4.Žymiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžiai

Report
Doc.dr. Genutė Kirkienė
ŽYMIAUSI LIETUVOS DIDŽIOSIOS
KUNIGAIKŠTIJOS KARVEDŽIAI
LDK KARVEDŽIAI =LDK DIDIEJI ETMONAI?
XV a. pab -XVI a. pr. – įsteigiama etmono
pareigybė- tai kariuomenės vadas: didysis ir
lauko etmonai
 XV-XVIII a. LDK buvo 25 didieji etmonai
 Atstovavo gimines: Kęsgailos -1, kn.Alšėniškiai,1; kn. Ostrogiškiai -1; kn. Radvilos-6,
Chodkevičiai-2, Sapiegos 4, Kiškos-2, Pacai -1,
Oginskiai -2, Višnioveckiai- 1, Pociejai -1,
Masalskiai -1, Kossakovskiai – 1.

DIDŽIOJO ETMONO POLITINĖ GALIA IR ĮTAKA:




Karinėje stovykloje aukščiausia karinė ir teisinė valdžia
priklausė didžiajam etmonui
D.etmono štabas- LDK paiždininkis (kariuomenės aprūpinimas,
tiekimas); lauko raštininkas (surašantis
kariuomenę),stovyklininkas (kariuomenės stovyklos
parengimas), teisėjas (teisiantis už karo metu įvykdytus
nusikaltimus), sargybininkas (stovyklos saugumas).
Karo artikulai: juose apibrėžiama kariuomenės žygio,
stovyklavimo, sargybos tvarka, subordinacija, drausmė ir t.t Iki
pat XVIII a. LLV nebuvo visuotinių karinių statutų, apibrėžiančių
karinę tarnybą. Apie ją tik bendrais bruožais kalbama trijų
Lietuvos Statutų II-ajam sk. „Apie šalies gynybą“, todėl etmonai
išleisdavo savo karinius statutus,
Lietuvoje ankstyviausias žinomas tokio pobūdžio dokumentas –
Grigaliaus Chodkevičias 1564 m. išleisti Karo artikulai.
MŪŠIAI, IŠGARSINĘ LDK KARVEDŽIUS:
Kleckas 1506 m.- LDK prieš totorius
 Orša 1514 m.
-LDK prieš Maskvos kn-te
 Ūla 1564 m.
LDK prieš Maskvos kn -te
 Salaspilis 1605 m. LLV- su Svedija
 Chotynas 1621 m LLV - su Osmanu imperija

KLECKO MŪŠIS-DIDŽIAUSIA LIETUVOS PERGALĖ
PRIEŠ TOTORIUS







Dėl Krymo totorių antpolių XVI a.pr. iškilo pavojus sostinei, Ldk
Aleksandro privilegija 1503-09-09 apjuosti Vilnių mūro siena (ji
užbaigta 1522 m.)
1506 m. vasara, dab. Baltarusijoje prie Klecko miesto.
LDK karvedžiai: d.etm. Stanislovas Kiška ir dvaro maršalka Mykolas
Glinskis.
Kariuomenių dydžiai: LDK- apie 7000 karių, totorių - iki12.000.
Klecko mūšis įdomus karybos požiūriu: ne išvyti, bet priešą sunaikinti;
spartus žygio tempas-80 km/parą; kovingumas mūšyje.
Kodėl dk Aleksandras paskyrė totorių kilmės dvaro maršalką Mykolą
Glinskį vienu iš vyriausiųjų karo vadu?
Tai I-oji stambi lietuvių pergalė po skaudaus pralaimėjimo prieš rusus
Vedrošos kautynėse (1500) ir I-oji pergalė prieš Lietuvos žmones
kamavusius Krymo totorius apskritai


ORŠOS MŪŠIS 1514 -09-08
- LDK didžiojo
etmono Konstantino
Ostrogiškio istorinė
pergalė
KN. OSTROGIŠKIŲ GENEALOGINIS MEDIS
PRIE ORŠOS BALTARUSIJOJE 1514 M. PASIEKTA VIENA STAMBIAUSIŲ VISŲ
LAIKŲ LDK GINKLO PERGALIŲ
ORŠOS MŪŠIO PERGALĖ- K. OSTROGIŠKIO KELIAS Į
MECENATYSTĘ






Vilniaus „vizitinę kortelę“ XVI a. pr. kūrė šios K. Ostrogiškio fundotos stačiatikių
cerkvės. Tam gautos privilegijos iš valdovo Žygimanto Senojo statyti mūrines cerkves:
Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvę (dab. Dievo Motinos ėmimo dangun katedra,
Maironio g. prie Užupio);
Švč. Trejybės cerkvė ir vienuolynas (dab. Aušros Vartų g.) 1514 m. buvo pradėtas
formuoti cerkvės ir vienuolyno architektūrinis ansamblis. XVII a. pr. čia atsikėlė unitų
archimandrito Velamino Rutskio reformuoti bazilijonai. Dabar-įsikūrė Švč. Trejybės rytų
apeigų bendruomenė, o vienuoliai bazilijonai įkūrė Ukrainos bazilijonų provincijos
Vilniaus Švč. Trejybės rezidenciją
Šv. Mikalojaus cerkvė (dab. Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Perkėlimo cerkvė,
Didžioji g.)
Vilniaus istorijos mįslė – iš kur kilęs gynybinės sienos vienintelių išlikusių vartų –
AUŠROS VARTŲ- vardas? Lenkiškai ir lotyniškai jau XVI a. pab. Šie vartai vadinami
„Ostra brama“ (lot. Porta acialis), t.y. Aštrieji vartai. Kadangi ten aštrumų pastebėti
sunku, lietuviai jų pavadinimą vertė į „Aušros vartus“, nes iš vartų kelias veda į rytus
link Medininkų ir Krėvos.
Galima ir netikėta versija (A.B) – Aušros vartai buvo baiginėjami statyti Oršos mūšio
epochoje.Per šiuos vartus turėjo grįžti iš Oršos K.Ostrogiškio kariuomenė. Pagal
romėnų paprotį Vilnius turėjo surengti sutikimo triumfą. Šiame kontekste vartai galėjo
būti pavadinti Ostrogiškio vardu – „Ostrožskije vorota“ ar „Ostrožska brama“
MIKALOJUS RADVILA
RUDASIS – LDK DIDYSIS
ETMONAS (IŠBUVO 18 M.)
KARVEDŽIO KARINĖS AKCIJOS:
 LIVONIJOS KARAS (15521582)
 ULOS MŪŠIS 1564 M.
 POLOCKO KAMPANIJA (15781579)
 PSKOVO APGULTIS 1582 M.
ULOS MŪŠIS- LIVONIJOS KARO MŪŠIS. 1564 M.NETOLI
ČIAŠNIKŲ PRIE ULOS UPELIO VITEBSKO SRITYJE (BALTARUSIJA)




LDK kariuomenė sumušė 5 k. didesnę Maskvos didžiosios
kunigaikštystės kariuomenę ir sulaikė jos skverbimąsi į Lietuvą:
LDK- 6000 karių, o Maskvos dk – 24-30.000 karių
Karvedžiai: d.e. M.Radvila Rudasis ir lauko etmonas Grigalius
Chodkevičius. Maskvėnų- kn.Piotras Serebrinas ir Piotras
Šuiskis
Atgarsiai: žinios apie Ulos pergalę plaukė į Vokietiją, Italiją ir
Prūsiją. Jas platino įvykių dalyvių laiškus siuntę Prūsijos kn-čio
informatoriai, popiežiaus pasiuntiniai, LDK didikai
(Chodkevičiai, Radvilos)
Karvedžio įpaveldinimas: palaidotas Dubingiuose. Žymiausi
dvarai: Vilniuje, Lydos, Ašmenos, Gardino pavietuose.
KRISTUPO RADVILOS PERKŪNO VEIKLOS ATMINIMAS




1581 m. žygis atsispindėjo XVI a. proginėje literatūroje:
Pranciškaus Gradausko „Maskvos kelionės aprašyme:, Jano
Kochanovskio „Kelionėje į Maskvą“,Elijus Pelgrimijaus
„Asmeninėje panegirikoje Kristupui Radvilai“, Andriaus Rimšos
„Dešimtmetyje pasakojime“ Jono Radvano „Radviliadoje“:„Tu
baubas esi maskviškiams ir karo perkūnas,/ priešams – tikra
pragaištis, o tėvynei – išganymas – bailūs/ bėgo nesyk nuo
tavęs, neįveikiamo mūšy, maskviškiai!“
Tarpukaryje Kaune buvo pastatyta septynių veiksmų Jurgio
Karnavičius opera „Radvila Perkūnas“, statomi paminklai,
atminimo lentos,
Ukrainos legendinio muziejininko Boriso Voznickio dėka
išsaugota XVIII a. Radvilų kolekcijos ir portretai iš Olykos tapo
integralia ir labai svarbia Ukrainos paveldo dalimi Lvove ir
Oleske.
Palaidotas Vyžuonų kalvinistų bažnyčioje.
KRISTUPAS RADVILA PERKŪNAS – DIDYSIS ETMONAS (NUO
1589 IKI 1603 M. )







Veiklos leitmotyvas- LDK interesų gynimas ATR
Nemažaą gyvenimo dalį praleido kovos laukuose ( su tėvu M.Radvila Ruduoju
buvo Ulos kautynėse
Pripažįstami K. Radvilos Perkūno sugebėjimai karinės taktikos ir operacijų
srityse; vadovavo visoms pajėgoms Livonijoje (pavaduojant tėvą)-prisidėjo prie
Polocko (1579) atgavimo; Pskovo kampanija (1581) – garsus diversinis žygis į
priešo teritoriją (nužygiavo apie 250 mylių... iki Ilmenio ežero, sudegino 6
miestus ir daygybę kaimų
Ši sėkminga ekspedicija apsaugojo pagrindines jungtinės LDK-Lenkijos
kariuomenės pajėgas prie Pskovo nuoMaskvos puolimo.
Ši strateginė pergalė tapo karo meno istorijos pavyzdžiu.Po šio žygio jis
pradėtas vadinti Perkūnu.
Zigmanto Vazos laikotarpiu- karo vadas Livonijoje prieš švedus
(su J.K. Chodkevičiumi apgynė Ryga ir Dauguvos žiotis, sumušė švedus prie
Kuoknesės (IV-oji jo pergalė)
JONUŠAS RADVILA – LDK DIDYSIS ETMONAS 1654-1655 M.






Jonušas pasižymėjo karuose su Maskva ir kazokais: 1633–1634 m. dalyvavo
kovose dėl Smolensko, 1649 m. išvadavo iš sukilusių kazokų Turovą, Mozyrių,
Babruiską ir kt. miestus, 1651 m. užėmė Kijevą.
XVII a. viduryje Jonušas Radvila buvo vienas įtakingiausių didikų Lietuvoje,
nevengęs savarankiškai politikuoti tiek vidaus, tiek santykiuose su užsieniu.
1654–1655 metais, per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su
Rusija, vadovavo LDK kariuomenei
Sudarė Kėdainių sutartį su Švedija Kėdainiuose, Radvilų dvare. Labai daug
savarankiškumo jis parodė šiose derybose. Dėl tos sutarties pasirašymo, J.
Radvila užsitraukė Jono Kazimiero bei daugelio lietuvių ir lenkų neapykantą.
Mirė Jonušas Radvila Tikocine 1655 m. gruodžio 31d., vėliau pervežtas ir
1676 m. Palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Radvilų
šeimos mauzoliejuje. 1995 m. jo sarkofagas restauruotas, palaikai perlaidoti.
1919 m. Kaune įsikūręs husarų pulkas buvo pavadintas Lietuvos Didžiojo
etmono Jonušo Radvilos garbei, gyvavęs iki 1939 m. Nuo 1999 m. Jonavos
raj. Rukloje įsikurė ir Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.
1931 m. Biržuose atidengtas J. Zikaro sukurtas paminklas Jonušui Radvilai, o
Kėdainiuose, Didžiosios Rinkos aikštėje stovi 2006 m. sukurtas skulptoriaus
Algirdo Boso paminklas Jonušui Radvilai.

Jonušas Radvila

(1612 – 1655)
Salaspilio (Kircholmo) mūšio schema
SALASPILIO (KIRCHOLMO MŪŠIS) 1605 M.
JONO KAROLIO CHODKEVIČIAUS TRIUMFAS











Karinė tarnyba:
1595–96 m. Ukrainoje dalyvavo malšinant Stepano Nalyvaikos
vadovaujamą kazokų sukilimą
1602–1611 m. Livonijoje vadovavo LDK kariuomenei kovoje su
švedais.
1604 m. prie Paidės (Weissenstein) iškovojo pergalę
1605 m. prie Salaspilio (Kirchholmas) sumušė daug didesnę švedų
karaliaus Karolio IX kariuomenę. Tai vienas ryškiausių „didžiųjų
etmonų“epochos atstovų: su 3000 karių nugalėjo 12000 švedų
1607 m. ties Guzuvu (Lenkija) su Lenkijos etmonu S. Žulkievskiu
sumušė M. Zebžydovskio vadovaujamų ATR bajorų maištininkų
kariuomenę
1609 m. laimėjo jūrų mūšį/pergalę Livonijoje prie Parnavos
1611–12 m. vadovavo LLV kariuomenei žygiuose į Maskvą,
1617–18 m. kariuomenės vadas kare su Rusija dėl Smolensko.
1620–21 m. Chotino kare su Turkija jungtinės ATR kariuomenės vadas
ISTORINĖ ATMINTIS





Salaspilio mūšį batalinėje poemoje Carolomachia („Karolių mūšis“,
aliuzija į tai, kad abiejų karvedžių vardai buvo Karoliai) 1606 m. aprašė
Vilniaus universiteto profesorius, jėzuitas Laurencijus Bojeris (Boyer).
“Tegul ilgam išlieka atmintyje narsiausias didvyris Karolis Chodkevičius,
kuris, pats pasitikęs pavojų, mus apgynė ir tėvynės garbę ir gerovę
labiau nei gyvybę tausojo.”
Salaspilio pergalė išgarsino Jono Karolio Chodkevičiaus vardą Europoje
ir už jos ribų. Jį sveikino Romos popiežius Povilas V, Šv. Romos
imperatorius Rudolfas II, Anglijos karalius Jokūbas I, taip pat Persijos
šachas Abas I Didysis. Flandrijoje buvo audžiami kilimai, vaizduojantys
Salaspilio mūšį. Jį sveikino bičiulis Petras Skarga, poetai Chrizostomas
Gosievskis, Simonas Šlaskis, bažnyčiose žmonės dėkodami meldėsi
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje viena iš Kariūnų
bataliono kuopų vadinama Salaspilio vardu, o viena iš kapitonų kursų
auditorijų pavadinta Jono Karolio Chodkevičiaus vardu.
Įpaveldintas J.K. Chodkevičiaus atminimas Tarpukario Lietuvoje buvo ir
jo gimtojoje Kretingoje: čia kretingiškiai savo miesto, bažnyčios,
vienuolyno bei mokyklos įkūrėjo vardu buvo pavadinę vieną pagrindinių
miesto gatvių, kuri sovietmečiu buvo pervadinta į Liudo Giros.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 metais Kretingos visuomenė
šiai gatvei vėl sugrąžino J. K. Chodkevičiaus vardą.
1996 m. Lenkijos vyriausybė mūšio vietoje, Salaspilyje, pastatė paminklą su tokiu užrašu latvių ir lenkų kalbomis:
„Čia, 1605 m. rugsėjo 27 d. vienoje iš didžiausių naujųjų amžių istorijos kovų - mūšyje prie Salaspilio (Kircholmo) Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, dalyvaujant Kuršo Kunigaikštystės
kariuomenei, etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama iškovojo pergalę prieš daug gausesnę Švedijos
karaliaus Karlo IX kariuomenę. Lenkijos Respublikas vyriausybė
CHOTYNO MŪŠIS – PASKUTINIS
JONO KAROLIO CHODKEVIČIAUS
MŪŠIS IR PERGALĖ
Prie Chotyno ant Dniestro
kranto 70 tūkst. LLV karių, iš jų35 tūkst.– kazokai, atrėmė 220
tūkst. Osmanų imperijos
kariuomenės puolimą.
CHOTYNAS
ATMINIMAS

1621 m. rugsėjo 24 d. Chotino pilyje, vadovavęs įnirtingoms
kautynėms prieš turkus, regis, nuo žaizdų mirė Lenkijos Lietuvos
valstybės (LLV) kariuomenės vyriausiasis vadas Jonas Karolis
Chodkevičius. Tikėtina, kad jis buvo sužeistas ir išneštas iš mūšio
lauko.... Antikos graikai yra pasakę , kad nėra garbingesnės
baigties kariui grįžti iš karo lauko aut cum scuto aut in scuto (arba
su skydu arba ant skydo), t.y. grįžti nugalėtoju arba mirti didvyriu.

Naugarduke, parapijinėje bažnyčioje galima pamatyti atminimo
plokštę su įspūdingu reljefu. Ją Chotyno mūšio dalyvis pilininkas
Jonas Rudamina Dusetiškis paskyrė 9 jo ginklo draugams,
žuvusiems šiame mūšyje: paminklą sudaro devyni klūpantys
riteriai be galvų ir išgraviruotos pavardės (lenkų k.)
„Trukčasas,Velička,Tališevskis,Bykovskis, Čudovskis, Mogilickis, Vainius,
Tiškevičius, Osipovskis“ .Priekyje klūpo su rožiniu rankose Jonas Rudamina
Dusetiškis (su galva).
KARVEDŽIO LITERATŪRINIS PAVEIKSLAS











Karolomacijoje vaizdingai piešiamas Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslas: apibūdinamas jo patriotiškumas, meilė
karaliui ir tėvynei, pabrėžiama karvedžio drąsa bei kovingumas.
Tai buvo puikus vyras, su kuriuo nedaugelis vadų galėjo susilyginti. Visada buvo pasiruošęs aukai tėvynės labui, turėjo
geležinę valią, buvo tvirtas nelaimėje ir kuklus sėkmėje. Kareiviai savo vado bijojo kaip ugnies, bet juo pasitikėjo ir
klausė. Jonas Karolis Chodkevičius mėgo gražius arklius, brangius šarvus, su etmono bule atsistodavo prieš karius
atrodydamas kaip karo dievas Marsas. Didis vadas, dėl mažiausio nusikaltimo prasiverždavęs su baisiu rūstumu, širdies
gilumoje gailestingas suvargusiems kareiviams visada rodė pavyzdį kaip kęsti nepatogumus, šaltį ir alkį, kaip pakelti
karo sunkumus
Karo lauke buvo nepermaldaujamas: mūšyje jis užpuldavo kaip liūtas, su neparastu smarkumu, visa naikinačia jėga, o
kautynes laimėdavo su nepaprastu greitumu. Ir priešui neleisdavo atsipeikėti.
Teigiamas karvedžio bruožas, kad jis gina savo šalį ir priima gynybinę taktiką, jis nėra grobikas, ir nestumia savo karių į
siaubingus karo sūkurius: kovon jį stoti verčia garbė bei šlovingumas savo tautos, ir jis privalo deramai sutikti užpuoliką.
Ginti tėvynę jį verčia karaliaus garbė bei sarmatų ainių šlovė. Jis visuomet pasiryžęs kovoti kardu ir vesti savo bebaimius
karius pats būdamas priešaky jų. Jis suvokia kovos teisingą tikslą: nevengia atviros, artimos kovos, puola tiesiai ir
drąsiai į priešo vidurį.
Karvedžio narsumas visuomet ėjo kartu su šaltu protu, jis be reikalo nestatė savo karių į pavojų, o viską spręsdavo gerai
apgalvodamas.
Tik išmintingas žmogus gali užimti karo vado postą. Jis sumaniai rikiuodavo kariuomenę ir savo nuožiūra paskirdavo jos
vadus. Jonas Karolis Chodkevičius buvo puikus organizatorius ir administratorius, o ypač - .strategas ir taktikas,
pasižymėjęs dideliu uolumu bei gabumais. Jis apsispresdvo žaibo greitumu, akimirksniu susivokdavo sudėtingoje
suituacijoje ir čia pat lyg įkvėptas sukurdavo kovos planą.
J.K. Chodkevičius turėjo daug artimų ir ištikimų bičiulių: Vilniaus universiteto rektorių Petrą Skargą, Vilniaus vyskupą
Benediktą Vainą, draugavo su jėzuitais, bendražygiais, turėjo savo klientelę - daugiausiai iš lietuvių žemaičių bajorų.
Kolekcionavo senovinius ginklus, karo trofėjus, paveikslus ir meno kūrinius.
Išleido dideles asmenines lėšas bažnyčių , vienuolynų ir jėzuitų mokyklų statyboms/fundacijoms
Didžiojo etmono paveikslas atspindėtas ir vieno garsiausių to meto Vilniaus universiteto poetų Motiejaus Kazimiero
Sarbievijaus sukurtose J. K. Chodkevičiaus herbo epigramose: vienoje iš jų „paklusnumas tėvynei“ karvedys
vaizduojamas pasiryžęs ginti savo šalį - „šaukia tėvynė – ir jis, karalius jį renka – jis irgi“. pagrindinių herbo figūrų –
grifonas, užsimojęs kardu – mitinė būtybė erelio galva ir liūto kūnu. Per šį simbolį konstruojamas pats didysis etmonas
J.K. Chodkevičius, kaip didingo ir garbingo šalies sargo įvaizdis: “Grifas juk paukštis yra, bet ir liūtas kardu“ ženklas šis
santarvę mūsų valstybėje rodo gyvuojant..žemei šiai lemta turėt žymę taikos malonios“.
J.K. Chodkevičiaus herbe vaizduojamas grifonas (grifas) jau pats savaime yra grėsmingos išvaizdos pabaisa,
simbolizuojanti valdžią, nuožmumą, šaltakraujiškumą, ir čia jis piešiamas kaip taiką kraštui nešanti ir ją užtikrinanti
būtybė
1673 M. CHOTYNO MŪŠIO IR PACŲ ATMINTIS





Karvedys- Mykolas Kazimieras Pacas.
Vilniuje Šv. Petro ir Povilo bažnyčios užrašas virš durų „ Regina
Pacis, Funda nos in Pace“ „Taikos (ir Pacų) Karaliene, Saugok
Mus Taikoje“
Relikvija: egzotiški turkų karo būgnai Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje
- d.etmono trofėjai iš šio Chotyno mūšio.
Pacams mecenuojant XVII a. antrojoje pusėje buvo baigtos statyti
basųjų karmelitų Šv. Teresės ir Šv. Juozapo bažnyčios Vilniuje,
pastatyti Pažaislio kamaldulių vienuolyno, Vilniaus Laterano
kanauninkų vienuolyno bei Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios
ansambliai, Žemaičių katedra Varniuose perstatyta iš medinės į
mūrinę

similar documents