Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos

Report
Vaiko minimalios ir vidutinės
priežiūros sistemos
tobulinimas
Ligita Vaicekauskaitė
Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyrius
2014-11-18
Lietuvos teisės institutas
Valstybinė švietimo
2013–2022 metų strategija
Strategijos tikslai
1. pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą
sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys
profesionalūs mokytojai ir dėstytojai;
2. įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės
kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų
lyderystės darną;
3. užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai
plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams,
studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti
individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų
poreikius. Teikti veiksmingą pedagoginę ir psichologinę pagalbą
mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų;
4. garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti paskatų ir
vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros
sistemos tobulinimas
 Vaikų ir jaunimo socializacijos 2014–2016 metų veiksmų planas
 Darbas su prasižengusiais nepilnamečiais VSC. Norvegijos patirties pristatymas
Lietuvai, GIP, 2010
 Vaikų, kuriems paskirta VPP, situacijos, veiksnių ir priežasčių, paskatinusių
nusižengti, analizė. Tyrimas, 2010
 Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės Lietuvoje prielaidos, situacija ir
įgyvendinimo problemos, LTI, 2013
 VK auditų rekomendacijos
 Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo projekto rengimo
darbo grupė (Švietimo ir mokslo ministro 2014-06-17 įsakymas Nr. V-531)
 Dalyvauja ŠMM, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, SADM, SPPC,
savivaldybių asociacijos, aukštųjų mokyklų, švietimo skyrių, vaiko teisių apsaugos
skyrių, VSC atstovai
Vaikų ir jaunimo socializacijos
2014–2016 metų veiksmų planas
Tikslas - gerinti vaikų socializacijos centrų veiklos
rezultatyvumą
Rodiklis - vaikų, kuriems paskirta vidutinės priežiūros priemonė
pakartotinai, sumažėjimas (proc.):
2014 m. – 10 proc.; 2016 m. – 20 proc.
 U. Specializuoti VSC pagal vaikų specialiuosius ugdymosi
poreikius
 P. Parengti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo
pakeitimo projektą
 P. Pakoreguoti VSC etatų normatyvus pagal specializaciją
 P. Įgyvendinti VSC struktūrinę pertvarką
Vaikų ir jaunimo socializacijos
2014–2016 metų veiksmų planas
 U. Sudaryti VSC darbuotojams palankesnes mokymo, mokiniams
mokymosi, socializacijos ir resocializacijos sąlygas
 P. Modeliuoti ugdymo turinį ir išplėsti ugdymo proceso organizavimo būdų
įvairovę VSC
 P. Tobulinti VSC mokinių elgesio pažangos vertinimą
 P. Parengti ir įgyvendinti VSC resocializacijos programas
 P. Įvesti vaiko vidutinės priežiūros rezultatyvumo stebėseną
 P. Modernizuoti VSC pastatus ir pritaikyti juos specializacijai
 U. Stiprinti vaikų socializacijos centrų personalo kompetencijas
 P. Parengti ir įgyvendinti personalo kvalifikacijos tobulinimo programas
SKAIČIAI 2014 (ŠVIS )
 Vaiko minimalios priežiūros priemonės – 778 (2014), 781 (2013)
 Vaiko vidutinės priežiūros priemonė- 161 (2014), 178 (2013)
 MPP dažniausiai: už mokyklos nelankymą (332), elgesys daro žalą (379)
 VPP: nepavyko pasiekti MPP rezultatų (141)
 Įpareigojimas lankytis pas specialistą- 657 (2014), 555 (2013)
 Įpareigojimas mokytis – 607 (2014), 586 (2013)
 Įpareigojimas dalyvauti SU programose- 230 (2014), 294 (2013)
 Įpareigojimas nesilankyti vietose.... 37 (2014), 43 (2013)
 Įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku- 76 (2014), 85 (2013)
 Įpareigojimas dirbti auklėjamojo pobūdžio darbus- 2 (2014), 4 (2013)
 Kaip aktualius socialinės rizikos veiksnius vaikams savivaldybių švietimo įstaigos
nurodo: skurdą šeimoje- 838; tėvų nedarbą- 923, alkoholio vartojimą- 619,
tabako vartojimą- 884, smurtą- 940, emigraciją- 586 (šie rodikliai lyginant su 2013
padidėjo).
 2014 m. spalio mėn. VSC vaikų sk. - 142
Skaičiai 2014
Bendravimo su tėvais tobulinimo kursai
 Įpareigoti išklausyti kursus- 151 tėvas (2013-46), 112 išklausė kursus (14 kursai nesibaigė, 19 vengė lankyti
kursus, 6- kitos pr.)
 Didžiosios dalies (107) tėvų amžius- nuo 29 iki 45 m.
 73 tėvai- pagrindinis, vidurinis išsilavinimas, pradinis13, aukštasis- 7.
 Kursus dažniausiai organizuoja PPT, švietimo centrai,
veda psichologai, soc. pedagogai
Problemos, remiantis tyrimų analize
Savivaldos lygmuo
 Didinti MPP įgyvendinimo formų plėtrą, įtraukiant NVO, vietos
bendruomenes
 Nepakankamas MPP teikiančių įstaigų tinklas, neišnaudojamos NVO
paslaugos
 Trūksta vietos institucijų tarpusavio koordinacijos – VGK vaidmuo?
 Nekeičiama vaiko aplinka, nepakankamai teikiama/neteikiama pagalba ir
paslaugos tėvams, kai vaikams skirta MPP ar VPP
 Institucijos nesirengia vaiko sugrįžimui iš VSC
 policija reaguoja tik į padarytas nusikalstamas veikas, trūksta prevencinio
darbo
 VTAT lygmeniu nėra asmeninio kontakto su vaikais
Vaikų, kuriems paskirta VPP, situacijos, veiksnių ir priežasčių, paskatinusių nusižengti, analizė. Tyrimas,
2010
Problemos, remiantis tyrimų analize
VSC lygmuo
-
Vaikai negali sėkmingai resocializuotis į visuomenę, nes VSC nepalaiko
pakankamų ir pozityvių santykių su vaikui artima aplinka ( vietos institucijomis)
-
Nepakankamas VSC bendradarbiavimas su tėvais (VGN problema, 40 proc.
vaikų). Nustatyta, kad netgi silpninami ir ribojami ryšiai su šeima diegiant elgesio
vertinimo sistemą (2014)
-
Neužtikrintas vaikų saugumo pojūtis VSC (58 proc. mano, kad yra saugūs), dažni
pabėgimai (ekspertai: nėra pabėgimo veiksnio, nes nėra tikslo/objekto, nuo ko
bėgama)
-
VPP vykdymo metu tėvai turėtų gauti lygiagrečią pagalbą ir paslaugas
-
Didelis vaikų ir administracijos darbuotojų atotrūkis, hierarchinio modelio
vyravimas (40 proc. vaikų niekada pagalbos nesikreipė į direktorių ar
pavaduotojus)
-
Nepakankamos darbuotojų kompetencijos (pusė darbuotojų mano, kad jų
turimos žinios ir gebėjimai nepakankami)
-
Šalinti iš VSC kriminalinės subkultūros apraiškas, kriminalinį žargoną
(Vaikų, kuriems paskirta VPP, situacijos, veiksnių ir priežasčių, paskatinusių nusižengti, analizė. Tyrimas, 2010)
Aplinkos dizainas- kaip jis veikia?
 VSC neatitinka architektūrinės-ekologinės įstaigos koncepcijos, bauginanti
aplinka (betoninės tvoros, nesuremontuotos patalpos, nesutvarkyta teritorija)
 „grotos ant langų“, „agresyvūs apsauginiai“ (darbuotojai nesugeba kontroliuoti
situacijos?)
 Aplinka nemotyvuoja keistis
 Nesaugios ir nepritaikytos erdvės (nesaugiausia- tualetai, kiemas, koridoriai,
saugiausia- valgykla, „nes ten šviesu, atvira erdvė“)
 Nusikalstamumo prevencija per aplinkos dizainą (CPTED): Nustatyta
priklausomybė nuo kai kurių nusikalstamų veikų ir erdvių planavimo/ aplinkos
dizaino
 Tinkamai suprojektuota, apstatyta aplinka gali sumažinti nusikalstamumo riziką,
baimę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
 Principai: Stebėjimas (mažiau tikėtina, kad asmuo nusikals, jei jis bus matomas)apšvietimas, stebėjimo kameros, budėjimas, patruliavimas
 Prieigos kontrolė- rūpinamasi takais, apšvietimu, aplinkos tvarkymu, ženklais, kad būtų
aiškūs ir saugūs įėjimai/išėjimai
 Teritorijų tvirtinimas- viešąsias erdves atskirti nuo privačių, tam kad pažeidėjai suvoktų
šią kontrolę ir netektų drąsos veikti.
 Priežiūra- apleista ir prastai prižiūrima erdvinė struktūra skatina nusikalstamoms veiklos
klestėti
Veiksmingesnis vaiko minimalios priežiūros
įgyvendinimas
 2012 m. Rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems
mokiniams. Tikslas – padėti mokyklų darbuotojams veiksmingai reaguoti į kraštutinius
mokinių netinkamo elgesio atvejus bei iškilusią grėsmę, siekiant užtikrinti mokyklos
bendruomenės narių ir (ar) kitų asmenų fizinį ir psichologinį saugumą.
 Parengta mokomoji video medžiaga DVD formatu, skirta Rekomendacijoms dėl poveikio
priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams taikyti. 2013 m. - seminarai,
kuriuose dalyvavo 292 mokyklų vadovų, vaiko gerovės komisijų narių. 2014- mokymai
apskrityse(10 vienos dienos seminarų). Labai populiarūs, grupė surenkama per dieną.
 Parengtos ir patvirtintos 2 rekomendacijos savivaldybėms dėl minimalios priežiūros
priemonių – Įpareigojimo dirbti auklėjamojo pobūdžio darbus ir Įpareigojimo būti namuose
nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko
elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką – vykdymo
tvarkos
 Parengta Bendravimo su vaikais tobulinimo kursų programa. 2013 m. -mokymai šių kursų
vedantiesiems (6 seminarai), kuriuose dalyvavo100 kursų lektorių iš 48 PPT/ kitų švietimo
pagalbos įstaigų.

2014 m. rengiama metodinė priemonė (filmas) kursų lektoriams. Tikslas - padėti tėvams
geriau atpažinti savo ir vaikų emocines būsenas, netinkamus elgesio modelius bei skatinti
išbandyti konstruktyvius reagavimo būdus probleminėse situacijose
11
Vaiko gerovės komisijų kompetencijų stiprinimas
 2009 m. 40 trijų dienų seminarų savivaldybių prevencinio darbo
koordinavimo grupių, mokyklų prevencinio darbo grupių nariams
vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo ir vykdymo
klausimais (949 dalyviai).
 ES projektas: 2013 m. 15 dviejų dienų seminarų savivaldybių VGK
(284 dalyviai) apie savivaldybės VGK veiklos organizavimą,
sprendimų priėmimą, mokyklų VGK darbo koordinavimą ir
pagalbą
 ES projektas: 2012-2014 m. 120 vienos dienos seminarų
ikimokyklinių įstaigų VGK apie krizinių ir probleminių situacijų
valdymą (2000 dalyvių).
 ES projektas: 2013-2014 m. 25 vienos dienos seminarai
savivaldybių VGK nariams apie pagalbos specialiųjų ugdymosi
poreikių turintiems vaikams, jų šeimos nariams organizavimą,
darbo kokybės gerinimo galimybės (500 dalyvių).
2014-2015 m. bus organizuota 40 vienos dienos seminarų mokyklų VGK
nariams (1000 dalyvių) apie komisijos darbo organizavimą ir veiklos
efektyvumo didinimą. Seminarai prasidės 2014 m. lapkričio mėn.,
baigsis 2015 m. birželio mėn.
Projektas
Vaiko minimali priežiūra - kuratorius

Įvedamas kuratorius, kurį skiria savivaldybės administracijos direktorius. Jam pavedama rūpintis vaiku
vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių vykdymo laikotarpiu, konsultuoti vaiko
atstovus pagal įstatymą ir organizuoti jiems reikalingos pagalbos teikimą

Kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, susijusius su vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės
vykdymu

kreipiasi dėl minimalios ar vidutinės priežiūros skyrimo, pratęsimo, panaikinimo

informuoja savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisiją apie vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros
priemonės vykdymo eigą ir rezultatus

palaiko ryšį su vaiko mokykla, tėvais, PPT, VTAT, policijos įstaigomis, seniūnijų socialiniais darbuotojais,
sveikatos priežiūros specialistais, NVO ir kitais asmenimis ar įstaigomis, kurie rūpinasi vaiko gerove

padeda vaikui resocializuotis/integruotis bendruomenėje pasibaigus vidutinės priežiūros priemonės
vykdymo terminui, įgyvendinti vaikų socializacijos centro pateiktas rekomendacijas

koordinuoja reikalingos pagalbos ir paslaugų vaikui ir šeimai teikimą pasibaigus minimalios ir vidutinės
priežiūros priemonių vykdymui

pagal kompetenciją konsultuoja tėvus ir teikia jiems reikalingą pagalbą

?????

Įtvirtintas kuratoriaus finansavimas, svarstomi šaltiniai, kvalifikaciniai reikalavimai ir etc.
Projektas
Vaiko minimali priežiūra
 Išplėstas bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose vaikas
įpareigojamas tęsti mokymąsi, sąrašas: jaunimo namai,
produktyvaus mokymo mokykla, profesinio mokymo įstaiga.
Numatyta, kad vaikas gali būti perkeltas į kitą klasę
 Numatytas įpareigojimas lankyti neformaliojo vaikų švietimo
įstaigą
 Numatyta vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė, jei jie
nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme jiems nustatytas
pareigas
Projektas
Vaiko minimali priežiūra
 Papildytos ir išplėstos savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos
funkcijos, numatant
 vaiko gerovės politikos įgyvendinimo savivaldybėje koordinavimą
 Teikti siūlymų savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimų
skyrimo lankyti socialinių, pozityvios tėvystės įgūdžių tobulinimo ir kt. kursus
vaiko tėvams, jei vaikui skiriama minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė
 Numatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus organizuoja,
koordinuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos vaiko minimalios priežiūros
priemonės savivaldybėje, vadovaudamasis savivaldybės tarybos patvirtintu
Vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimo organizavimo,
koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašu, parengtu pagal švietimo ir mokslo
ministro patvirtintas rekomendacijas
Projektas
Vaiko vidutinė priežiūra
 Patobulinti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo pagrindai
numatant, kad už mokyklos nelankymą ar nesimokymą vaikai nepatektų į
VSC
 Siekiant palengvinti VSC keitimo procesą (jei atsiranda įstatyme numatyti
pagrindai), nustatyta, kad VSC pakeičiamas švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka
 Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti
vaiko vidutinės priežiūros priemonę, bus nurodomas tik buvimo VSC
terminas, o konkretų VSC parinks Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota
institucija suderinusi su savivaldybės administracijos direktoriumi
Projektas
Vaiko vidutinė priežiūra
 Įtvirtinta VSC specializacija: numatyta, kad gali būti steigiami specializuoti
VSC vaikams, turintiems intelekto sutrikimą, rimtų psichikos ir elgesio sutrikimų
ir turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyvių medžiagų
vartojimo.......
 Reglamentuojama VSC struktūra: sudaromos adaptacijos ir nuolatinės
grupės. Nuolatinės grupės gali būti laisvesnio dienos režimo arba
struktūruoto pobūdžio. Jos sudaromos atsižvelgiant į vaikams nustatytus
sutrikimus (intelekto, psichikos ir elgesio sutrikimus, psichikos ir elgesio
sutrikimus dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir pan.).
 Įteisinama, kad VSC gali būti steigiamas vaiko nusiraminimo kambarys,
skirtas vaiko nevaldomo pykčio ir agresijos priepuolio protrūkiui nuraminti,
kai jo elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.
Projektas
Vaiko vidutinė priežiūra
 Nustatytas VSC bendradarbiavimas ir informacijos teikimas kuratoriui
 Nustatoma, kad kol vaikas atlieka vidutinę priežiūros priemonę, kuratorius
toliau palaiko su juo ryšį, ruošiasi priimti grįžtantį iš vaikų socializacijos centro,
o jam grįžus – padeda įgyvendinti vaikų socializacijos centro pateiktas
rekomendacijas.
 Numatyta vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė, jei jie nevykdo ar
netinkamai vykdo įstatyme jiems nustatytas pareigas
 Išplėstos VSC darbuotojų teisės, numatant, kad netinkamai besielgiančiam
vaikui darbuotojai gali taikyti poveikio priemones, nustatytas šio įstatyme;
būti apmokytiems taikyti pagrįstus fizinius veiksmus netinkamai
besielgiančiam vaikui;
Projektas
Vaiko vidutinė priežiūra
 Įteisintas poveikio priemonių taikymas netinkamai besielgiančiam vaikui (
atitinkamas vaiko elgesio įvertinimas; patalpinimas nusiraminimo kambaryje;
ugdymosi vietos pakeitimas; daiktų patikrinimas; pagrįstų fizinių veiksmų, skirtų
nutraukti pavojingą vaiko elgesį, panaudojimas)
 Atsižvelgiant į Havanos taisyklėse apibrėžtas nuostatas dėl vaikų drausminimo ir
fizinių varžymų ribojimo, reglamentuojama į kokias pagrindines aplinkybes būtina
atsižvelgti taikant poveikio priemones, kada poveikio priemonės gali būti
taikomos, kokie atvejai ir fiziniai veiksmai laikytini nepagrįstais, draudžiamais
 Nustatyta, kad poveikio priemonių netinkamai besielgiančiam vaikui bendrąsias
taikymo sąlygas ir atvejus nustato švietimo ir mokslo ministras
 Bus reglamentuoti kitų
įgyvendinant įstatymą
ministerijų
(SADM,
TM, VRM, SAM)
įgaliojimai
Kontekstas
Socioekonominiai aplinkos veiksniai
Nepilnamečių nusikalstamos veikos
Policijos departamento duomenys

Socialinis kontekstas:, Estijoje skurdo rizikoje 2013 -18,6 proc., Latvijoje – 19,4 proc., Lietuvoje- 20,6
proc. gyventojų (Eurostat)

vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2013 m. - 26,9 proc. palyginti su 2012 metais
padidėjo 6,1 proc. (LSD, BNS)

2013 m. nusikalstamos veikos, kurias padarė neblaivūs nepilnamečiai, padidėjo: 2012 m.- 408
nepilnamečiai, 2013 m. - 454.

Neužimtumas tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, įtakojančių nepilnamečių nusikalstamumą.
Tarp įtariamųjų (kaltinamųjų) apie 11.5 proc. buvo nedirbantys ir nesimokantys paaugliai (2012 m.
‒ 276 asmenys, 2013 m. ‒ 281).

ATPK 178-1 str. „Asmenų iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimas ar jų
turėjimas“(subjektai – nepilnamečiai iki 16 m.) : 2012 -531, 2013- 465, 2014 už 9 mėn. -326

ATPK 178 str. „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose
vietose“ 4 d. (subjektai – nepilnamečiai iki 16 m.): 2012-1357, 2013-931, 2014 už 9 mėn.- 643

Surašyta administracinių teisės pažeidimų protokolų: pagal ATPK 44 straipsnio 3 dalį (nepilnamečių
nuo 14 iki 16 metų neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas
nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo
paskyrimo) ‒ 2012 m. ‒ 22, 2013 – 43.
Kontekstas
Edukaciniai aplinkos veiksniai
Tarptautiniai TIMSS, PIRLS tyrimai

Tiriami mokinių matematikos ir gamtos mokslų bei skaitymo gebėjimai

Tiriamas tėvų įgytas išsilavinimas, jų profesija bei edukacinė mokymosi aplinka: knygų skaičius namuose, interneto
ryšio ir asmeninio kambario turėjimas.

Kuo aukštesnį tėvai turi išsilavinimą, tuo aukštesnio siekia ir vaikai, tuo aukštesnius rezultatus mokykloje jie
demonstruoja

Jeigu tėvai labiau linkę skaityti, jų vaikai irgi labiau įsitraukia į mokymąsi, labiau skaito. Jei to tėvai patys nemėgsta
skaityti, jų vaikų rezultatai menkesni

Labiau išsilavinę tėvai stipriau skatina vaikus išsilaikyti savo socialinėje grupėje arba pakilti į aukštesnę.

Jeigu tėvai kelia lūkestį, kad jų vaikai įgytų aukštesnį nei bakalauro išsilavinimą, jų vaikų rezultatai jau 4-oje klasėje
yra aukštesni.

Kuo anksčiau pradedamos trys edukacinės veiklos – pasakų sekimas arba gerų tekstų skaitymas, perpasakojimas,
skaičiavimas atmintinai ir klasikinės muzikos klausymas – tuo ryškesni pokyčiai tolesniame žmogaus gyvenime

Kuo daugiau vaikai turi išteklių (internetas, kompiuteris, knygos, asmeninė erdvė), tuo geresni jų rezultatai:
 daugiau nei 100 knygų namuose turi tik 15 procentų Lietuvos mokinių. Už juos mažiau turi tik 5 šalys:
Indonezija (5 proc.), Kolumbija (6 proc.), Azerbaidžanas (8 proc.), Marokas (9 proc.) ir Iranas (14 proc.).
Australijoje net 41 proc. ,Švedijoje – 39 proc., Suomijoje ir N. Zelandijoje – 38 proc., Danijoje – 37 proc.
 Lietuvoje namuose internetą ir asmeninį kambarį turi 48 proc. vaikų. Norvegijoje ir Olandijoje – 87 proc.,
Australijoje – 74 proc., Anglijoje – 73 proc., Airijoje –72 proc. vaikų. Lenkija mus šiek tiek lenkia (52 proc.),
Rusija atsilieka (40 proc.).
22
The proportion of children and adolescents in
leisure activities in Reykjavik by year and age
Substance use decrease amongst
15-16 year old adolescents
%
50
45 42
40
35
30
23
25
20 17
15
10
5
0
1998
Drunk last 30 days
35
Daily smoking
32
33
26
19
15
28
Cannabis once or more
26
22
16
12
25
18
15
11
14
12
14
12
13
9
11
12
9
9
10
7
19
14
10
9
9
8
7
5
3
1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Jón Sigfússon
©ICSRA / Reykjavik University
Ačiū už dėmesį

similar documents