Sistem* ir ekologinis po*i*ris

Report
R.Jančaitytė, SDK
Išskiriamos dvi sistemų teorijos formos, reikšmingos
socialiniam darbui (Payne, 2005):
 Bendroji sistemų teorija
 Ekologinė sistemų teorija
Ekologinė sistemų teorija
socialiniame darbe
 Taikant ekologinę sistemų teoriją, atsižvelgiama į:
sistemos dalis,
dalių tarpusavio sąveiką,
atskirų dalių santykius,
visumą,
aplinkos santykius,
bendravimo būdus
Raminta Jančaitytė “
Sistemos bruožai
 Siekis pusiausvyros ir savireguliacija (pastovus būvis,










pusiausvyra ir homeostazė)
Visos sitemos turi ribas
Sistemas sudaro subsistemos
Sistrmos tarpusavyje sąveikauja
užduočių pasiskirstymas (specializacija)
unikalus funkcionavimo būdas
holizmas
Kaita
Energijos panaudojimas
Gebėjimas tam tikrą laiką egzistuoti atskirai nuo aplinkos
Pokytis sistemos dalyje sukelia pačios sistemos pokyčius
 Ekologinės sistemų teorijos objektas - individo ir
aplinkos santykis, pabrėžiant jo disfunkcionalumą.
Raminta Jančaitytė “
Individo ir aplinkos sąveikos
reikšmė (1)
 Individai yra nuolatiniame santykyje su aplinka ir turi
nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
 Keičiasi tiek aplinka, tiek ir patys individai.
 Jei individai sugeba sėkmingai vystytis besikeičiančioje
aplinkoje ir sulaukia palaikymo iš aplinkos, reiškia,
kad vyksta abipusė adaptacija.
 Socialinės problemos, tokios, kaip skurdas, nelygybė,
stigma, sumažina abipusės adaptacijos galimybę.
Individo ir aplinkos sąveikos
reikšmė (2)
Kai individo poreikiai ir galimybės neatitinka aplinkos
sąlygų, kyla stresas, kurio šaltiniais gali būti:
 gyvenimo pokyčiai
 aplinkos spaudimas
 tarpasmeniniai procesai
Žmonės, turintys problemų, gali neturėti galimybių
pasinaudoti pagalbos sistema:
 gali nebūti pagalbos sistemos kliento aplinkoje;
 žmonės gali nežinoti apie pagalbos sistemą ar nenori
ja naudotis;
 pagalbos sistemos politika gali kelti naujų problemų
(pvz.: kliento priklausymo nuo pagalbos formavimas;
konfliktuojantys interesai ir pan.);
 pagalbos sistemos dalys gali būti prieštaringos,
nesuderintos.
Pagalbos tikslas
 atstatyti pusiausvyrą tarp individo poreikių ir aplinkos
sąlygų.
Svarbiausios sferos
Individai yra santykyje su daugeliu sistemų, todėl
socialinis darbuotojas turi kreipti dėmesį į tris
svarbiausias sferas:
 į individą
 į santykį tarp individo ir sistemos (aplinkos)
 į sistemą.
EST taikymo principai socialiniame
darbe (1)
1) atkreipiamas dėmesys į sistemas, kurios gali būti:
 neformalios arba natūralios sistemos (šeima, draugai ir
pan.);
 formalios sistemos (bendruomenė, profesinė sąjunga ir
pan.);
 visuomeninės sistemos (ligoninė, mokykla ir pan.).
EST taikymo principai socialiniame
darbe (2)
 2) nustatoma pagrindinė sistema (arba holonas), kuri :
 sudaryta iš posistemių
 yra kitų sistemų (supersistemų) sudedamoji dalis
EST taikymo principai socialiniame
darbe (3)
3) atskleidžiamas pagrindinės sistemos ir kitų sistemų
santykis bei identifikuojami poreikiai
(t.y. - kas sąlygoja problemas kliento santykyje su
aplinka)
Sisteminis požiūris socialiniame
darbe su šeima
 Šeimos sistema taikosi prie aplinkos pokyčių, kurie gali
būti:

 kiekybiniais
 kokybiniai
Šeima kaip sistema
 Šeimos sistema palaiko savo pusiausvyrą, toleruodama
pasikeitimus iki tam tikrų ribų.
nuo jų nukrypstama, įsijungia
mechanizmai, atstatantys pusiausvyrą.
 Jeigu
tam
tikri
Atvejo pavyzdys
 Įsivaizduokite šeimą, kurioje vyras nuolatos girtauja.
 Girtas vyras smurtauja prieš žmoną ir vaikus.
 Po to jis gailisi atsiprašinėja ir žada pasitaisyti.
 Sutuoktiniai susitaiko.
 Tačiau po kiek laiko viskas kartojasi.
Kodėl ši šeima neišsiskiria, o gyvena kartu ir kenčia smurtą?
Šeimos situacija sisteminiu
požiūriu
Nuolat pasikartojanti situacija rodo, kad čia veikia sistema ir
ji atlieka tam tikras funkcijas:
 Smurtas – vyro pasirinktas būdas parodyti savo galią,
valdžią ir autoritetą.
 Moteris patenkina savo poreikį kuo nors rūpintis. Ji tiki vyro
nuolankumu ir pažadais keistis, nuolat kartojamais kitą
dieną po smurto protrūkio.
IŠVADA: Ši šeima neišsiskiria, nes abu vaidmenys – vyro ir
moters – tenkina vienas kito poreikius.
Pokyčių iššūkiai šeimai
Kur kas didesnis iššūkis šeimai būtų, jei vyras nustotų gerti:
 Kaip tuomet jis parodytų savo galią?
 Kaip sulauktų dėmesio?
 Kuo jai rūpintis?
Tyrimai rodo, kad dauguma šeimų, kuriose geriantis vyras
metė gerti, išsiskiria
Darbo su šeima principai pagal EST
 Siekiant patenkinti individo poreikių ir išspręsti jo
funkcionavimo problemas dažnai reikalingas šeimos
sistemos pokytis.
 Siekiant šeimos sistemos pokyčio, šeimą būtina suprasti
kaip socialinę sistemą.
 Siekiant suprasti individą, reikia žinoti jo vietą šeimos
sistemoje.
 Socialinis
darbuotojas nustato šeimos sistemos
motyvaciją, galią ir galimybes pasiekti reikiamą pokytį ir
kartu įtraukia šeimos sistemą į pagalbos procesą.
Šeimos sistemos nustatymas (1)
 Studijuojant šeimos struktūrą, reikia kiek galima plačiau
sužinoti apie kiekvieną jos narį.
 Šeimos sistemos nariai yra tie asmenys, kurie turi
stipresnį tarpusavio ryšį nei su kitais asmenimis.
 Brėžiant šeimos ribas - atskiriant šeimą nuo aplinkos reikia įtraukti kitus svarbius asmenis.
Šeimos sistemos nustatymas (2)
 Į šeimos sistemą gali įeiti:
 kai kurie išplėstinės šeimos nariai, kurie nebūtinai gyvena
kartu, pavyzdžiui, senelė ar teta ar vaikai, kurie nebegyvena
kartu
 žmogus, gyvenantis kaimynystėje, ar žmogus, gyvenantis
name, bet nesusijęs su šeima.
 tie, kurie mirę, ar paliko namus po skyrybų. Reikia nustatyti
jų įtaką šeimos sistemai.
 mišrios šeimos tipas, t.y. - šeima, kurioje tėvai buvo vedę ir
turi vaikų iš kitų santuokų.
Šeimos sistemos posistemių ir
subsistemų išskyrimas
 Posistemės yra šeimos sistemos struktūros dalis :
 sutuoktiniai (vyras ir žmona kaip partneriai),
 tėvai,
 sibsai (broliai ir seserys)
Subsistemos:
• tėvai-vaikai.
Šeimos santykių analizė
 Reikia atskleisti santykius, šeimos narių gebėjimą remti vienam
kitą:
 Koks yra tėvų- vaikų santykis?
 Tėvus (tėvą ir motiną) reikia nagrinėti per jų sąveiką su vaiku (ar
vaikais).
 kaip vaikai bendrauja tarpusavyje?
 Kaip bendrauja skirtingos kartos?
 Kokia kartų įtaka šeimos sistemai? (nustatoma, naudojant
genogramą)
Šeimos santykių analizė
 Šeimos,,mes“ pajautimas
 Šeimos narių ryšių glaudumas
 Prisirišimo ir atskirumo mechanizmus (esant sveikiems
santykiams šeimoje yra leistinas tiek prisirišimas, tiek
atskirumas).
 Sprendimų priėmimo būdai (kas dalyvauja priimant
sprendimus, kieno nuomonės paisomas, kas taria galutinį
žodį)
 Vaidmenys šeimoje (kas gamina valgį, kas tvarko
automobilį, ir pan.)

 Šeimos normos ir taisyklės (kas galima ir ko negalima,
 Šeimos ritualai
 tai pasikartojantys veiksmai: šeimos pietūs, ėjimas į
svečius ar svečių priėmimas, šeimos šventės, finansų
tvarkymas).
 parodo, kokia yra šeimos organizacija, kas šeimos galva,
kas turi daugiau jėgos ar įtakos, koks emocinis artumas
 Kiekviena šeima turi savo santykių modelį.
 Sukūrus naują šeimą, jos nariai turi sulrti savo šeimos
modelį.
 Probelmos kyla tada, kai partneriai ateina iš skirtingų
šeimų modelių ir kiekvienas nori elgtis taip, kaip buvo
įprasta jo šeimoje.
 Abu partneriai turi rasti kompromisą:
 Jei abu suvoks ir gerbs savo skirtumus, konfliktai bus
lengvai išspręsti.
 Antraip tai bus nuolatinių ginčų, ar
priežastis.
nepasitenkinimo
Šeimos žemėlapis

,,šeimos žemėlapyje” grafiškai parodomos šeimos narių
ribos.
Ribų pobūdis
 aiškios (sveika sistema) (žymimos brūkšneliais):
 difuzinės (žymima taškeliais)
 rigidiškos (žymima linija)
 Kurį laiką, šeima gali gyventi savo sistemoje turėdama
kraštutines ribas, bet keičiantis gyvenimo situacijai
sunku prisitaikyti.
 Tuomet tokios sistemos disfunkcija pasireiškia įvairiais
simptomais, pavyzdžiui, liga ar depresija.
Atvejo pavyzdys
 Tėtis - aktyviai dirbantis žmogus, daug laiko praleidžia
darbe, kad aprūpintų šeimą. Jis neturi nei laiko, nei
sveikatos bendrauti su vaiku ar su žmona. Riba tarp jų
rigidiška
 Mama - namų šeimininkė. Mama visa, dėmesį skiria
vaikui. Jos riba su pasauliu uždara (neturi darbo,
draugių, pomėgio).
 Kol vaikas mažas, jam užtenka bendravimo su mama,
tačiau padėtis keičiasi.
Šeimos žemėlapis
Atvejo pavyzdys
 POKYTIS:
 Vaikas tampa paaugliu, jam nebereikia mamos globos.
Ji vaiką net erzina. Jis veržiasi į pasaulį - draugai,
sportas ir pan.
 REZULTATAS:
 Staiga šioje šeimos sistemoje ima sirgti mama.
 Kas tuomet atsitinka? Vaikas nebegali išeiti iš namų, nes
reikia būti su mama, parnešti vaistų, produktų ir pan.
 Mamos liga šiuo atveju grąžina iš sistemos besiveržiantį
vaiką ir išlaiko sistemą įprastose ribose.
Atvejo pavyzdys
 PAGALBA:
 Situaciją galima pakeisti, pakeitus rigidiškas ribas į aiškias:
 Moteriai - rasti sau įdomios veiklos už šeimos ribų, darbą,
draugių. Užsiimti bet kokia jai miela veikla: mokytis šokti,
piešti, sportuoti, eiti į kiną, ar tiesiog paplepėti su draugėmis.
 Vyrui ir žmonai - skirti laiko sau - išvažiuoti atostogauti be
vaiko, eiti vakarais pasivaikščioti ar tiesiog kalbėtis.
 Vaikui - leisti eiti į pasaulį, pripažinti jo draugus ir pomėgius.
Tuomet liga išnyks savaime, nes ji nebeatliks jokio vaidmens
šios šeimos gyvenime
Šeima ir aplinka
 Šeimos sistema yra didesnės sistemos - aplinkos - dalis.
 Aplinka turi tam tikrų lūkesčių šeimai - tai susiję su šeimos




vidaus funkcionavimu ir atsakomybe kitoms sistemoms.
Visuomenėje esant skirtingų kultūrų lūkesčiai gali
konfliktuoti ir tai reikia nurodyti.
Būtina įžvelgti išankstinio nusistatymo ar diskriminacijos
momentus, stereotipinį požiūrį ar stigmatizaciją.
Turi būti nurodyta tokių sistemų kaip mokykla, bažnyčia,
kultūros grupė, išplėstinė šeima ir pan. įtaka ir trukdymo
atvejai.
Nurodyti aplinkos sistemas, kurios gali būti kaip šeimos
ištekliai.
Ekožemėlapis
 Pateikia šeimos padėties vaizdą;
 Pateikiamos stambesnės sistemos, kurios sudaro dalį
šeimos gyvenimo;
 Išryškina
šeimos ir aplinkos santykius,
disfunkcionalumą
 Atskliedžia galimus išteklius arba jų trūkumą

jų
Ekožemėlapis
Šeimos poreikių vertinimas
 Studija apie šeimą, kaip apie socialinę sistemą, apima šios
sistemos nerimą, poreikius ir problemas.
 atskirų sistemos ir jos posistemių narių poreikiai:
 prisideda prie visos šeimos sistemos poreikių ir problemų,
 skiriasi nuo atskirų jos dalių poreikių ir problemų.
 Šeimos sistemos poreikiai ir problemos yra susiję su tuo,
kas leistų šeimai išsilaikyti kaip sistemai ir atlikti pareigas
savo nariams ir aplinkai.
 Svarbu nustatyti šeimos stiprybes ir trūkumus.
Problemos sprendimo žingsniai
Naudota literatūra

 Johnson H. W. and contributors. The Social Work Servines. An Introduction. 4th etition. F.E.
Peacock Publishers, INC. Itasca, Illinois, 1995

 Johnson L.J. Socialinio darbo praktika. Vilnius – VU specialiosios psichologijos laboratorija,
2001.

 M. Payne. Modern Social Work Theory, 3rd Editon, Lyceum Books, INC, 2005.

 Socialinis darbas. Profesinė veikla, metodai ir klientai. Mykolo Romerio universiteas: Vilnius,
2010.
 Šaltienė L. „Šeima kaip sistema“. Psichologija tau. 2007 Nr. 5, rugsėjis/spalis. P. p.24-29.

 Vitkauskaitė D. Teoriniai socialinio darbo modeliai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla,
2001.

 Zastrow C. H. The Practice of Social Work (sixth ed.)Brooks /Cole publishing company, 1999.

similar documents