I tema / Uploaded File

Report
Doc.dr. Kristina Zikienė
Reclamare (lot.k) – šaukti, šūkauti. Pirmą kartą
žodis pavartotas Biblijoje, ir reiškė pranešimą
arba perspėjimą.
Advertere (lot.k) - nukreipti, sukoncentruoti
Werben (vok.k.)– verbuoti.
Pagal reklamos sampratos kilmę ir semantinę
reikšmę, reklama yra dėmesio atkreipimas
įvairiausiais būdais, turint tikslą pranešti ką
nors: apie prekes, renginius, paslaugas,
politinius ar valstybės veikėjus ir partijas.



Reklamos užuomazgos antikiniame pasaulyje
Reklama viduramžiais
Naujųjų laikų reklama Vakarų Europoje ir JAV






Rašto atsiradimas;
Gamybos plėtra;
Mainų plėtra;
Gamintojo atsiskyrimas nuo savo pagamintos
prekės;
Tarpininko – prekybininko funkcijos atsiradimas;
Noras išskirti savo prekes nuo konkurentų prekių:
amatininkai ir prekeiviai pradeda žymėti savo
prekes firminiu ženklu (spaudu), o prekybos
vietoms suteikia originalius, įsimenamus
pavadinimus (Prie erelio, Pas seseris, Po kardu ir t.t.)


Pirmasis reklaminis tekstas: prieš 6000 metų
babiloniečiai molinėse lentelėse dantiraščiu
(logografinis raštas) įrašė tekstus, kuriuose
nurodo, kur galima rasti raštininką, batsiuvį ar
aliejaus parduotuvę.
Pompėjos (II –I a. prieš Kristų) piešiniai ir užrašai:
“Praeivi, nueik nuo čia iki dvidešimto bokšto, kur
Sirakūzas laiko vyno rūselį. Žvilgtelk ten. Iki
pasimatymo..”, arba “Faustinos pirtyje
prausiamasi pagal miestietiškus papročius ir
siūlomos visos paslaugos”.


Rašytinė reklama (dar vadinama nebylioji
iškabų reklama). Prekės gamintojas
originaliais ženklais ar simboliais , dažniausiai
pastato fasade ar prie jo, virš durų,
pažymėdavo savo verslavietę – namą, o ant
palangių, šiuolaikinių vitrinų prototipo,
išdėstydavo gaminamas ir parduodamas
prekes.
Žodinė (garsinė) reklama (buvo paplitusi
labiau dėl riboto žmonių gebėjimo skaityti). Ją
perduodavo šaukliai.


Ypač išpopuliarėjo, kai iš tolimų kelionių grįždavo laivai
ir prekeiviai norėdavo kuo skubiau išparduoti atgabentas
gėrybes. Pardavėjai ir šaukliai miesto gatvėse garsiai
šaukdami, skelbė apie atvežtas iš užjūrio prekes. Šaukliai
buvo priskiriami valstybės tarnautojams.
Anot kultūrologų, antikos laikais visuomeninė veikla
buvo daugiausiai tik žodinė. Tai patvirtina ir vyraujantys
reklaminių tekstų žodiniai variantai, kurių pagrindinė
dalis – gatvės prekeivių šūkavimai. Šita reklamos sritis
jungė:
šauklių šūksnius nuolatinėse prekių ir paslaugų pasiūlos vietose
(prekystalių eilėse, pirtyse, kirpyklose, tavernose..)
• išnešiotojų, tarpininkų siūlymai atlikti įvairias paslaugas ir
klajojančių amatininkų kvietimai pasinaudoti jų paslaugomis.
•


Nuo seniausių laikų rašytinei reklamai
perteikti
naudotos: molinės lentelės, papirusai, namų sienos.
Senovės Romoje atsiranda dabartinės žiniasklaidos
prototipai.
Tam pradžią duoda Julijus Cezaris,
įsakydamas gyventojams pranešinėti senato ir liaudies
susirinkimų sprendimus . Valdant Augustui Oktavianui
(63 m.pr. Kr.) prie oficialios informacijos leista pridėti
asmeninio pobūdžio žinias. Raštingi vergai šias žinias
surašydavo į vaškuotas lenteles ir išsiuntinėdavo Romos
diduomenei. Panaši informacija buvo rašoma juodomis
raidėmis ant didesnių medinių gipsu padengtų lentų,
kurias statydavo viešose vietose miesto visuomenei. Tai
galima laikyti laikraščio reklamos ar išorinės reklamos
prototipu.

Viduramžių pradžia laikomi 476 m. – Romos
imperijos žlugimo
pradžia. Skiriami trys
viduramžių periodai:
• ankstyvieji
viduramžiai (V-X a.). Senosios antikinės
civilizacijos žlugimas ir vokiškojo feodalizmo atsiradimas.
• klasikiniai viduramžiai (X-XIV a.). Įsigali feodaliniai
santykiai.
• vėlyvieji viduramžiai (Renesansas) (XV-XVI a.). Didieji
geografiniai atradimai ir kapitalistinių santykių užuomazga.

Kiekvienu iš šių laikotarpių reklama įgaudavo
specifinius, tą laikotarpį atspindinčius bruožus.




Įsigali absoliuti religinės ideologijos kultūra.
Reklama tampa daugiausia religijos propagandos
įrankiu.
Dažniausiai naudojama reklamos forma – žodinė
reklama.
Naudotos žodinės reklamos pagrindinis tikslas –
paveikti tikinčiųjų protus. Tekstai buvo
suprantami, įtikinami, artimi liaudies folklorui.
Pavyzdžiai imami iš gyvenimo praktikos, kad
kiekvienas lengvai jais patikėtų.
Pagrindiniai žodinės reklamos skleidėjai –
misionieriai, dvasininkai, šaukliai.

Prielaidos komunikacijos formų, tame tarpe ir
reklamos, kaitai:
• Amatų spartus vystymasis, cechų atsiradimas (XI a.
viduryje atsiranda pirmieji cechai).
• Miestų augimas;
• Urbanistinės kultūros įsigalėjimas.

Dažniausiai naudojamos reklamos formos:
žodinė reklama , rašytinė reklama (iškabų
reklama, rašytinė ir pieštinė reklama).


Žodinė reklama. Ypač svarbi tampa šauklių institucija.
Jų veikla griežtai reglamentuota. Patiems prekeiviams ir
prekių gamintojams labai dažnai būdavo uždrausta būti
šaukliais. 1368 m. Angliškame statute nurodyta: “Jeigu
kam reikia ką nors parduoti, jis privalo pranešti apie tai
per šauklį, kuris yra patvirtintas grafystės vietininko (...).
Niekas neturi teisės bet ką reklamuoti savo šūksniais.
Jeigu kas taip pasielgs, vietininkas turi teisę patraukti jį į
teismą ir bausti. Pasikartojus – iš jo gali būti atimamas
visas turtas”.
Tai
jau
vienas
iš
nedaugelio
atvejų,
kai
administracinėmis priemonėmis padėta ne drausti, o
skatinti reklamą.

Rašytinė reklama. Be jau paplitusios iškabų reklamos,
atsiranda galimybė norimą informaciją perteikti
popieriuje. Pirmasis popieriaus fabrikas įkuriamas
Vokietijoje 1320 m. Pradėjus gaminti popierių, paplinta
vadinamosios
skrajutės,
kurios
naudotos
ir
reklaminiams, ir politiniams tikslams.
Madingu tampa graviūrų raižymas ant akmens arba
medžio plokščių. Išraižytą graviūrų piešinį atspausdavo
popieriuje, pergamente, odoje, audekle. Graviūros
vaizdavo religinius, fantastinius, pasakų ir kitokius
motyvus. Jose būdavo išraižomos ir prekyvietės, ir
pirkliai, ir prekės. Vaizdą kartais papildydavo trumpas,
glaustas tekstas. Tobulėjant graviūrų menui, žodinis
tekstas joje tapo labai svarbia esmine detale, o piešinys –
reklamuojančia detale nemokančiam skaityti.

Prielaidos
komunikacijos formų, tame tarpe ir
reklamos, kaitai:
• cechinių
organizacijų įsigalėjimas, amatininkų bendrijų
formavimasis;
• prekybos tarp šalių intensyvėjimas;
• išradimai (popieriaus gamyba);
• prekės ženklų, kaip gaminio kokybės garanto, būtinybės
įforminimas. Firminio stiliaus individualizacija.

Esminių reklamos pasikeitimų pradžia – Xa.
viduryje, kai 1440 m. vokiečių spaustuvininkas
J.Gutenbergas išrado spausdinimo mašiną. Tai
ypatingas įvykis tiek žmonijos raštijos, tiek reklamos
raidos istorijoje. Prasideda naujas masinis reklamos
skleidimo etapas.

Dažniausiai naudojamos reklamos formos:
išlieka šauklių skleidžiama žodinė reklama, tačiau ji jau
nesugeba patenkinti informacijos skleidimo reikmių;
• rašytinė iškabų reklama toliau išlieka viena svarbiausių
reklamos formų. Pradedamos gaminti įdomesnės, originalesnės
iškabos: raižiniai medyje, piešiniai audekle, skulptūros dirbiniai.
Toliau populiarus išlieka graviūrų raižymas ant akmens arba
medžio plokščių.
• spausdintinės reklamos atsiradimas. Spausdintinės reklamos
pradininkė – Anglija. Apie 1477 m. Anglijos spaustuvininkas
V.Kekstonas,
norėdamas
paskatinti
savo
spausdintų
maldaknygių pardavimą, Londone paruošė pirmąjį nedidelį
spausdintą reklaminį lapelį-skelbimą apie jo išleistą maldaknygę
ir pakabino ant bažnyčios, universiteto ir viešbučio durų. Tai
traktuojama kaip pirmasis šiuolaikinės spausdintinės reklamos
pavyzdys.
•

Spausdintinė reklama:
pirmas reklaminis skelbimas laikraštyje išspausdintas 1622 m.
Londono leisto laikraščio paskutiniame puslapyje. Žadėta
premija asmeniui, kuris sugrąžins 12 pavogtų arklių. Netrukus
po to laikraščiuose pasirodė kavos, arbatos, šokolado, vaistų,
nekilnojamojo turto ir asmeninio pobūdžio reklaminių skelbimų.
• 1630 m. Paryžiuje gyvenęs gydytojas atidarė “ADRESŲ BIURĄ”,
kurioje kiekvienas už 3 sū galėjo pakabinti savo asmeninį
reklaminį skelbimą. Tai traktuojama centralizuotos reklamos
pradžia.
• 1666 m. Londono laikraštyje buvo paskelbta, kad galima oficialiai
reklamuotis. Pradėti leisti specialūs reklaminiai laikraščiai
(shopping guides). Spausdintinės reklamos buvo tiek daug, kad
net bandyta įvairiais reikalavimais apriboti jos kiekį.
•


Naujieji laikai datuojami nuo XVII-XVIII a iki XX a.
Prielaidos komunikacijos formų, tame tarpe ir
reklamos, kaitai:
•
•
•
•
•
kapitalistinio gamybos būdo plitimas;
pramoninis perversmas;
prekių rinkos spartus formavimasis;
stiprėjanti konkurencija tarp gamintojų;
SPARTUS SPAUSTUVIŲ STEIGIMASIS.
REKLAMA – KAPITALIZMO KŪDIKIS!!!!!!



Terminas “reklama” (advertisement) pradėtas vartoti
apie 1655 m. Anglijos parduotuvių savininkai
naudojo šį terminą kaip komercinės informacijos
antraštinį pavadinimą.
1611 m. Londone įkuriama pirmoji reklamos
agentūra pasaulyje. Pirmųjų reklamos agentūrų
funkcijos buvo tik teikti paslaugas leidėjams ir
reklamos užsakytojams, kad laikraščiuose būtų
išspausdinti reklaminiai pranešimai.
1850 m. Niujorko agentas savo agentūroje pasiūlė
dar vieną naują paslaugą – sukurti reklaminį tekstą.
Ši naujovė labai greitai tapo viena pagrindinių visų
reklamos agentūrų funkcijų.

Dažniausiai naudojamos reklamos formos:
•
•
•
Spausdintinė reklama;
Išorinė reklama (iškabos, vitrinos, reklama ant
transporto priemonių).
XX a – dėka sparčios technologijų plėtros,
pradedamos naudoti visos šiuolaikinės reklamos
formos.




Spartus
spaustuvių
steigimasis
sudarė
prielaidas naujoms spausdintoms informacijos
priemonėms atsirasti naujųjų laikų eroje.
Reklaminiai pranešimai laikraščiuose užima vis
daugiau
vietos,
pradedami
spausdinti
pirmuose laikraščių puslapiuose; reklaminiai
pranešimai iliustruojami.
Nuo XVIII a. įvariose šalyse pradedami leisti
specialūs reklaminiai leidiniai.
XIX a. išrastas fotoaparatas sudaro galimybes
fotoreklamos atsiradimui ir plitimui.

Dažniausiai spausdintinės reklamos pagalba
reklamuojama (XVII-XIXa):
•
•
•
•
naujos išspausdintos knygos;
pateikiama informacija apie atplaukiančius laivus ir
atgabenamas gėrybes – vyną, arbatą, bulves, kavą,
kakavą, bandoma įtikinti išbandyti šiuos naujus
produktus;
siūloma kolonizuoti Ameriką (pastebimos pirmosios
socialinės reklamos užuomazgos, tačiau tokio
pobūdžio reklama dar klaidinga, nesąžininga);
pranešama apie atvežtus vergus, siūloma juos pirkti.


Naujųjų amžių pradžioje apsiribota tik iškabomis.
XVII a. Anglijos miestuose iškyla pirmieji
reklaminiai stulpai, pagaminti iš medžio ir
meniškai ornamentuoti. Vokietijoje šie procesai
vyksta lėčiau – XIX a. viduryje Berlyne pastatoma
net 150 reklaminių stulpų. Tokia akcija turėjo
tikslą “išlaisvinti” namų sienas ir tvoras, kad ant jų
neklijuotų plakatų.
XVIII a. pabaigoje mažmeninėje prekyboje įsigali
paprotys prekes išdėstyti vitrinose, o XIX a
pabaigoje ant vitrinų stiklų pasirodė pirmieji
reklaminiai plakatai, pagaminti pagal specialią
nesudėtingą technologiją.


Atsiranda išorinė apšviesta reklama (1824 m.,
Londonas). Ant kursuojančių mieste vežimų
įrengti besisukantys tuščiaviduriai stulpai, kurių
visuje įrengtas apšvietimas, o kiaurymės
apklijuotos reklaminiais plakatais. Šią naujovę
galima laikyti ir reklamos ant transporto priemonių
užuomazga.
Išmokus pritaikyti ir panaudoti elektros energiją,
XX a.pradžioje plačiai paplinta reklaminiai “šviesos
plakatai”, kuriuose įmontuojami projekciniai
žibintai, elektros lemputės bei stikliniai vamzdeliai
su inertinėmis dujomis. Pradedami naudoti
dinaminiai vaizdai ir užrašai.




1904 m. Prancūzijoje sukuriamas pirmasis
reklaminis filmukas (apie šampanizuotą vyną).
XIXa. pabaiga – XXa. pradžia – elektroninės
reklamos era. Telegrafo, telefono, radijo siųstuvo
išradimai padaro perversmą reklamoje. Norimi
informaciniai skelbimai pradedami perdavinėti
šiomis ryšio priemonėmis.
Televizinės transliacijos pradžia: D.Britanijoje ir
Vokietijoje – 1936m., JAV – 1941m., Lietuvoje –
1957m. Atsiranda televizinė reklama.
XXa. pabaiga – kompiuterių atsiradimas.
Internetinės reklamos pradžia.

similar documents