakcija), šio sutrikimo atsiradimui turėjo įtakos
darbdavio veiksmai H.Š atžvilgiu.
• Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės sveikata būtų
pablogėjusi dėl kokių nors kitų priežasčių ar kad jos sveikata
buvo pablogėjusi dar iki darbdavio neteisėtų veiksmų atlikimo.
• Priteista 100 000 Lt
Neturtinės žalos priteisimas
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m.
vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011
• Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovės, ilgą laiką sąžiningai
dirbusios atsakovo įmonėje, netikėtai buvo verčiamos nutraukti darbo
teisinius santykius, pažeidžiant įstatymus ir nepalankiomis sąlygomis,
jos buvo diskriminuojamos prieš kitus darbuotojus, buvo verčiamos du
kartus per dieną registruotis įmonės teritorijoje tam nustatytu
laiku, o pavėlavus išeiti, buvo fiksuojamas darbo vidaus taisyklių
pažeidimas ir skiriamos drausminės nuobaudos. Tai tęsėsi ilgą laiko
tarpą, ieškovės dėl to stipriai išgyveno, pablogėjo jų sveikata, buvo
reikalinga psichologinė bei gydytojų pagalba.
• Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai įsigilino į
specifinius nagrinėjamų santykių ypatumus, tinkamai vertino byloje
nustatytas aplinkybes ir, esant šioje byloje nustatytoms išvardytoms
aplinkybėms, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus ieškovėms
iš atsakovo kiekvienai po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ačiū už dėmesį
Mantas Mikalopas
Advokatas
Advokatų profesinė bendrija „iLAW“
El. paštas: [email protected]
Telefonas 8 659 626 30

similar documents