Ledyniniai dariniai, reljefo formos ir ledynin*s kilm*s e*erai

Report
Ledyniniai dariniai,
reljefo formos ir
ledyninės kilmės ežerai
Ledyninės nuogulos
Ledyno tirpsmo rajonuose moreninė medžiaga kaupiasi – vyksta jos
akumuliacija; taip susiklosto įvairios ledyninės nuogulos. Jos skirstomos
į morenines, fliuvioglacialines ir limnoglacialines. Morenines nuogulas
sudaro ledyno suklostytos neišsirūšiavusios riedulių, molio ir smėlio
sankaupos; fliuvioglacialinės susidaro ledyno tirpsmo vandenims
perklosčius morenines nuogulas; ledynų pakraštinių darinių lankams
patvenkus tirpsmo vandenų srautus, ledyno pakraštyje susiformuoja
prieledyniniai ežerai, kuriuose klostosi limnoglacialinės nuogulos.
Ledynų akumuliaciniai dariniai
Ledyno tirpsmo rajonuose ledynų ir jų tirpsmo
vandenų akumuliacijos produktai suformuoja
įvairias morenines reljefo formas. Kalnuose
intensyviai tirpstant ledynui, jo pakraščiuose
susidaro galinių morenų gūbrių, atitinkančių
ledyno sustojimo vietas. Kalnų slėniuose
likusios morenos, ypač galinės, yra smarkiai
veikiamos tirpsmo vandenų, todėl jas dažnai
sudaro stambios nuolaužinės uolienos, iš
toliau atnešti eratiniai rieduliai.
Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje
Lietuvos paviršių ledynai
dengė kelis kartus.
Paskutinis iš dabartinės
Lietuvos teritorijos
pasitraukė prieš 12 tūkst.
metų. Uolienų gabalai, likę
Lietuvoje, ir ledyno
suapvalinti ir nugludinti,
vadinami rieduliais. Jų
paviršiuje pastebima būdingų
įbrėžimų, kurie susidarė
ledynui įšalusį akmenį
velkant per kietą paviršių.
Puokės (Barstyčių) akmuo
Tai didžiausias Lietuvos riedulys, esantis Skuodo
rajone. Jis 13 m ilgio, 7 m pločio ir 4 m aukščio virš
žemės. 680 t sveriantį riedulį ledynas atvilko iš
dabartinės Švedijos teritorijos.
Ledyno suformuotas paviršius
Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių
ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės
paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė vidurio
Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.
Kai kur ledo tirpsmo vanduo nenutekėjo, susikaupė prie ledyno
pakraščio – susidarė prieledyniniai ežerai. Po vandeniu atsidūrė
beveik visa dabartinė Suvalkija, Karšuva. Šimtus metų į šiuos
ežerus ledo tirpsmo vanduo nešė smulkžemio daleles. Iš jų
susiformavo prieledyninių ežerų nuogulos – moliai. Kai vanduo
nutekėjo, ežerų vietoje liko molingosios lygumos.
Ledyno dariniai
Dubakloniai
Dubakloniai – ilgi, siauri ledo tirpsmo tekančio
vandens suformuoti duburiai. Jų dugne gali būti
daubų. Ši reljefo forma labiausiai paplitusi Baltijos
aukštumose. Dubakloniuose arba giliausiuose jų
vietose telkšo ežerai. Tai ilgiausias – Asveja ir
giliausias – Tauragnas.
Ozai
Ozai – ilgi, siauri, panašūs į pylimą kalvagūbriai.
Susideda iš smėlio ir žvirgždo sluoksnių. Žinomiausias
– Šeškinės ozas Vilniuje. Tokių darinių pasitaiko ir
Lietuvos vidurio žemumoje. Jie susidarė iš sąnašų,
kurias suklostė ledyno tuneliais tekančios upės.
Termokarstinės daubos
Termokarstinės daubos susidarė ten, kur, pasitraukus ledynui, po
sąnašomis liko palaidoto ledo luitų. Šie palyginti dideli gabalai
pamažu tirpo, paviršius jų dubo, kartais net įgriūdavo. Taip
aukštumose susidarė nemažai daubų. Garsiausia termokarstinė
dauba – 40 m gylio Velnio duobė netoli Aukštadvario.
Ledyninių ežerų įvairovė
Dubakloniniai ežerai
Po ledynu ir nuo jo tekėję vandens srautai suformavo
ilgus ir siaurus duburius – dubaklonius. Šiuos
duburius ar žemiausias jų dalis užpildžius vandeniui,
susidarė gilių, stačiašlaičių, į upes panašių ežerų.
Vieni iš jų – giliausias Tauragnas, ilgiausias – Asveja.
Ledo guolio ežerai
Atsitraukus ledynui, kai
kur liko gulėti didelių
ledo luistų. Kai jie
ištirpo, vanduo užpildė
išgulėtas dubumas. Taip
susidarė Dusia, Metelys,
Obelija, Kretuonas.
Liekaniniai ežerai
Ledyno pakraštyje
telkšojo didelių
prieledyninių ežerų. Kai
kur ir dabar yra jų
liekanų. Tai dideli,
negilūs, pelkynų apsupti
Žuvinto, Amalvo ir
Rėkyvos ežerai.
Užtvenktiniai ežerai
Susidarė galinėms
morenoms užtvėrus
kelią ledo tirpsmo
vandeniui ir jam
užpildžius reljefo
pažemėjimus. Tokie yra
Platelių ež., Dysnai,
Vištytis.
Termokarstiniai ežerai
Kai atsitraukė ledynas, po sąnašomis liko palaidotų
ledo luitų. Jiems tirpstant, atsirado tuštumų, todėl
aukščiau esantys dirvos sluoksniai įgriuvo. Susidarė
nedidelių, apvalių ir gana gilių ežerėlių.
Išvados
• Judančių ledynų poveikis reljefui priklauso nuo Žemės paviršių
sudarančių uolienų sudėties ir ledyno dydžio ir pasireiškia
ardomąja veikla, irimo produktų pernaša ir akumuliacija.
• Ledynų ardomoji veikla, intensyviausiai vykstanti aukščiau
sniego ribos plytinčiose kalnų srityse ir poliariniuose rajonuose,
suformuoja egzaracinį reljefą.
Prisimink, ką sužinojai...
1.
2.
3.
4.
5.
Išvardink su ledynais susijusias reljefo formas.
Išvardink ledyninių nuogulų tipus ir apibūdink juos.
Išvardink ledyno darinius Lietuvoje, pateik jų
pavyzdžių.
Apibūdink, kaip susidarė ledo guolio ežerai, pateik
bent du ežerų pavyzdžius.
Koks reiškinys vyksta ledyno tirpsmo rajonuose?
Naudoti šaltiniai:
•
•
•
•
•
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ledynas
http://geografija.lt/2009/11/ledynai/
http://ga.water.usgs.gov/edu/watercyclelithuanian.html
http://www.globalwarmingart.com/wiki/Wikipedia:glacier
http://www.kalnuslidinejimas.com/puslapis/informacija-apieantarktida
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Grenlandija
• V. Gerulaitis, D. Česnavičius: Bendroji geografija 11-12 klasei,
psl. 45-49
• Geografijos vadovėlis ŽEMĖ 9 kl., I d. psl. 32-36, 38, 96

similar documents