Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Report
Projektas „Pagrindinio ugdymo pasiekimų
patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos
tobulinimas“
2013
Projekto veiklos:
1. Lietuvių kalbos brandos egzamino modelio
sukūrimas ir išbandymas;
2. Brandos darbo įdiegimas;
3. Užsienio kalbų (anglų k., rusų k., vokiečių k.,
prancūzų k.) brandos egzamino modelio
sukūrimas ir išbandymas;
4. Elektroninės erdvės priemonių ( portalo ir
ataskaitų modulio), skirtų PUPP, BE ir pasiekimų
vertinimui, sukūrimas ir mokymai darbui su jomis;
5. Brandos egzaminų užduočių rengėjų, kandidatų
darbų vertintojų ir NEC darbuotojų kvalifikacijos
tobulinimas.
Pristatymo tikslas
Viešinti projekto veiklas ir pasiektus
rezultatus:
pristatyti
projekto metu
sukurtą
lietuvių kalbos brandos egzamino
modelį.
Lietuvių kalbos ir literatūros
egzaminas (teisinis pagrindas)
Egzamino programa patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2011 metų liepos 1 d. įsakymu V-1197
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V776 ir 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-109
aktuali redakcija)
Lietuvių kalbos ir literatūros
brandos egzamino modelis,
arba Kas padaryta?
 Egzamino vykdymo instrukcijos (reikalavimai
kandidatams, pasirengimo egzamino vykdymui
etapai ir vykdymo administravimas, būtina
techninė bazė egzamino vykdymui);
 Kandidatų lietuvių kalbos ir literatūros brandos
egzamino darbų vertinimo aprašas;
 Reikalavimai kandidatų darbų vertintojų
kvalifikacijai;
 Vadybinė užduoties ir jos vertinimo instrukcijos
rengimo procedūra (kvalifikaciniai reikalavimai
užduočių rengėjams, recenzentams, darbų
atlikimo terminai, naudojama programinė įranga,
bibliografijos pateikimo reikalavimai ir kt.);
 Kriterinio vertinimo slenksčių (tai specialiomis
technologinėmis egzamino rengimo ir mokinių
darbų vertinimo priemonėmis griežtai
kontroliuojami taškai, būtini atskirti skirtingo
lygmens pasiekimus) aprašai;
 Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino
užduoties ir jos vertinimo instrukcijos rengimo
techninė specifikacija;
 Užduočių tipų specifika ir charakteristika, temų,
užduočių formuluočių korektiškumas ir ryšys su
vertinimo patikimumu;
 Statistinės ir kokybinės analizės parametrai,
statistiniai rodikliai, leidžiantys atlikti kiekybinį
atskirų egzamino užduočių (vertinimo normų
kriterijų) ir visos užduoties kokybės patikrinimą,
jų skaičiavimo ir panaudojimo galimybės ir
ribotumai, statistinės ir kokybinės analizės
pateikimo formos ir tikslinės grupės, darbų
vertinimo standartizavimo pavyzdžiai, užduočių
atlikčių klasifikacijos modelis;
 Parengta brandos egzamino (valstybinio ir
mokyklinio) bandomoji užduotis ir du ar daugiau
jos vertinimo instrukcijos variantai bandomajam
tyrimui ir jų tobulinimas po bandomojo tyrimo;
 Rekomendacijos lietuvių kalbos ir literatūros be
užduoties vertinimo instrukcijai tobulinti;
 Rekomendacijos dėl lietuvių kalbos ir literatūros
brandos egzamino programos tikslinimo / tobulinimo;
 Pavyzdinė brandos egzamino (valstybinio ir
mokyklinio) užduotis ir jos vertinimo instrukcijos.
Lietuvių kalbos ir literatūros
brandos egzamino užduočių
bandomojo tyrimo analizė
 2012 m. gegužė;
 Bandomajame tyrime buvo siūlyta dalyvauti 3600
mokinių – būsimiesiems 2013-ų metų
abiturientams.
 Tyrime dalyvavo ir užduotis bandė atlikti 3167
mokiniai, iš jų 2048 (64.7%) mokiniai iš mokyklų,
kuriose lietuvių kalba dėstoma kaip gimtoji (toliau
LT) ir 1119 (35.3%) mokinių iš mokyklų, kuriose
lietuvių kalba dėstoma kaip valstybinė (toliau VK),
iš jų 594 (18.7%) lenkų (toliau PL) ir 525 (16.6%)
rusų (toliau RU) dėstomosiomis kalbomis.
 Dauguma mokinių (70,2%) parašė reikiamos apimties
rašinį. Labai mažos apimties darbų, kuriuose parašyta
mažiau nei pusė reikalaujamos apimties (iki 250 iš 500
žodžių) iš viso buvo 164 (5,2%): mokyklose dėstomąja
lietuvių kalba 3.9%, dėstomąja lenkų kalba 4.0%,
dėstomąja rusų kalba – 11.6% iš visų tyrime dalyvavusių
mokinių. Taigi mokinių, nesugebėjusių parašyti didesnių
nei 250 žodžių rašinių, yra mažai: beveik 3 kartus
daugiau mokyklose, kuriose dėstomoji kalba rusų,
palyginti su mokyklomis lietuvių ir lenkų dėstomomis
kalbomis.
 Turėdami galimybę pasirinkti, kokio tipo rašinį rašyti,
didžioji dalis mokinių (net 92,2%) rinkosi samprotavimo
rašinį.
 Literatūrinio rašinio temas rinkosi rašyti mokiniai, kurių
11-tos klasės I-ojo pusmečio įvertinimas yra aukštesnis,
negu mokinių, kurie rinkosi samprotavimo rašinį.
 Didžiausias užduoties sunkumas vertinant pagal 1-ą




vertinimo normų variantą, o mažiausias – pagal 3-ią
variantą.
Skiriamoji geba didžiausia vertinant pagal 3-ią vertinimo
normų variantą, o mažiausia – pagal 2-ą variantą.
Už rašinį surinktų taškų pasiskirstymas yra tolygesnis
vertinant pagal 3-ią vertinimo normų variantą, negu
pagal kitus du variantus.
Mokiniams, kurie mokosi mokyklose dėstomąja lietuvių
kalba, užduotis buvo lengvesnė negu mokiniams, kurie
mokosi mokyklose dėstomąja ne lietuvių kalba.
PLG. MODELIO KŪRIMO GRUPĖS REKOMENDACIJAS
IR PATOBULINTAS VERTINIMO NORMAS
• Mažiausiai laiko vertinant vieno kandidato darbą reikalauja
instrukcijos 1 ir 2 variantai (20 – 30 min,), vertindami pagal
3 variantą vertintojai 1 darbui įvertinti turėjo skirti po 40 –
50 min. Sujungus atskirus aspektus, vertinimo sesijos metu
bus sutaupyta laiko ir reikės mažesnio vertintojų skaičiaus;
• Mažiausiai laiko ir patikimiausiai galima vertinti pagal 2
instrukcijos variantą, tačiau mažas taškų skaičius vienam
kriterijui neatskiria gabiųjų mokinių. Išplėtus temos,
problemos ir argumentavimo / temos plėtotės, kūrinio
analizės, interpretavimo aspektus, vertinimas būtų
objektyvesnis. Tikslinant instrukciją reikėtų taikyti
vertinimo instrukcijos 3 varianto šių aspektų aprašymus.
Tačiau teksto giliajai struktūrai, rėmimuisi privalomu
autoriumi įvertinti pakanka ir 3 taškų.
Vertinimo normos
 Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2012 m. lapkričio
15 d. įsakymu Nr. (1.3.)-V1-172, 2013 m. sausio 15 d. Nr. (1.3.)V1-6 ir 2013 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. (1.3.)-V1-20
patvirtintose vertinimo instrukcijose (galutinis variantas iš
3, išbandytų tyrime) buvo fiksuoti kalbos taisyklingumo,
teksto raiškos ir formaliojo vientisumo vertinimo skirtumai
ir skirtingas atimamų taškų skaičius iš bendro įvertinimo
už trūkstamą žodžių skaičių mokiniams iš mokyklų lietuvių
mokomąja kalba ir mokiniams iš mokyklų tautinių mažumų
mokomąja kalba.
 Vertinimo instrukcijų projektas buvo tęstinių vertintojų
mokymų (kuriuose dalyvavo daugiau nei 800 mokytojų)
medžiagos objektas ir mokymų dalyviai teikė savo siūlymus
dėl vertinimo instrukcijų tobulinimo, remdamiesi savo
patirtimi ir praktika ugdymo procese.
 Vertintojų tęstiniai mokymai vyko dešimtyje Lietuvos
apskričių.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos
egzamino vykdymas
 2013 m. birželio 3 d. brandos egzaminų užduotys




parengtos pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2011 metų liepos 1 d. įsakymu V-1197
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012
m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-776 ir 2013 m. vasario 20
d. įsakymo Nr. V-109 aktuali redakcija) patvirtintą
egzamino programą.
VBE ir MBE prie kiekvienos temos pateikti septyni
privalomi lietuvių autoriai.
VBE trukmė – 4 val., MBE – 3,5 val.
VBE - 500–600 žodžių arba ne mažiau kaip 400 žodžių.
MBE - 350–400 žodžių arba ne mažiau kaip 250 žodžių .
Kas dar bus, arba Projekto pratęsimas
 Siekiant sukurti vieningą ir kompleksišką sistemą, bus
tobulinamas valstybinių brandos egzaminų (VBE) kriterinis
vertinimas; sukurtas 1 VBE pasiekimų lygių kriterinių ribų ir
aprašų modelis;
 Toliau bus vykdomi tęstiniai 800 lietuvių kalbos ir
literatūros brandos egzamino vertintojų mokymai.
(Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine numatomas
pereinamasis 7 metų laikotarpis (Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
V-1197 (Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro
2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-776 ir 2013 m. vasario 20
d. įsakymo Nr. V-109 aktuali redakcijas) punktas 27).
Seminarai vyks 10 regionų, bus parengta metodinė
medžiaga.

similar documents