Skaitmenin*s statybos galim

Report
VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-006
Skaitmeninės statybos įgyvendinimo Lietuvos
versle, moksle ir viešuosiuose pirkimuose
galimybių studija, įvertinant gerąją užsienio
praktiką
K O O R D I N AT O R I U S :
D A I N I U S G U D A V I Č I U S , S K A I T M E N I N Ė S TAT Y B A
D O C . D R . V A I D O TA S Š A R K A , L S T P
E K S P E R TA I :
D R . G I N TA R I S A K S O M I TA S
D O C . D R . G I N TA R I S C I N E L I S , K T U
DOC. DR. DARIUS MIGILINSKAS, VGTU
M A R T Y N A S S K R U P S K E L I S , L N T PA , A N D R I U S S TA S I U K Y N A S
Kontekstas
Didėjanti konkurencija
Technologinė pažanga
Ekologiškumo poreikis
Naujų statybos gyvavimo ciklo valdymo technologijų infrastruktūros nebuvimas
2
Nauja terminologija statyboje
CAD (angl. Computer-Aided Design) – kompiuterinis projektavimas
2D (angl. Two Dimensions) – dvimatė erdvė (plokštuma)
3D (angl. Three Dimensions) – trimatė erdvė
Terminologija turi būti vieninga ir vienodai
5D, nD arba xD (angl. Five, n (undefined), x (unknown) Dimensions) – penkiamatė, daugiamatė
dimensijos.suprantama visiems statybos dalyviams
4D (angl. Four Dimensions) – keturmatė erdvė (3D + laikas)
BIM (angl. Building Information Modelling) – Statinio informacijos modeliavimas
PLM (angl. Project/Product Lifecycle Management) – projekto/produkto viso gyvavimo ciklo
valdymo procesas.
3
2020
2010
2000
1990
1980
1970
BIM evoliucija
4
BIM nauda
Geresnis planavimas, kontrolė, statybos valdymas Kokybiškesnis darbas
Sumažintas atliekų
kiekis statyboje Geresnis būdas projektuoti tvarius pastatus
Užsakovui
Savininkui
Energinė analizė Pagerintas sprendimų priėmimas
Pakeitimų kiekio sumažinimas
koordinavimas Išlaidų, susijusių su planavimo, projektavimo veikla
sumažinimas
Žinybai
Pagerinta komunikacija Mažiau laiko dokumentams daugiau, laiko projektavimui
Didesnis produktyvumas Tikslesnis
kiekių skaičiavimas Patikimesnis projektavimas
Rangovui
Informacijos naudojimas pastatų ūkio valdymui Daugiau laiko projektavimui
Geresnis kolektyvinis projekto supratimas Efektyvus išteklių naudojimas ir veiklų
Naudotojui
Projektuotojui
Mažesnė
projekto rizika Tikslios sąmatos Kliento dalyvavimas sprendimų
priėmime Erdvinis koordinavimas Efektyvus projekto valdymas ir mažiau klaidų ...
Integruoti projektai –
didžiausia nauda visiems projekto dalyviams
5
BIM investicijų grąža
Rangovų apklausa apie teigiamą BIM
investicijų grąžą
Prancūzija
97%
Vokietija
97%
Japonija
97%
Kanada
87%
Brazilija
85%
Australija/NZ
78%
JAV
74%
JK
59%
Pietų Korėja
48%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
McGraw-Hill Construction, 2013
6
Situacija Lietuvoje
2014 m. atlikus Lietuvos statybos rinkos dalyvių apklausą, gauti duomenys iš 204 respondentų
Kokia yra pagrindinė Jūsų įmonės veikla?
2.0% 5.4%
Kokį projektavimo būdą naudojate?
4.9%
6.3%
[10] Užsakovas
Kompiuteriu 2D
13.7%
Kompiuteriu 3D
[61] Projektavimas
29.9%
Kompiuteriu ir 2D, ir 3D
[19] Projektų valdymas
50.7%
[99] Statybos darbai
48.5%
9.3%
[4] Pastatų ir statinių
eksploatavimas
[11] Mokslai / tyrimai
"Ranka"
Kita
24.9%
4.4%
7
BIM situacija Lietuvoje
Kaip įmonėje naudojate BIM technologijas?
Ar projektams naudojate 3D modelį ir BIM?
2.0% 4.9%
7.3%
Nesinaudoju
Nenaudojame
15.0%
Katalogai
Naudoju tik kai kuriom
atskirom projekto dalims
24.5%
Šablonai
Naudoju visam projektui
parengti
65.2%
Naudoju visam projektui
parengti ir 3D modelio
informacijai valdyti
Nenaudoja >65%,
Naudoja 3D ir BIM projektui parengti ~7%
52.7%
11.9%
Elektroninių duomenų mainai
13.1%
Standartai (IFC ar kt.)
Nenaudoja BIM 52-66%,
Naudoja BIM standartus >7%
8
Ar tikrai BIM?
7% ?
Be terminologijos ir standarto, tai
tik rinkos prielaida
9
Kaip atrodome BIM pasaulyje?
BIM naudojimas pasaulyje
67%
Suomija
66%
Kanada
57%
Naujoji Zelandija
43%
JK
7%
Lietuva
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
NBS, 2013
10
BIM efektyvumas
Kurioje statinio gyvenimo ciklo stadijoje efektyviausia taikyti BIM?
8.2%
18.2%
10.4%
12.6%
BIM
EFEKTYVIAUSIA
NAUDOTI
VISOSE
STATINIO
PROJEKTO
STADIJOSE
Projektiniai pasiūlymai
8.7%
Eskizinis projektavimas
Techninis projektas
Darbo projektas
21.3%
Viešieji ir įprastieji pirkimai (konkursai bei
išteklių valdymas)
Statybos darbų vykdymas
Statinių eksploatavimas ir ūkio valdymas
20.5%
11
Duomenų ir informacijos valdymas
Ar žinote kas yra statybos išlaidų, darbų ir medžiagų
klasifikavimo sistemos?
15.2%
Nežinau
Ar manote tolesnėje savo veikloje naudoti modeliavimą
(AECO / BIM)?
12.7%
21.1%
2.9%
36.8%
7.8%
Taip, bet mūsų įmonė
nenaudoja
Nežinau
Ne
Tikriausiai ne
Tikriausiai taip
48.0%
Taip, ir mūsų įmonė
naudoja statybos veikloje
Taip
55.4%
Nežino arba nenaudoja ~75%,
Naudoja >15%
bet planuoja naudoti BIM 55-76%,
Nežino arba nenaudos BIM ~23%
12
Duomenų perdavimo problemos ...
Kokie jūsų nuomone yra pagrindiniai trukdžiai (problemos) keistis projekto elektroniniais
duomenimis įmonės viduje ir tarp įmonių išorėje
IŠORĖJE
VIDUJE
Duomenų keitimosi greitis
39
11,7%
30
9,6%
Atminties naudojimas (didelės apimtys)
46
13,9%
46
14,7%
Programų sąsajų (interfeiso, naudojimo) ir komunikavimo internetu problemos
33
9,9%
84
26,9%
Duomenų versijų identifikavimas ir jų operatyvus vizualizavimas
78
23,5%
68
21,8%
Kompiuterių sistemų stabilumas
26
7,8%
38
12,2%
13
Esami duomenų mainai
GML
ODBC
SDF
RVT
STR 1.05.06:2010 „ Statinio projektavimas“
XML
DXF™
IFC
jpg,WFS
gif, tif, png, rtf, pdf
DWF™
PDF
WMS
CIS/2
Be skaitmeninių parašų!
DGN
DWG™
SHP
LAS
gbXML
LandXML
SAT
14
Duomenų mainų pagerinimas
Bazė
Tradicinė projekto eiga
BIM projekto eiga
DWG, PDF, Elektroninis
parašas
IFC
Gimtieji BIM kūrimo įrangos formatai
Išplėstiniai duomenys
• Duomenų nepakankamumo atveju,
dalyvavimo BuildingSMART veikloje
galimybės, IFC išplėtimas.
• Kitu atveju – kitų formatų naudojimo
galimybių tyrimas.
15
Sprendimų paieškos gairės
 Kelrodis
 Unifikuota terminologija
 Rašytiniai BIM standartai
 Šablonai ir BIM elementų bibliotekos
 Klasifikatorius ir kodavimo sistema
 Pirkimų reglamentas ir sutarčių šablonai
 BIM vadovai
 Moksliniai tyrimai ir BIM brandos vertinimas
 Procesai ir duomenų mainai
 Reguliavimo infrastruktūra
 Mokymai ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas
 Pilotiniai projektai
16
Vertinimo kriterijai
Pagal naudojimą:
 Paprasta(ne per sudėtinga)
 Adaptyvu
 EU ir Europos žemyno regionas
Kriterijai taikomi šiems sprendimams:





Unifikuota terminologija ir rašytiniai BIM standartai
Klasifikatorius ir kodavimo sistema
BIM vadovai
Procesai ir duomenų mainai
Reguliavimo infrastruktūra
17
Tiriamos nacionalinės iniciatyvos
Galimybių studijoje apžvelgta esama pasaulio šalių BIM infrastruktūros kūrimo situacija, atrinktos
5 Europos Sąjungos ir Europos žemyno šalys detalesnei analizei:
 Jungtinė Karalystė
 Danija
 Suomija
 Norvegija
 Vokietija
18
Sprendimai
Jungtinė Karalystė
Jungtinė Karalystė turi aiškų BIM
diegimo modelį.
Dominantys sprendimai:
BIM išsivystymo lygio matavimas.
Pirkimų, specifikacijų sistema.
Bew – Richards, 2013
19
Sprendimai
Danija
◦
◦
◦
◦
Danija orientuota į techninį sprendimą
Turi klasifikatorių, atitinkantį paieškos kriterijus
BIM reikalavimus
bips IKT specifikacijos
Dominantys sprendimai:
Klasifikacijos ir kodavimo sistema;
Techninis sprendimas;
Mokslo patirtis;
Viešųjų pirkimų reikalavimai
BIPS, 2014
20
Sprendimai
Suomija
◦ Virtual Construction – praktika
◦ CoBIM – BIM reikalavimai
◦ TALO klasifikacija
Dominantys sprendimai:
Bendrieji BIM reikalavimai;
IFC naudojimo patirtis;
BuildingSMART Finland, 2012
21
Sprendimai
Norvegija
◦ IFC ir IDM naudojimas
◦ IFC BIM standartas
Dominantys sprendimai:
IFC BIM reikalavimai;
Viešųjų pirkimų reikalavimai.
Statsbygg, 2011
22
Sprendimai
Vokietija
◦ Suformuotas BIM kelrodis
Dominantys sprendimai:
BIM kelrodžio patirtis
23
Sprendimai. Lietuvos BIM infrastruktūros
vystymo modelis
 Kelrodis – kurti, bendradarbiauti;
 Unifikuota terminologija – jau sukurta, pritaikyti;
 Rašytiniai BIM standartai – adaptuoti;
 Šablonai ir BIM elementų bibliotekos – kurti;
 Klasifikatorius ir kodavimo sistema – adaptavimas;
 Pirkimų reglamentas ir sutarčių šablonai – adaptavimas, derinimas su ES direktyvomis;
 BIM vadovai – adaptuoti;
 Moksliniai tyrimai ir BIM brandos vertinimas – kūrimas, bendradarbiavimas su užsienio švietimo įstaigomis
ir verslo organizacijomis, praktikai;
 Procesai ir duomenų mainai – naudojimas;
 Reguliavimo infrastruktūra - adaptavimas, derinimas su ES direktyvomis;
 Mokymai ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas – kurti;
 Pilotiniai projektai – organizavimas, viešojo sektoriaus vedimas.
24
Sprendimai. Modelis
25
Sekantys žingsniai
Suformuoti darbo grupę kelrodžio parengimui;
Užmegzti bendradarbiavimo ryšius su nacionalinėmis iniciatyvomis;
26
Dėkui už dėmesį
27
VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-006

similar documents