Teisės norma

Report
Informatikos teisė
Dėstytoja Vaida Nedzinskaitė
[email protected]
Budėjimo laikas:
Antradienis 1600 – 1700 val., SRC 715
Teisės norma
Normų klasifikacijos
schema
Paprotinės
Normos
Gamtinės
Moralės
Techninės
Religinės
Socialinės
Politinės
Korporatyvinės
Teisės
Kitos
Gamtinės normos
Tai elgesio taisyklės, kurios kyla iš gamtinės
tikrovės pažinimo ir kuriomis žmogus
vadovaujasi, siekdamas garantuoti tinkamą savo
fizinį būvį. Šios taisyklės nėra formalios – jos
nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotos ar
paskelbtos kokio nors subjekto, jų laikomasi,
remiantis asmens fiziniais pojūčiais ir patirtimi.
Techninės normos
Tai elgesio taisyklės, kuriomis žmogus
vadovaujasi naudodamas įvairią techniką,
įrankius ar įrenginius, technologijas ar buities
daiktus, siekdamas užtikrinti savo ir aplinkinių
saugumą bei gauti minėtų objektų teikiamą
naudą.
Socialinės
(visuomeninės) normos
Tai elgesio ar veiklos taisyklės, kuriomis
vadovaujasi arba kurių privalo laikytis socialinis
darinys (bendruomenė, įmonė, įstaiga,
visuomeninė ar bet kokia kita organizacija) ir
(arba) žmogus, kaip socialinis vienetas
(visuomenės ar mažesnės socialinės grupės
narys), siekiant savo tikslų arba reguliuojant
žmonių tarpusavio ir kitus visuomeninius
santykius.
Normų skirtumai
• Socialinės normos reguliuoja žmonių tarpusavio
santykius, o techninės ir gamtinės normos –
žmogaus santykius su išoriniu objektyviuoju
pasauliu (daiktais, techniniais ir gamtos procesais
bei reiškiniais).
• Gamtinės normos egzistuoja nepriklausomai nuo
žmogaus valios ir santykio su jomis, o socialinės
normos gali būti ir yra žmogaus ar visuomenės
objektyvaus vystymosi pasekmė, valios
produktas.
Socialinių normų rūšys
•
•
•
•
•
•
Moralės normos
Religinės normos
Politinės normos
Korporatyvinės (korporacijų) normos
Teisės normos
....
Teisės norma
1. Kas yra teisės norma?
2. Ką teisės norma kaip taisyklė reguliuoja?
3. Kiek detaliai ir smulkmeniškai teisės norma
reguliuoja žmonių elgesį?
4. Kaip teisės norma reguliuoja visuomeninius
santykius?
5. Iš kur teisės norma atsiranda? Kas ją
nustato?
6. Kodėl visuomenės nariai, žmonės laikosi
jiems valstybės nustatytos taisyklės?
Teisės normos sąvoka I
Teisės norma – viesiems privaloma, formaliai
apibrėžta visuotinio socialinio elgesio taisyklė,
nustatyta ar sankcionuota valstybės, kuri suteikia
ir įtvirtina visuomeninių santykių dalyviams
apibrėžtas subjektines teises ir teisines pareigas ir
yra saugoma valstybės.
(S. Vansevičius)
Teisės normos sąvoka II
Pozityviosios teisės norma – tai teisėkūros
subjektų (dažniausiai – valstybės) suformuluota
ar sankcionuota visuotinai privaloma elgesio
taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio
dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to
santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės
prievarta.
(A. Vaišvila)
Teisės normos
požymiai
(1) norminamasis pobūdis
(2) formalusis apibrėžtumas
(3) visuotinis privalomumas
(4) visuotinio privalomumo realus užtikrinimas
(5) sistemingumas
Teisės ir moralės
normų santykis
PANAŠUMAI:
1. socialinio reguliavimo priemonės;
2. dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą
• SKIRTUMAI:
1. Visuotinis privalomumas
2. Ryšys su valstybe
3. Formalus apibrėžtumas
4. Normatyvumas
5. Sistemiškumas
Teisės ir moralės
normų sąveika
Moralės skelbiamos vertybės yra tas orientyras,
kuriam turi paklusti įstatymų leidėjas leisdamas
teisės normas.
Amoralus įstatymas negali būti teisinis įstatymas.
• Pagal normoje esantį paliepimo pobūdį
skiriama:
• įpareigojamosios (nustato pareigą atlikti tam
tikrus pozytivius veiksmus);
• įgalinamosios (suteikia subjektams teisę atlikti
pozityvius veiksmus, kuriais subjektas įgyvendina
savo interesus);
• draudžiančiosios (jos nustato teisės pažeidimo
sudėtį ir sankcijas).
Teisės normosprincipai
Užtikrina tinkamą teisių įgyvendinimą ir pareigų
įvykdymą, atsižvelgiant ne tik į dabar
egzistuojančius teisinius santykius, bet ir į jų
dinamiką.
Šie principai nenustato konkrečių elgesio
taisyklių, bet įtvirtina bendruosius pradmenis
ir idėjas
Teisės normos vidinė
struktūra
• Teisės normos struktūra – tai vidinių normos
elementų organizacija, apibūdinanti teisės normą
kaip vientisą, bet struktūrintą elgesio taisyklę.
• Teisės normos strukūrą galima pavaizduoti tokiu
būdu: asmeniui privalu laikytis valstybės
įstatymų, kitaip valstybė taikys teisės normos
pažeidėjui prievartos priemones.
Teisės normos
struktūros elementai
• Teisės normoje aprašyti realaus gyvenimo
atvejai, nurodantys, kada teisės subjektai gali ar
privalo elgtis pagal šią taisyklę – hipotezė;
• Elgesio taisyklė – dispozicija;
• Padariniai, atsirandantys teisės subjektui,
nepaklususiam teisės normos reikalavimui –
sankcija.
• TN struktūrą galima išreikšti tokia formule:
„jei ..., tai...., priešingu atveju...“.
• Jei įvyksta tam tikri teisiniai faktai – gyvenimo
aplinkybės (hipotesė), tai santykio dalyviai turi
elgtis taip ir taip (dispozicija), priešingu atveju jų
teisės bus suriautintos ar likviduojamos
(sankcija).
•
Hipotezė – I-asis TN
elementas
• Terminas hipotezė yra kilęs iš graikų kalbos
(gr.hypothesis) ir reiškia prielaidą.
• Hipotezė – tai tas teisės normos elementas, kuris
sujungia teisės normą su realiu gyvenimu.
• Ji nurodo tas faktines aplinkybes, kurioms
atsiradus galima naudotis dispozicijoje
nurodytomis teisėmis ir privalu vykdyti pareigas.
• Hipotezė – struktūrinė teisės normos dalis, kuri
nurodo faktines aplinkybes, kurioms atsiradus,
pradeda galioti visa teisės norma.
Hipotezių rūšys
• paprastos (teisės normos galiojimas siejamas su
vienu faktu);
• sudėtinės (visuma aplinkybių yra teisės normos
galiojimo pagrindas);
• alternatyvios (norma galioja esant vienai iš kelių
aplinkybių).
Dispozicija – II-asis TN
elementas
• Dispozicija – iš lotynų kalbos kilęs terminas
(lot.dispositio), reiškiantis išdėstymą.
• Teisės normos dispozicijoje išdėstytomas teisių ir
pareigų, atsiradusių įvykus hipotezės sąlygoms,
turinys, aprašomas veiksmas, kurį leidžiama,
privaloma arba draudžiama atlikti.
• Joje formuluojama pati elgesio taisyklė.
• Dispozicijoje aprašomas teisės subjekto
leidžiamo ir privalomo elgesio (teisių ir pareigų)
mastas (apimtis).
Dispozicijų rūšys I
Pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį:
– absoliučiai apibrėžtos (aiškiai ir tiksliai
nurodo visuomeninio santykio dalyvių teises ir
pareigas, kurių dalyviai savo nuožiūra negali
pakeisti);
– santykinai apibrėžtos (leidžia patiems
santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo
teises ir pareigas, konkretų jų turinį).
Dispozicijų rūšys II
Pagal raiškos būdus:
– paprastosios (nurodo teises ir pareigas,
tačiau jų neaiškina);
– aprašomosios (ne tik aprašo, bet ir paaiškina,
nurodo esminius požymius);
– nukreipiamosios (jos formuluoja tik bendrą
elgesio taisyklę, o dėl konkretaus turinio
nukreipia į kitą teisės normą);
– blanketinės (nurodo, kad dalyviai privalo
laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos
konkrečiai neišdėsto ir nenurodo, kur ji yra).
Sankcija – III-asis TN
elementas
• Lot. sanctio – bausmės nustatymas.
• Teisės normos sankcijoje nurodoma poveikio
priemonė, kuri turi būti taikoma pažeidėjui.
• Tai teisinio poveikio priemonė, kuria susiaurinamos
teisės pažeidėjo teisės už reguliacinės teisės normos
reikalavimų nevykdymą arba skatinamoji priemonė
už teisėtą elgesį.
• !!! Sankcijos nėra būtinas kiekvieno teisės
normos teksto elementas, tačiau loginėje teisės
normos struktūroje sankcija visada egzisuotoja.
Sankcijų rūšys I
• paprastosios (viena konkreti poveikio
priemonė);
• sudėtinės (kelios poveikio priemonės, kurios turi
būti taikomos visos kartu);
• alternatyvios (kelios poveikio priemonės, kai gali
būti taikoma viena ar kelios iš jų).
Sankcijų rūšys II
Pagal atsakomybės rūšį gali būti skirstomos į:
• baudžiamąsias, įtvirtinančias poveikio priemones (laisvės
atėmimas, turto konfiskavimas ir kt.) už baudžiamajame kodekse
numatytas veikas,
• administracines, kurios numato poveikio priemones (bauda,
specialiosios teisės, pvz., teisės vairuoti, atėmimas, administracinis
areštas), taikytinas už administracinius pažeidimus,
• drausmines – poveikio priemonės, skiriamos už darbo tvarkos
taisyklių pažeidimus (pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo ir kt.),
• civilines sankcijas, taikomas už civilinių prievolių
nevykdymą, kai tokių sankcijų skyrimas yra numatytas įstatyme arba
sutartyje (bauda, delspinigiai).
Metodologinės, techninės priemonės
atskleisti teisės normos struktūrą
• Minėta loginė formulė: Jei..., tai..., preišingu
atveju...
• Predikatų logikos schema:
[F(x) → G(x)], kuri skaitoma taip: jei objektas x turi
savybę F, tai x turi ir savybę G.
Čia išraiška F(x) reiškia hipotezę, o G(x) dispoziciją.
Pvz., „Valstybinė kalba – leituvių kalba“. – Jei kalba
turi savybę būti lietuvių kalba (hipotezė), tai ji
Lietuvoje yra valstybinė kalba (dispozicija).
Loginė normos struktūra
Tai sistema teisės normos elementų (hipotezės,
dispozicijos, sankcijos), kurių padedama konkreti
teisės norma, sąveikaudama su kitomis teisės
normomis, tampa pajėgi įgyvendinti visai teisės
sistemai skirtas tris funkcijas:
(1) suformuluoti elgesio taisyklę;
(2) nurodyti faktus, kurių pagrindu santykio
dalyviams atsiranda, pasikeičia arba išnyksta
subjektinės teisės ir pareigos, taip pat veiksmus,
kuriais gali būti pažeista ši taisyklė;
(3) užtikrinti tokios taisyklės įsakmumą – jos
pažeidimų baudžiamumą.
Teisės normų konkurencija,
kolizijos, spragos
Teisės spraga
• Teisės spraga yra tokia situacija, kai tam tikras
visuomeninio gyvenimo klausimas (atvejis) turi
būti, tačiau nėra sureguliuotas pozityviosios
teisės normomis.
Teisės spragų priežastys
• Teisės spraga gali atsirasti, jeigu:
– Įstatymų leidėjas klaidingai mano, kad konkrečių
santykių reguliuoti nereikia;
– Įstatymų leidėjas klaidingai mano, kad teisę bus galima
sukonkretinti ją taikant;
– Įstatymų leidėjas klaidingai perleidžia klausimo
sprendimą teisę taikančiai institucijai;
– Įstatymų leidėjas išleidžia nereikalingą normą;
– Įstatymų leidėjas sprendžia klausimą ne taip, kaip
reikėtų.
Teisės spragų
sprendimo būdai
• Įstatymo analogija;
• Teisės analogija
Analogija yra loginio samprotavimo metodas, kai
nustačius, kad sutampa kai kurie dviejų objektų požymiai,
daroma išvada, jog sutampa ir kiti požymiai.
Įstatymo analogijos pavyzdys
1.8 straipsnis. Įstatymo ir teisės analogija
1. Civilinės teisės normų nesureglamentuotiems
civiliniams santykiams taikomi panašius
santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai
(įstatymo analogija).
3. Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių
teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis
numatančių normų.
Įstatymo analogijos taikymo sąlygos
1. nėra pozityviosios teisės normos, papročio,
teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris
reglemantuoja ginčo santykį, t.y.
konstatuojama teisės spraga;
2. yra įstatymas (plačiuoju požiūriu), t.y. teisės
norma, kuri reguliuoja panašų santykį;
3. yra toks teisės normų reguliuojamo ir
nereguliuojamo santykio panašumas, kuris
leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos
taikymas yra pateisinamas, t.y. neprieštaraus
teisinio santykio esmei irpobūdžiui.
Teisės analogijos pavyzdys
1.8 straipsnis. Įstatymo ir teisės analogija
2. Jeigu nėra panašius santykius
reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi
bendrieji teisės principai (teisės analogija).
3. Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių
teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis
numatančių normų.
Analogijos taikymo
ribojimas
• Nei įstatymo, nei teisės analogija nėra leidžiama
baudžiamojoje teisėje ir administracinės teisės
pažeidimo bylose.
• Negalima pagal analogiją taikyti specialių teisės
normų, t.y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių
normų.
Teisės normų kolizija
• Teisės normų kolizija – tai vidinis teisės
sistemos prieštaravimas, susikirtimas, kai tuos
pačius arba artimus visuomeninius santykius
reguliuoja skirtingos teisės normos.
• DK 11 str.: Jeigu tarp DK normos ir kito įstatymo ar norminio teisės
akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma DK nuostata.
• CPK 1 str. 2 dalis: jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų LR
įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai
CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms.
Teisės normų kolizijų
sprendimo taisyklės
•
•
•
•
Hierarchijos taisyklė.
Chronologinė taisyklė.
Specialiosios normos pirmumo taisyklė.
Kitos taisyklės ir principai.
Teisės normų
konkurencija
Tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius
santykius reguliuoja skirtingos teisės normos, kai
specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją
teisės normą.
Konkurencijos sprendžiamos pagal Lex specialis
derogat legi generali (specialioji norma nugali
bendrąją) principą. Šiuo atveju specialioji norma
neprieštarauja bendrosios normos dvasiai, o tik ją
išplėtoją. Specialiosios normos reglamentavimas
yra daug platesnis nei bendrosios teisės normos.
Klausimai?
Namų darbas
• Užsienio/nacionalinės autorių teisių gynimo
institucijos aprašas:
 1-3 psl. apimties rašto darbas;
 Institucijos pavadinimas (lietuviškai ir originalo
kalba), logotipas, internetinės svetainės adresas,
pagrindinės funkcijos ir veiklos principai, ginami
subjektai, bendradarbiavimas su kitomis
organizacijomis, pagrindiniai renginiai,
kampanijos ir t.t.
 Atspausdintas rašto darbas paduodamas
dėstytojui po paskaitos iki egzamino;

similar documents