Lygtinio paleidimo teismų praktikoje taikymo ypatumai

Report
Lygtinio paleidimo teismų praktikoje
taikymo ypatumai
Lekt. dr. Andželika Vosyliūtė (VU)
Lygtinis paleidimas
• tai prižiūrimas likusios laisvės atėmimo
bausmės atlikimas visuomenėje. Pritaikius
lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos
atlikimo sąlygos (izoliavimas ir asmens
teisinė padėtis), nes paskirtos laisvės
atėmimo bausmės terminas baigiasi
paskutinę jos dieną.
Pagrindiniai lygtinio paleidimo tikslai
1. SOCIALINIAI
• - Resocializacija
• - Nuteistojo pataisymas ir reintegracija
• - Visuomenės saugumo užtikrinimas ir pakartotinio nusikalstamo elgesio
mažinimas
• - Probacijos įstatymo įgyvendinimas.
2. EKONOMINIAI
•
•
•
•
- Kalinių skaičiaus mažinimas
- Valstybės kaštų taupymas
- Teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principo įgyvendinimas
- Nuteistųjų pozityvaus elgesio kalinimo įstaigose skatinimas.
Nuteistųjų, kurie paleisti į laisvę atlikę visą nuosprendžiu
paskirtą bausmę, ir lygtinai paleistų nuteistųjų skaičius
2002 m.
Paleista atlikusių visą laisvės Paleista lygtinai
atėmimo bausmę
1983
4211
2003 m.
2506
4927
66,3 %
2004 m.
1874
2510
57 %
2005 m.
1791
2261
2006 m.
1753
2106
2007 m.
1832
1978
51.9%
2008 m.
1691
1788
51.4%
2009 m.
1603
1537
49%
2010 m.
1615
1549
49 %
2011 m.
1726
1115
39 %
2012 m.
2055
1198
37 %
2013 m. 9 men.
1566
801
34 %
Metai
proc.
68 %
55,8%
54.6%
1 metų apžvalga dėl lygtinio paleidimo taikymo (2012-07-01/2013-07-01)
Komisijos
posėdžiuos
e svarstyta
nuteistųjų
prašymai
dėl lygtinio
paleidimo
taikymo
3761
Komisijo
s priimti
sprendim
ai taikyti
lygtinį
paleidim
ą
Komisijo
s priimti
sprendim
ai
netaikyti
lygtinį
paleidim
ą
2048
(54,5 %) 1700
Teismų
sprendim
ai,
kuriais
pritarė
komisijo
ms dėl
lygtinio
paleidim
o
taikymo
1144
(55.8 %)
Iš jų 41 su
intensyvia
priežiūra
Lygtinai
paleisti
nuteistiej
i (proc)
30,4 %
Statistika rodo, kad komisijos apie
pusei nuteistųjų (54,5%), kurie
kreipiasi, pritaria lygtinio paleidimo
taikymui, tačiau tik pusei komisijų
sprendimų pritaria teismai. Todėl viso
tik apie 30 % nuteistųjų yra lygtinai
paleidžiami. Taigi palyginus lygtinio
paleidimo statistiką prieš įsigaliojant
ir įsigaliojus Probacijos įstatymui ir
BVK pakeitimams, lygtinio paleidimo
taikymas sumažėjo, nes teismai taiko
lygtinį
paleidimą
apie
pusei
nuteistųjų, kurie atsiduria teisme, o
po padarytų įstatymų pakeitimų tik
pusė tokių nuteistųjų atsiduria
teisme, kiti atkrinta po komisijų
sprendimų.
Lygtinio paleidimo formalusis ir materialusis pagrindai
Formalus lygtinio paleidimo
pagrindas
dvi sąlygos:
• 1. nuteistojo prašymas
lygtinai paleisti;
• 2.
įstatyme
nustatyta
bausmės dalis, kurią privalo
atlikti nuteistasis (BVK 157
str. 2 d. mažiausia 1/3,
didžiausia - ¾).
Materialus lygtinio paleidimo
pagrindas
•
pagrįstas manymas, kad
nuteistasis laikysis įstatymų
ir nenusikals (BVK 157 str. 1
str.).
Teismų motyvai dėl lygtinio paleidimo netaikymo
(2012-07-01/2013-12-31)
Motyvai
Procentai
58 %
Didelė likusios bausmės dalis
Aplinkybės iki nuteisimo
Elgesys bausmės atlikimo metu
Nepakankamai
įvertinta
Liks neįgyvendinti teisingumo
Prieštarauja prokuroras
Kitos priežastys
Nusikaltimo sunkumas
54 %
Ankstesni teistumai
32 %
Nusikaltimo
padarymo
būdas
ir
aplinkybės (taikytas lygtinis paleidimas,
bausmės
vykdymo
atidėjimas,
bendrininkaujant)
Kaltę pripažįsta iš dalies, nesigaili
15 %
13 %
Negaliojančios
nuobaudos
arba
pažeidimai dėl kurių neskirtos nuobaudos
Žalos atlyginimas
33 %
asmenybė
38%
principas ar nubaudimo tikslas
45 %
10 %
43 %
43 %
Didelė neatlikta bausmės dalis (58 %)
(teismo pagrindinis motyvas atsisakant taikyti lygtinį paleidimą)
•
Nuteistas 15 m. laisvės atėmimo bausme, teismas atsisako paleisti, nurodydamas:
“<...> neatliktos bausmės dalis dar gana didelė – 1 m. 6 mėn. 25 d.<...>” (1S-1932245/13); Nuteistas 15 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, teismas motyvuoja:
“<...>pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis – 1 m. 10 mėn.<...>” (1S-133348/14); “<...>paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 m. 6 mėn. <...>Neatlikta laisvės
atėmimo dalis, palyginus su paskirtąja pakankamai didelė – 10 mėnesių 18 dienų
<...>“ (1S-137-348/14); <...>Nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme, neatliktos
bausmės dalis pakankamai didelė – apie 10 mėn.<...> (1S-119-397/14);
“<...>Nuteistas 5 m. laisvės atėmimo bausme, <...> neatliktos bausmės dalis dar
labai didelė - 9 mėn. ir 23 d. <...>” (T-178/548/13). "<...> Per trumpas paskirtos
bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg
švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.
Išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos
trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant
nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo
<...>" (Bylos Nr. T-956-548/2013; T-951-548/2013; T-527-532-2013; T-8-610/2013).
Pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir
nenusikals (BVK 157 str. 1 d.)
• Įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos
plane numatytos priemonės;
• Nusikalstamo elgesio rizika;
• Elgesys bausmės atlikimo metu;
• Kitos reikšmingos aplinkybės.
2. Nusikalstamo elgesio rizika
• ši rizika vertinama pagal OASys metodiką ir atsispindi socialinio
tyrimo išvadoje (žema, vidutinė ir aukšta). Paprastai komisijos
priima nutarimus, taikyti lygtinį paleidimą, kai nusikalstamo elgesio
rizika žema arba vidutinė;
• nusikalstamo elgesio rizika nustatoma tiek įvertinus nuteistojo
asmenybę iki nusikalstamos veikos, tiek bausmės atlikimo metu;
• teismai spręsdami lygtinio paleidimo klausimą remiasi ne
galutinėmis socialinio tyrimo pateiktomis išvadomis ir nusikalstamo
elgesio rizika apskaičiuota pagal OASys vertinimo metodiką, tačiau
išrenka tam tikras aplinkybes iš minėtų dokumentų (pvz.
ankstesnius teistumus, kriminogeninius veiksnius, tam tikrus
asmenybės bruožus ir pan.), suteikia joms prioritetą prieš galutines
išvadas ir pateikia savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.
3. Elgesys bausmės atlikimo metu
(negaliojančios nuobaudos vertinamos skirtingai)
Netaikomas lygtinis paleidimas
Taikomas lygtinis paleidimas
• "<...>nors nuteistasis už
gerą elgesį bei dalyvavimą
socialinės
reabilitacijos
programose
3
kartus
skatintas, tačiau bausmės
atlikimo
režimo
reikalavimus pažeidė 5
kartus, drausmine tvarka
baustas 2 kartus (šiuo metu
galiojančių nuobaudų neturi
<...>" (1S-304-211/2013,
1S-131-245/14).
• "nors vidaus tvarkos taisykles
buvo
pažeidęs,
tačiau
galiojančių nuobaudų neturi,
yra skatintas <...>”;
• “<...>Nuteistasis
bausmės
atlikimo metu yra skatintas 2
kartus, 1 kartą baustas
drausmine
tvarka,
tačiau
drausminė
nuobauda
panaikinta paskatinimo tvarka
ir šiuo metu negalioja <...>”
(TS-52-416/13).
4. Kitos reikšmingos aplinkybės.
(teismai vertina)
•
•
•
•
•
•
asmenybė,
ankstesni teistumai,
kriminogeniniai veiksniai,
nusikaltimo sunkumas,
neatlikta bausmės dalis,
ankstesnis lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo
atidėjimo taikymas,
• žalos klausimai,
• komisijos narių nepakankamas dalyvavimas
posėdyje.
1.Nuteistojo asmenybė
(išrenkamos iš socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadų aplinkybės, susiję su
asmenybe)
Teismai, atsisakydami tvirtinti komisijų nutarimus taikyti lygtinį
paleidimą, motyvuoja :
• "<...>Pagal socialinio tyrimo ir pataisos įstaigos psichologinės
tarnybos išvadas nuteistasis V. J. kaltę dėl padarytų nusikaltimų
pripažįsta ir gailisi. Nors nuteistasis save apibūdina kaip lėtą ir
jautrios širdies žmogų, tačiau neįvardina savyje tobulintinų bruožų.
Be to labiausiai išreikštas kriminogeninis poreikis yra lėšų
tvarkymas, pajamos <...>”.
• <...>Nors nuteistasis V. J. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo
laiką skatintas aštuonis kartus, paskutinį kartą 2013-09-13 ir
administracijos
charakterizuojamas
teigiamai,
tačiau
charakteristikoje nurodyti ir nuteistojo neigiami bruožai bei
temperamentas, t. y. trūksta valios, atsakomybės, cholerikas <...>“
(Byla Nr. T-978-548/2013);
2. Ankstesni teistumai
(išrenkami iš socialinio tyrimo išvados nuteistojo teistumai)
Ankstesni teistumai didžiąja dalimi įtakoja socialinio tyrimo išvadą.
Pavyzdžiui, vienu atveju jie sudarė 40 balų iš 79 pagal OASys metodiką, ir iš
esmės nulėmė nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (T-194482/2013), todėl abejotina, ar tikslinga juos dar kartą vertinti teismui.
3. Kriminogeniniai veiksniai
(išrenkami iš socialinio tyrimo išvados kriminogeniniai veiksniai)
Teismas atsisako taikyti lygtinį
paleidimą
"<...>nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas
pagal „OASys“ metodiką yra 26 balai, tai
reiškia, kad nuteistojo pakartotinio
nusikalstamumo rizika yra žema, <...>
pakartotinio
nusikalstamumo
riziką
didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys
(ne visuomet apmąsto savo elgesio
neigiamas pasekmes) <...>" (Byla Nr. T687-548/2013);
"<...>nusikalstamumo
riziką
didinantys
veiksniai yra; mąstymas ir elgesys
(apgalvodavo kai kurias savo veiksmų
pasekmes, tačiau ne visas) <...>"(Byla Nr.
T-970-548/2013);
"<...>nusikalstamumo
riziką
didinantys
veiksniai – ankstesnis teisės pažeidimas,
lėšų tvarkymas ir pajamos <...>" (Byla
Nr. T-683-548/2013).
Teismas taiko lygtinį
paleidimą
• "<...>Lietuvos
Respublikos
Probacijos įstatymo 2 str. 2 p.
kriminogeniniai veiksniai –
veiksniai,
lėmę
asmens
nusikalstamą elgesį, todėl juos
nurodžius socialinio tyrimo
išvadoje,
nereiškia,
kad
kriminogeniniai
veiksniai
egzistuoja ir lygtinio paleidimo
svarstymo klausimo metu
<...>" (Byla Nr. 1S-701/2013).
4. Nusikaltimo sunkumas
(vertinamas skirtingai)
Komisija ir apylinkės teismas
taiko lygtinį paleidimą
įvertinęs,
kad
<...>
nuteistasis S.P. įvykdė socialinės
reabilitacijos
plane
numatytas
priemones, nusikalstamo elgesio rizika
pagal
OASys
pakartotinio
nusikalstamumo rizikos įvertinimą yra
žema
(38
balai),
atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės
atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo
pobūdį ir pavojingumą, neatliktos
bausmės dalį ir padarė išvadą, kad
nuteistajam
S.
P.
paskirtos
bausmės
atliktas
laikas
yra
pakankamas ir leidžia pagrįstai manyti,
kad nuteistasis pasitaisė ir būdamas
laisvėje nenusikals <...> (Nr. 1S-153581/2012).
Apygardos teismas panaikina
•
Tačiau aukštesnės instancijos teismas,
naikindamas lygtinio paleidimo taikymą
nurodo: <...> Nors nuteistasis bausmės
atlikimo
metu
elgėsi
gerai,
S.
P. asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis i
r pavojingumas, ankstesni teistumai ir jų
pakartotinumas rodo jo polinkį nusikalsti,
pavojingumą
visuomenei
ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis
pasitaisė ir būdamas laisvėje nedarys naujų
nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Teigiamas
nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tik
patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip
privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo
bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina ir tai,
jog likusi nedidelė neatliktos laisvės
atėmimo bausmės dalis taip pat negali būti
besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį
paleidimą iš pataisos įstaigos" (Nr. 1S-153581/2012).
5. Neatlikta bausmės dalis
(vertinama skirtingai)
•
Kaip minėta šios aplinkybės vertinimas turėtų
būti priskirtas formaliam lygtinio paleidimo
klausimui, tačiau ji teismų praktikoje priskiriama
materialiajam pagrindui – kitoms aplinkybėms.
• "<...>Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo
laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą
nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už
labai sunkius nusikaltimus, kas gali būti viena iš
prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje <...> " (Bylos
Nr. T-978-548/2013;T-981-548/2013).
6. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas
(dalinis žalos atlyginimas vertinamas skirtingai)
Atsisakoma lygtinai paleisti
Taikomas lygtinis paleidimas
•
•
•
•
"<...>Nuteistasis turi priteistą civilinį
ieškinį, tačiau pataisos namuose nedirba
ir civilinį ieškinį dengia jo artimieji <...>"
( Byla Nr. T-970-548/2013);
"<...>pagal vykdomuosius dokumentus
nuteistasis privalo išmokėti 126859,40 Lt,
o išskaičiuota tik 1328,24 Lt žalos
atlyginimo ir vaikų išlaikymui pervesta
115,00 Lt <...>” (Byla Nr. T-978548/2013);
“<...>nuteistajam teismo nuosprendžiu
priteista 4026.20 Lt turtinės žalos,
savanoriškai iš vieno į nukentėjusiųjų
sąskaitą yra išsiuntęs 100 Lt. Pirmos
instancijos teismas netvirtino komisijos
nutarimo paleisti lygtinai motyvuojant,
kad "<...> nuteistasis nesistengia atlyginti
nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos
<...> dėl ko padarė išvadą, kad neturi
stiprios motyvacijos pasitaisyti ir laisvėje
laikytis visuomenėje priimtinų teisėto
elgesio taisyklių <...>"
•
Tačiau aukštesnės instancijos teismas
dalį žalos atlyginimo laikė privalumu ir
priešingai patvirtino komisijos nutarimą
paleisti nuteistąjį lygtinai, nurodant, kad
<...> nuteistasis dengia nusikaltimu
padarytą žalą, stropiai ir atsakingai dirba
<...>" (byla 1S-21-211/2013);
Kitoje byloje dalinis žalos atlyginimas
laikomas privalumu ir vienu iš motyvų
taikyti lygtinį paleidimą: "<...>iš dalies
atlygino sunkų sveikatos sutrikdymą
patyrusio nukentėjusiojo žalą. <...>rodo
sumažėjusį nuteistojo pavojingumą bei
jo norą pasitaisyti ir tapti pilnaverčiu
visuomenės
nariu
<...>"(1S-671387/2013).
7. Komisijų sudėtis
•
Lygtinio paleidimo klausimas gali priklausyti ir nuo to, ar komisijos
narių daugumą sudaro vyrai, ar moterys ( jei nuteistasis bausmę atlieka už
išžaginimą ar kitokį lytinį nusikaltimą, paprastai moterys balsuoja prieš
tokio asmens lygtinį paleidimą);
•
Kartais teismų praktikoje lygtinio paleidimo netaikymas siejamas su
komisijos narių skaičiumi. Antai, teismai netaikė lygtinio paleidimo
motyvuojant: "<...> svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos taikymo nuteistajam buvo sudaryta komisija iš pirmininko ir 4
narių, t.y. viso 5 narių. Komisija galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip
pusė iš visų 8 komisijos narių. Tačiau „už“ nusprendė tik 3, o tai jau ne
komisijos narių dauguma, nes du balsavo „prieš“. Todėl teismas sprendžia,
jog komisijos, svarsčiusios nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą,
nutarimas priimtas nesant komisijos narių balsų daugumai, t.y. komisijos
nutarimas priimtas pasisakius už lygtinio paleidimo taikymą tik trims
komisijos nariams iš aštuonių, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį
paleidimą<...>" (T-8-610/2013; 1S-1611-508/2012).
Bausmės tikslai (BK) ar bausmės vykdymo principai (BVK )
Atsisakoma taikyti lygtinį
paleidimą
vadovaujamasi BK 41 str.
numatytais keliais iš bausmės
tikslų: nubaudimu ir teisingumo
principo įgyvendinimu:
"<...>Bausmė
yra
valstybės
prievartos priemonė ir jos paskirtis
yra tiek nubausti nusikalstamą veiką
padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti
teisingumo principą. Sprendžiant
nuteistojo lygtinio paleidimo iš
pataisos
įstaigos
klausimą,
atsižvelgtina į visuomenės interesą,
jog pavojingas nusikalstamas veikas
padaręs asmuo turi būti nubaustas ir
atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų
galima užtikrinti teisingumo principo
įgyvendinimas<...>"(T978548/2013;
T-981-548/2013;
TS-12-482/2012,
1S-240-485/2013).
Taikomas lygtinis paleidimas
•
akcentuojami bausmės vykdymo
principai bei lygtinio paleidimo
tikslai: "<...>teismas pažymi, kad
skirdamas T.Š. laisvės atėmimo
bausmę pirmos instancijos teismas
jau atsižvelgė į jo padarytos veikos
pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu
sprendžiant lygtinio paleidimo
klausimą reikia vadovautis ne tik
paskirtos bausmės tikslais, bet ir
bausmės vykdymo principais bei
lygtinio
paleidimo
tikslais.
Priešingu atveju, lygtinio paleidimo
institutas praranda savo prasmę, o
nuteistieji neskatinami pasitaisyti
<...>" (1S-21-211/2013).
Išvados:
1. BVK 157 str. 2 d. nustato formalų lygtinio paleidimo pagrindą (konkrečią
būtiną atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį), tačiau teismai tai ignoruoja,
patys nustatydami kokia turi būti atlikta bausmės dalis. Kita vertus tai
daroma vadovaujantis skirtingais kriterijais arba tie patys kriterijai
skirtingai interpretuojami, todėl teismų sprendimai lygtinio paleidimo
bylose yra prieštaringi ir sunkiai paaiškinami.
2. Nors įstatymų pakeitimai susiję su lygtiniu paleidimu iš esmės sušvelnėjo
(daugeliui nuteistųjų sumažėjo privaloma atlikti bausmės dalis), tačiau
teismų praktikoje lygtinio paleidimo taikymas sugriežtėjo.
3. Nors ankstesnis lygtinio paleidimo teisinis reguliavimas nesudarė prielaidų
teismui objektyviai įvertinti materialų lygtinio paleidimo pagrindą, nes
pataisos įstaiga neturėjo patikimų priemonių ir metodų atlikti tinkamą
nuteistojo asmenybės vertinimą. Šiai dienai tokios priemonės ir metodai
įtvirtinti, tačiau teismai į juos žiuri nepatikimai. Vertina ne galutines
socialinio tyrimo ar psichologinės tarnybos išvadas, bet iš minėtų
dokumentų išrenka tam tikras aplinkybes (teistumus, kriminogeninius
veiksnius ir t.t.), joms suteikia prioritetą prieš galutines išvadas, ir tuo
motyvuoja savo sprendimus.
4. Teismų praktikos analizė parodė, kad dažniausiai problemų kyla
dėl materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nustatymo, ypač
“kitų reikšmingų aplinkybių“ vertinimo. Tos pačios aplinkybės
(žalos dalinis atlyginimas, neatlikta bausmės dalis, nusikaltimo
sunkumas, negaliojančios nuobaudos, kriminogeniniai veiksniai
ir t.t.) teismų vertinamos skirtingai, dėl ko teismų sprendimai
analogiškose situacijose skiriasi. Be to, minėtos aplinkybės jau
būna įvertintos arba įstatymo leidėjo nustatant formalų pagrindą
(nusikaltimo sunkumas, reikiama atlikti bausmės dalis) arba
teismui pateiktose tyrimų
išvadose (asmenybė, žalos
atlyginimas ir pan.), todėl jų pakartotinis vertinimas sprendžiant
lygtinio paleidimo klausimą laikytinas pertekliniu, nes tai ne
kitos, o tos pačios jau įvertintos aplinkybės. Siekiant išvengti
minėtų problemų tikslinga atsisakyti BVK nuostatos, kad
nustatant materialų lygtinio paleidimo pagrindą vertintinos ir
“kitos aplinkybės”.
5. Teismų praktikoje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą
vadovaujamasi skirtingais įstatymais: BVK arba BK. Kadangi
lygtinis paleidimas reglamentuojamas BVK, todėl prioritetas turi
būti teikiamas ne BK, o bausmių vykdymo principams ir lygtinio
paleidimo tikslams.
Apibendrinimas
• Galima tik pritarti kai kurių mokslininkų (G. Švedo) išvadai, kad
baudžiamasis, bausmių vykdymo įstatymai tik nustato valstybės
pasirinktos baudžiamosios, bausmių vykdymo politikos kryptį ir
strategiją, todėl labai svarbus tampa tikslus pasirinktos krypties ir
strategijos įgyvendinimas – tai šių įstatymų taikymas pagal įstatymo
leidėjo valią. Teismų darbo patirtis rodo, kad įstatymo leidėjo valia
ne visada yra tiksliai vykdoma. Kalbant apie lygtinį paleidimą, teismų
praktikos analizė rodo, kad normų, nusakančių lygtinį paleidimą,
turinio nepriima teisėjų (prokurorų) teisinė sąmonė. Ypač tai
atsispindi kalbant apie lygtinio paleidimo formalųjį pagrindą. Šių
nuostatų nepriima teisėjų (prokurorų) teisinė sąmonė, nes
pagrindiniai atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvai: didelė
neatlikta bausmės dalis (58%) bei nusikaltimo sunkumas (54%).

similar documents