PASTRAIPA Parengė Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė PASTRAIPA    Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir vienas) sakinių, kurių mintys yra.

Report
Slide 1

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 2

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 3

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 4

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 5

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 6

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 7

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 8

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 9

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 10

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 11

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 12

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 13

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 14

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


Slide 15

PASTRAIPA
Parengė
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA





Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir
vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios.
Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje.
Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia
apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys
sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką
teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys






Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra
vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu –
teiginiu.
Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie
vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais,
sakiniais.
Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju
sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada,
arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos
sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių
pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna
pastraipos viduryje, pavyzdžiui:
Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi,
prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais,
šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir
paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys
pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose
situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į
šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai
arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.


Songailienė).



Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba
praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales.
Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui:

Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių,
kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų:
žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių
ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad
minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys
buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios
sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo
apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo
papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS










Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus
ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas:
pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema,
kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią –
susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje.
Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos.kiekviena jų
perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį –
pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia.
Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų
turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti.
Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos
temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita
plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai.
Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais,
nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia,
pavyzdžiui: Antroji priežastis...; Tačiau... ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA


Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys
1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių:
Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1)
pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą,
3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka
susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus
nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai
įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su
kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama
atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki
uosle negu rega (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam
teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš
viso 8 pavyzdžiai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
2. Tvirtinimas, pateikiant faktų:
Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus.
1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas
Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000
kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km
nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km
kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė).
Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam
teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina
nuomonė (užsklandai).


Detalizuojamųjų sakinių rūšys
3. Įtikinimas, aiškinant priežastis:
Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo
ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir
nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis
nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose
kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa
vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis
atsargiai neša žmogų. <...>O geologų, geodezininkų
kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per
džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu
drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius).
Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis,
nurodančias kodėl?, ir tris, nurodančias kur?, reikalinga
arklio nuovoka ir intuicija.


UŽDUOTIS


Sakiniui “Viltė yra geriausia mano
draugė” parašykite 3-5 detalizuojančius
sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius”
Pamokoje sužinojau, kad ..................................................................................
................................................................................................................................
 Buvo įdomu .....................................................................................................
...............................................................................................................................
 Norėčiau daugiau sužinoti ...............................................................................
...............................................................................................................................
 Kaip sekėsi šią pamoką? .................................................................................
.................................................................................................................................


NAMŲ DARBAS
Parašyti

pastraipą
“Uniforma mokykloje
(ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI


Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo
procesas ir tektų tipai. V., 2002.


similar documents