Pranešimas - Mykolo Romerio universitetas

Report
Gyvenimo kokybės matavimo
problematika kaip teisumo sveikatos
santykiuose sprendimo būdas
Mykolo Romerio universitetas
prof. hab. dr. Ona Gražina Rakauskienė
Konferencija “Sveikatos sistemos vystymo
perspektyvos”
Vilnius 2013
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Pasaulyje taikomi gyvenimo kokybės
vertinimo metodai
Bendroji nacionalinė laimė / bendrasis vidaus laimingumas (Gross National
Happiness) – Butano karaliaus Jigme Singye Wangchuck idėja (1972 m.)
Pasitenkinimas gyvenimu / Laimės indeksas – I, II ir III Europos gyvenimo
kokybės tyrimai (2003, 2007, 2011 m.)
Ekonominės ir socialinės pažangos matavimai – N. Sarkozy iniciatyva: J. Stiglitz,
A. Sen, J.P. Fitoussi
Laimingo gyvenimo metai – R. Veenhoveno apibendrintas pasitenkinimo
gyvenimu rodiklis
Gyvenimo kokybės vertinimas – Moriso indeksas (1970 m.), Ferrans ir Powers
gyvenimo kokybės indeksas (1984 m.), Calverto-Hendersono gyvenimo kokybės
vertinimo metodika (2000 m.), „The Economist“ ir „International Living“ (2010
m.) gyvenimo kokybės indeksai
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Gyvenimo kokybė vertinama dviem
būdais:
1) pagal tam tikrus objektyvius kriterijus (visuomenės sveikata, aplinkos
kokybė ir gamtos išteklius tausojanti ūkio plėtra, būsto, vartojamų maisto
produktų kokybė ir t.t.);
2) pagal subjektyvią nuomonę. Gyvenimo kokybė apibrėžiama ir kaip
subjektyvus kiekvieno žmogaus gyvenimo vertinimo matas, apimantis
fizinę ir psichinę sveikatą, socialinius ir dvasinius veiksnius,
nepriklausomybės lygį, ryšį su aplinka.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
II Europos gyvenimo kokybės tyrimas: pasitenkinimo gyvenimu ir
laimės rodikliai
8,5
8,2
8
7,8
7,8
7,3
7,2
Jungtinė Karalystė
7,5
7,3
7,6
7,6
Malta
7,8
Ispanija
7
7,6
Vokietija
7
7,2
Slovėnija
6,7
6,9
7,5
Kipras
6,7
6,9
7,5
ES-27
6,6
Slovakija
Lietuva
6,6
Estija
6,3
6,6
Italija
6,2
Portugalija
6,5
7,3 7,4
Lenkija
7
7
6,9
Graikija
6,8
7,5
Čekija
7
7,4
7,3
Austrija
7,5
7,3
7,7
Airija
7,7
7,9 7,9 7,9
8,3
8,1
8,2
8,3
8,2 8,3
8
8
7,3
6
5,8
5,6
Pasitenkinimas gyvenimu
Suomija
Danija
Švedija
Norvegija
Nyderlandai
Liuksemburgas
Belgija
Prancūzija
Rumunija
Latvija
Vengrija
Bulgarija
5
Laimė
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Gyvenimo kokybės koncepcija
•
Gyvenimo kokybė – tai sąvoka, kuri atspindi demografinių ir sveikatos bei
sveikos aplinkos, materialinių, kultūros ir dvasinių poreikių patenkinimo
laipsnį, kuris matuojamas makrolygiu (visos šalies mastu) ir mikrolygiu
(atskiro žmogaus požiūriu)
•
Pabrėžiame, kad tiriant gyventojų gyvenimo kokybę būtina atsižvelgti į žmogaus
poreikį patenkinti savo kūrybinius sugebėjimus, realizuoti savo potencialą,
išreikšti save
•
Norime akcentuoti ir mūsų gyvenimo kokybės suvokimą, kuris skiriasi nuo plačiai
paplitusio vartotojiško suvokimo, besiremiančio žmogaus kaip universalaus
vartotojo modeliu. Žmogus yra ne tik prekių ir paslaugų vartotojas, bet ir
kūrėjas, ir ne tik tų pačių prekių ir paslaugų, bet ir savo gyvenimo ir savo
asmenybės kūrėjas.
•
Siūlome sisteminę gyvenimo kokybės sampratą. Gyventojų gyvenimo kokybė –
tai integruota sąvoka, visapusiškai apibūdinanti sveikatos-ekologinę, ekonominęmaterialinę ir moralinę-dvasinę visuomenės būklę.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
GYVENIMO KOKYBĖS SISTEMINĖ SAMPRATA
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Kurie iš šių veiksnių gyvenime Jums yra svarbiausi?
Vaidos Servetkienės Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N =
1002
1. Sveikata, fizinė būklė
15,3
2. Materialinė gerovė
14,2
3. Emocinė būklė
12,3
4. Šeimos gerovė
10,7
5. Gyvenamoji aplinka
8,6
6. Saugumas
8,1
7. Išsilavinimas, savirealizacija
5,8
8. Profesinė veikla
5,3
9. Laisvalaikis, poilsis
4,9
10. Socialinis gyvenimas
4,4
11. Kultūra
4,2
12. Politinė aplinka
2,6
13. Lygios galimybės
1,8
14. Infrastruktūra
15. Valdžia
1,6
0,4
M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus“.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Kurie iš šių veiksnių gyvenime Jums yra svarbiausi? (Vaidos Servetkienės
Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai) 2011 m.; N = 1002
15,1
15,4
Sveikata, fizinė būklė
14,2
14,2
Materialinė gerovė
11,5
Em ocinė būklė, dvasinė savijauta
10,8
10,6
Šeim os gerovė, darnus šeim yninis gyvenim as
8,4
8,6
Gyvenam oji aplinka
7,9
8,2
Saugum as
6,1
5,6
Išsilavinim as, asm eninis tobulėjim as ...
Profesinė veikla, darbas, karjera...
4,9
Laisvalaikis
4,5
3,5
Socialinis gyvenim as
3,8
Kultūra, m oralinės-etinės ir dvasinės vertybės
Lygių galim ybių užtikrinim as ...
1,4
Infrastruktūros išvystym o teikiam os galim ybės
Nežino/ Neatsakė
5,7
5,3
Vyrai
Moterys
5,1
4,5
2,8
2,3
Politinė situacija šalyje ...
Valdžia, garbė, visuom enės pripažinim as
13,0
1,2
2,2
2,0
0,5
0,3
0,0
0,1
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
LIETUVOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS RAIDA IR
BENDROSIOS TENDENCIJOS 1990-2012 m.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Sveikata nėra viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas.
Sokratas
Visuomenės sveikatos būklę sąlygojantys veiksniai
Sveikos gyvensenos indeksas:
• Gyventojų fizinis aktyvumas (proc.) (per praėjusią savaitę fiziškai aktyvių proc.)
• Kasdien rūkančių (vyresnių nei 15 m.) gyventojų dalis proc.
• Alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis 1 gyventojui, litrais, absoliutaus (100 %)
alkoholio
• Šviežių daržovių ir vaisių vartojimas ( per dieną arba kg per metus)
• Gyventojų, turinčių viršsvorį, procentas (kurių kūno masės indeksas (KMI) 30 ir
daugiau)
Sveikatos apsaugos lygio indeksas:
• Sveikatos priežiūros išlaidos, tenkančios 1 gyv. (EUR PPPs)
• Gydytojų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų
• 1 tūkst. gyventojų tenka lovų ligoninėse
• Apsirūpinimas medicinine diagnostine įranga (magnetinio rezonanso aparatų ir
kompiuterinių tomografų skaičius, tenkantis 1 mln. gyv.)
• Gyventojų proc., kuriems esant poreikiui, nesuteiktos medicininės paslaugos
(neatliktas tyrimas ar gydymas)
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Indeksai paskaičiuoti pagal Eurostat duomenimis, 2012.
Sveikatos apsaugos lygio indeksas
Sveikos gyvensenos indeksas
Švedija
3,04
Nyderlandai
2,99
Rumunija
2,92
2,91
Italija
Danija
2,76
Austrija
2,76
Slovėnija
2,70
Graikija
2,69
Vokietija
2,66
2,63
Portugalija
Belgija
2,57
Kipras
2,55
Suomija
2,50
Lenkija
Slovakija
2,45
2,44
Malta
2,43
ES-27
2,39
Latvija
2,26
Bulgarija
2,22
Liuksemburgas
Prancūzija
2,20
2,20
Čekija
2,18
Vengrija
2,11
Lietuva
2,10
Estija
2,08
Ispanija
2,08
1,95
Jungtinė Karalystė
Airija
1,59
Austrija
Graikija
4,46
4,06
Vokietija
Liuksemburgas
Italija
3,67
3,46
3,26
3,23
3,18
3,15
3,14
3,11
3,10
3,06
2,98
2,92
2,79
2,75
2,71
2,68
2,67
2,60
2,56
2,43
2,23
2,23
2,11
2,06
Belgija
Prancūzija
Malta
Suomija
Nyderlandai
Danija
Airija
Čekija
Švedija
Lietuva
Portugalija
Ispanija
Slovakija
Kipras
Estija
Latvija
Vengrija
Slovėnija
Jungtinė Karalystė
Bulgarija
Lenkija
Rumunija
1,37
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo
lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1ŠMM-07-K-03-032)
Subjektyvus ir objektyvus visuomenės
sveikatos būklės vertinimas
Objektyvus visuomenės sveikatos būklės indeksas paskaičiuotas remiantis Eurostat duomenimis, 2012.
Subjektyvus – pagal ES šalių gyventojų apklausų duomenis.
3,00
2,50
79
74
69
2,00
64
77
80
73
77
74
90
84
80
76
74
74
69
63
58
70
59
69
67
65
70
62
55
60
55
49
1,50
48
60
50
45
40
30
1,00
20
0,50
10
0
Pr
Šv
ed
an ij a
cū
zi
ja
Ita
li
B ja
Ny elg
de ij a
rla
n
Is dai
pa
ni
j
Da a
ni
K ja
ip
G ras
ra
Bu ikij
lg a
ar
ija
Li
uk
M
se
m alt a
bu
rg
Le a s
Po n k
rt ija
ug
Ru alij
m a
u
Au nija
st
Sl rij a
ov
ėn
ij
ES a
Ju
ng V -2
tin ok 7
ė K i et
ar ij a
al
ys
t
Ai ė
r
Su ij a
om
ij
Če a
Ve kija
ng
rij
a
Es
tij
La a
Sl t vij
ov a
ak
i
Li j a
et
uv
a
0,00
Visuomenės sveikatos būklės indeksas
Subjektyvus savo sveikatos vertinimas (gera ir labai gera sveikata (proc. 15 metų ir vyresnių gyv.))
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Materialinės gerovės vertinimas (1)
Ekonominių sąlygų indeksas:
• Nedarbo lygis, proc.
• Užimtumas, proc.
• Vidutinės metinės infliacijos lygis (proc.)
• Valstybės skola proc. nuo BVP
• Mokesčių našta šalyje
• Easy of doing business reitingas (Palankių verslo sąlygų indeksas)
Gyvenimo lygio indeksas
• BVP, tenkančio 1 gyventojui, išreikšto PGS, realios apimties indeksai (ES 27 = 100)
• Gyventojų ties skurdo riba ir socialine atskirtimi proc. nuo visų gyventojų
• Minimalaus ir VMDU santykis
• Minimaliąją mėnesinę algą ir mažesnį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų proc. nuo visų
dirbančių
• Vidutinės senatvės pensijos ir VMDU santykis
• Būsto įperkamumas (kiek m² gali įsigyti 1 asm. už 12 mėn. DU)
• Vidutinės išlaidos maisto produktams (proc. nuo visų vartojimo išlaidų)
• Vartojimo išlaidų dalis (proc.), tenkanti būstui, komunalinėms paslaugoms
• Gyventojų santaupos, tenkančios 1 gyv.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Ekonominių sąlygų indeksas 2008 m. Ekonominių sąlygų indeksas 2011 m.
Indeksai paskaičiuoti pagal Eurostat duomenimis, 2012.
Liuksemburgas
Kipras
Slovakija
Nyderlandai
Malta
Švedija
Čekija
Suomija
Estija
Jungtinė Karalystė
Danija
Vokietija
Airija
Austrija
Slovėnija
Bulgarija
Lietuva
Belgija
Lenkija
Rumunija
Ispanija
Portugalija
ES-27
Latvija
Italija
Prancūzija
Vengrija
Graikija
11,61
6,94
6,70
6,62
6,48
6,43
6,42
6,41
6,40
6,34
6,29
6,25
6,24
6,23
6,21
6,21
6,14
6,11
6,07
6,06
5,97
5,79
5,55
5,52
5,40
5,24
5,17
4,28
Liuksemburgas
Bulgarija
Estija
Malta
Čekija
Latvija
Lietuva
Švedija
Rumunija
Slovakija
Vokietija
Nyderlandai
Lenkija
Kipras
Slovėnija
Austrija
Vengrija
Jungtinė Karalystė
Danija
Suomija
Portugalija
Belgija
ES-27
Airija
Ispanija
Italija
Prancūzija
Graikija
16,44
7,12
6,82
6,70
6,36
6,28
6,27
6,23
6,20
6,19
6,15
6,07
6,03
5,96
5,86
5,84
5,82
5,73
5,66
5,62
5,31
5,19
5,17
5,16
5,04
4,97
4,85
3,62
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio
fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę
(Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Materialinės gerovės vertinimas (2)
Gyvenimo sąlygų indeksas
• Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, m²
• Gyventojų apsirūpinimas patogumais būstuose (gyventojų dalis, savo namuose
neturinti dušo ar vonios)
• Dalis vidutinių pajamų grupės namų ūkių, gyvenančių perpildytuose būstuose
• Individualių lengvųjų automobilų skaičius/ 1000 gyv.
• Namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais / 1000 gyv.
• Gyventojų apsirūpininmas mobiliaisis telefonais / 1000 gyv.
Diferenciacijos indeksas
• Nelygybės (Džini) koeficientas
• Pajamų diferenciacija (tarp I ir V kvintilių)
• Suminė (bendra) vartojimo diferenciacija (tarp I ir V kvintilių arba I ir X decilių)
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Gyvenimo sąlygos:
gyvenamasis plotas, tenkantis 1 gyventojui (kv.m)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Gyvenimo sąlygos:
individualių lengvųjų automobilių skaičius 1 tūkst. gyventojų
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Informacinių technologijų naudojimas
Namų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį, interneto prieigą (proc.)
60
54,7
52,2
48
50
42
40
53,8
54,9
55,8 55,8
57
55,2
47,1
40,3
36,5
31,7
29
30
25
19,3
20
14,4
10
10,6
6,2
5,3
2,3
0
2000
2003
2004
2005
2006
Kompiute ris
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Inte rne to prie iga
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Diferenciacijos indeksas:
Lietuva – ES lyderė pagal socialinę ir pajamų nelygybę
0,96
Lietuva
0,87
Ispanija
0,80
Latvija
0,71
Rumunija
0,64
Bulgarija
0,58
Portugalija
0,53
J. Karalystė
0,51
Airija
0,49
Italija
ES-27
0,44
Estija
0,44
Graikija
0,44
Lenkija
0,44
Prancūzija
0,33
Vokietija
0,33
0,31
Danija
0,31
Kipras
0,29
Malta
0,24
Liuksemburgas
0,20
Belgija
0,18
Slovakija
Austrija
0,16
Nyderlandai
0,16
Suomija
0,16
Čekija
0,11
Slovėnija
0,11
Švedija
0,11
Vengrija
0,09
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos
socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03032)
Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų diferenciacijos koeficientai (pagal
decilines grupes)
Paskaičiuota pagal Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenis, 2010.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1ŠMM-07-K-03-032)
Subjektyvus materialinės gerovės vertinimas
Kaip vertinate šiandieninę savo šeimos materialinę padėtį?
Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002
13,4%
Gera
Daugiau gera
41,2%
Daugiau bloga
30,0%
Bloga
Nežino/ Neatsakė
15,1%
0,2%
M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Ar jaučiatės socialiai saugus (-i) (vertinti socialinį saugumą,
pvz. netekus darbo, susirgus ir pan.)?
Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002
Jaučiuosi saugus
9,4%
Greičiau saugus
21,3%
Greičiau nesaugus
36,3%
Jaučiuosi nesaugus
Nežino/ Neatsakė
32,5%
0,5%
M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Prašome įsivaizduoti socialinio statuso dešimties pakopų laiptus. Ant kokio laiptelio, Jūsų
nuomone, Jūs stovite?
Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002
Aukščiausias laiptelis
9
1,0%
1,4%
8
8,3%
7
12,7%
6
17,3%
28,4%
5
4
13,5%
3
10,4%
2
Žemiausias laiptelis
4,2%
2,8%
M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Subjektyvus emocinės būklės vertinimas
Ar šiuo metu esate patenkintas (-a) savo dvasine būkle? (ar jaučiate dvasinę ramybę,
gyvenimo pilnatvę? Ar nekankina nuolatinė depresija, psichologinė įtampa, stresas?)
Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002
Patenkintas
30,10%
Daugiau patenkintas
34,70%
Daugiau nepatenkintas
24,10%
11,00%
Nepatenkintas
Nežino/ Neatsakė
0,10%
M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Indeksas visuomenės moralės ir dvasinės bei
fizinės sveikatos būsenai matuoti
•
•
•
•
Autorės siūlo dorovės (dvasinės ir fizinės sveikatos) indekso vertinimo
metodiką Lietuvoje. Indeksas apima:
demografinius parametrus, tokius kaip emigracijos srautai, natūrali gyventojų
kaita;
dvasinės ir fizinės sveikatos rodiklius: savižudybių skaičių, tenkantį 100 tūkst.
gyventojų, alkoholinių gėrimų ir psichotropinių medžiagų vartojimą, mirties
atvejų nuo apsinuodijimo alkoholiu skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų;
socialinę ir kriminogeninę padėtį: tėvų globos netekusių vaikų skaičių,
tenkantį 100 tūkst. gyventojų, baudžiamųjų nusižengimų skaičių, tenkantį 100
tūkst. gyventojų;
piliečių aktyvumą ir demokratijos kokybę šalyje: piliečių aktyvumą
rinkimuose, pasitikėjimą valdžios institucijomis, korupcijos suvokimo indeksą.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Ideali visuomenės būklė, kurią pasiekti būtų
sunku netgi labai pažangiai pasaulio valstybei,
vertinama 1000 balų. Lietuvos visuomenės
dorovės indeksas pastaruosius metus (įstojus į
ES) balansuoja ties 290–370 balų, o tai sudaro
tik apie 1/3 idealios būklės.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Realaus BVP pokytis (proc.) ir visuomenės dvasinės
ir fizinės sveikatos indeksas (balais)
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Demografiniai rodikliai:
natūralus gyventojų prieaugis, tenkantis 1 tūkst. gyventojų
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Migracijos iš Lietuvos / į Lietuvą pokyčiai
(1 tūkst. gyventojų)
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Mirčių dėl išorinių priežasčių struktūra
Lietuvoje 2011 m.
Skaičius 100 000
gyventojų
Išorinės mirties priežastys, iš jų:
115,4
savižudybės
31,6
transporto įvykiai
11,2
nukritimai
10,8
atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis
9,6
atsitiktiniai paskendimai
7,4
nužudymai
4,9
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Vyrų savižudybių skaičius 100 000 gyventojų
Kipras (2004)
Azerbaidžanas (2004)
Armėnija (2003)
Graikija (2006)
T adžikistanas (2005)
Albanija (2004)
Malta (2005)
Uzbekistanas (2005)
Jungtinė Karalystė (2005)
Makedonija (2003)
Ispanija (2005)
Nyderlandai (2004)
Izraelis (2003)
Norvegija (2005)
Portugalija (2004)
Airija (2005)
Islandija (2005)
Liuksemburgas (2005)
Švedija (2004)
Vokietija (2004)
Bulgarija (2004)
Kirgiztanas (2005)
Rumunija (2006)
Šveicarija (2004)
Slovakija (2005)
Austrija (2006)
Čekija (2006)
Kroatija (2006)
Prancūzija (2004)
Suomija (2006)
Lenkija (2006)
Moldavija (2006)
Estija (2005)
Ukraina (2006)
Latvija (2006)
Slovėnija (2006)
Vengrija (2005)
Kazachstanas (2006)
Baltarusija (2005)
Rusija (2005)
Lietuva (2005)
1,2
2,4
3,8
5,1
5,4
6,3
7,9
8,9
9,9
10,4
10,5
12,0
12,1
15,3
15,7
16,0
16,3
17,1
17,3
17,4
17,7
17,9
20,6
21,4
21,8
22,3
23,8
24,7
25,0
26,3
26,7
0,0
10,0
20,0
30,0
34,1
34,2
36,5
36,6
38,2
40,0
40,0
49,3
53,9
56,1
50,0
60,0
67,4
70,0
80,0
Šaltinis: Atlas of health in Europe, 2008.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Visuomenės pasitikėjimas Seimu
1998-2012 m.
18
17
16
14
14
12
12
11
10
9
9,7
8,1
9
8
7
7,6
6,1
6
4,8
4
3,6
3,6
2009
2010
5
2
0
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2011
2012
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Kultūros rodikliai:
apsilankymai spektakliuose, koncertuose, tūkst.
(vidutiniškai per parą)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Kultūros vietų lankymas (gyventojų dalis, lankiusi
kultūros vietas daugiau nei 7 kartus per paskutinius 12 mėn.)
18,6
Suomija
Šv edija
12,4
Jungtinė Karaly stė
12
9,9
Ny derlandai
Liuksemburgas
9,6
Danija
9,6
9,3
Vengrija
8,6
Ispanija
6,8
Belgija
6,7
Austrija
Prancūzija
6,5
6,5
Airija
6,1
ES-27
5,8
Islandija
Slov ėnija
5,2
4,4
Vokietija
Čekija
4
3,5
Slov akija
3,5
Portugalija
3,3
Lenkija
3,2
Estija
Latv ija
2,8
Italija
2,7
2,4
Kipras
2
Malta
2
Lietuv a
1,4
Bulgarija
0,7
Graikija
0
Šaltinis: Eurostat, 2006.
5
10
15
20
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Kuo labiausiai nepatenkinti Lietuvos gyventojai?
(Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai) 2011 m.; N = 1002
Socialiniu saugumu
32,5%
Savo šeimos materialine padėtimi
15,1%
Savo galimybėmis leisti laisvalaikį, pailsėti
13,7%
Savo dvasine būkle
11,0%
Savo darbu / profesine veikla
10,3%
Savo sveikata
10,0%
Saugumu gyvenamoje vietovėje
7,7%
Savo socialiniu gyvenimu
Savo gyvenamąja aplinka
Savo šeimos gyvenimu / darna šeimoje
4,6%
4,1%
1,9%
M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Kaip, Jūsų nuomone, pasikeitė Lietuvos žmonių gyvenimo
kokybė per pastaruosius 20 metų?
Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002
Padidėjo
2,7%
Greičiau padidėjo
10,6%
Nepasikeitė
12,6%
Greičiau sumažėjo
44,5%
Sumažėjo
Nežino/ Neatsakė
29,3%
0,2%
M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)
Širdingai dėkoju
už dėmesį
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės
dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

similar documents